Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė

Paklauskite elfų, kiek Kalėdų Senelis gauna vaikų laiškų su prašymais švenčių proga padovanoti gyvūną – augintinį. Turbūt kiekvienas yra bent kartą svajojęs turėti šalia savęs keturkojį draugą, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMT) primena, kad pagauti šventinės euforijos dažnai pamirštame, jog gyvybė – ne tik aukščiausia vertybė bei didžiausia dovana, bet kartu ir didžiulis įsipareigojimas bei atsakomybė. Švenčių išvakarėse kalbėjomės su aktoriumi ir televizijos laidų vedėju, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos trečio kurso studentu, Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos asistentu Mindaugu Sėjūnu, kuris perspėjo tėvelius ir vaikus nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ir gerai pagalvoti prieš apsisprendžiant namuose laikyti gyvūną.

– Kokios atsakomybės reikalauja gyvūno augintinio priežiūra?

Gyvūnai, deja, pastaruoju metu – vis populiaresnė prekė. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkę augintinį savaime turės šeimos kompanioną, draugą, priedą, kurio atvaizdu galės puošti savo socialinių tinklų paskyras. Tačiau realybė visai kitokia nei socialinių tinklų burbuluose pateikiami vaizdeliai. Deja, neretu atveju pirma pažintis su augintiniu prasideda būtent internete. O juk gyvybės atkeliavimui į šeimą tiesti kelią turėtų būtent gyvas kontaktas.

Ir nors šiandien mes mojam ranka į kaimo gyvenimą, kaip kažkokią senų papročių relikviją, tačiau būtent ten buvo ir yra mokomasi, kaip bendrauti su gyvūnais. Visos mano vaikystės vasaros, savaitgaliai bėgo kaime tarp vištų, karvių, kiaulių, jaučių, šunų, kačių, viščiukų ir galybės kitų gyvūnų. Ir visi sutarėme, ir visi sugyvenome. Šunys augo su katėmis, arkliai su karvėmis, vištos su paršeliais, ir niekam nereikėjo jokios specialios dresūros, ar socializacijos. Visi žinojo savo vietą, visi gerbė vieni kitus ir sutarė.

Tačiau šiandien retas kuris vaikas, jauna mama ir tėtis yra laikęs rankose vištą, glostęs karvę ar kasęs paršeliui šoną. Todėl ir įgūdžiai bendraujant su augintiniais labai sumenkę. Likęs internetas. Čia ir semiamasi visų patirčių. Deja, inernetinės ir gyvenimiškos patirtys kardinaliai skiriasi.

Kalbant apie atsakomybę renkantis augintinį, dažnai stebina klaidingi žmonių pasirinkimai. Kartais atrodo, kad stengiamasi įsigyti kuo retesnę, kuo įmantresnę veislę, stengiantis kažką nustebinti. Tokiu būdu į nedidelius butus, mažas erdves atkeliauja augintiniai, kuriems visiškai netinka tokios buitinės sąlygos. Tokiu būdu daugiaaukščiuose, daugiabučiuose atsiranda gyvūnai, kurie tam visiškai nepritaikyti. Mat vienoms šunų veislėms reikia šaltesnio klimato, kitoms – šiltesnio, treti – medžiotojai, ketvirti asmens sargybiniai, dar kiti sutverti saugoti ir ginti dideles teritorijas, gyvūnų bandas taip toliau.

Tad pirmiausia, renkantis augintinį, šunį, jo veislę, būtina sužinoti viską apie tos veislės paskirtį! Būtina viską išsiaiškinti iki smulkmenų!

Tik tuomet nekils klausimų, kodėl bute arba nedidelėje teritorijoje šuo nuolat loja, nes galbūt tos veislės genuose įrašyta saugojimo programa. Ir jei už kiekvieno kampo žmonės, šunys, garsai, triukšmas – šuo los nesustodamas, ir nepadės nei antkakliai nuo lojimo, nei lupimas laikraščiu, nei elektriniai antkakliai (kuriuos draudžiama naudoti). Detalus veislės pažinimas padės išvengti košmarų, apie kuriuos tenka girdėti iš pirmų lūpų, kuomet žmonės tiesiog nesusitvarko su augintiniais, kurie kiemuose puola šunis, kates, praeivius, atakuoja dviratininkus, riedutininkus ir kitus judančius objektus. Ar tokių šunų šeimininkams padės specialūs antkakliai? Ne. Todėl viską reikia apsvarstyti iki įsigyjant šunį. Ir šuns pažinimą būtina atlikti ne internete (tai ne plaukų džiovintuvas ar siurblys – robotas), o gyvai, susitikus su veisėju, iš arti susipažinus ne tik su mažais, „fainais“ pūkuotais padarėliais, bet ir jų tėvais. Patartina pamėginti pavedžioti didelį, gražų šunį ir tuomet norai turėti mažą pūkuota kamuoliuką gali išgaruoti kaip dūmas.

– Kas pasikeičia žmogaus gyvenime įsileidus į jį gyvūną augintinį?

Įsigijus augintinį gyvenimas pasikeičia radikaliai. Mažas šuniukas – tai rūpesčiai ne tik mėnesiui ar dviem. Tai visiškai kitas gyvenimas ilgiems metams. Mažas šuniukas – tai ne tik švelnus pūkų kamuoliukas, bet ir žinduolis, kuris šlapinasi, tuštinasi, loja, cypia; jį reikia daugybę kartų nešioti į lauką, mokyti daryti ne ant grindų, suprasti, kada jam skauda, ko jis nori, kada laikas pas veterinarijos gydytoją. Mažas šuniukas augantis namie su vaikais be taisyklių greit tampa tikru košmaru visai šeimai. Nuolatiniai dūkimai, kandžiojimaisi, draskymaisi, lojimai veikiai tampa įpročiu, o šuniukas per kelis mėnesius tampa dideliu šunimi ir tam nepasirengusi šeima su juo nebesusitvarko.

Tuomet ieškoma dresuotojo, dresūros mokyklos, tikintis, kad dėdė ar teta stebukladarys šunį „suremontuos“ ir po kelių pamokų šuo sėdės prie stalo su peiliu ir šakute rankose. Taip nebūna, nes elgesio taisyklių šunį reikia mokyti nuo mažumės, ir veltui praleistas laikas labai skaudžiai atsiliepia tiek šuniui, tiek jo šeimininkams, kurie neteisingus žaidimus (rankų, drabužių kandžiojimas, daiktų niokojimas), mėgina pakeisti bausmių sistema. Ir tai tik nedidelė dalis naštos, kuri užgriūva nuo pirmos dienos, atsinešus į namus pūkuotą kamuoliuką.

Vėliau prasideda atostogų, išvedžiojimo ir kiti klausimai. Užaugęs šuo, kuris buvo netinkamai auklėjamas, tampa galvos skausmu visai šeimai. Mat užaugusį šunį reikia ne tik pamaitinti ir išvedžioti. Su šunimi reikia ir užsiimti. Būtina užsiimti! Nes jei šeimininkai su savo augintiniu nevykdo jokios jo veislei ir tos veislės savybėms reikalingos veiklos, šuo tą veiklą susigalvoja pats: ima ką nors medžioti, knisti, ko nors ieškoti, sekti, loti. Ir tai visiškai natūralu, tai tiesiog būtina, nes tokia šuns genetika, tokia prigimtis. Tad šeimininkai dažnai ant šunų pyksta visai be reikalo. Turėtų būti atvirkščiai.

– Kodėl gyvūnai prisiriša prie žmogaus?

Gyvūnai, jei kalbame apie šunis, prie žmogaus prisiriša, nes jie vieninteliai laukiniai gyvūnai, kurie prieš tūkstančius metų patys prisijaukino prie žmogaus. Laukiniai šunys, vilkai patys pas mus atėjo ir tapo mūsų šeimos dalimi. Be abejo, ši draugystė turi materialų pagrindą – tiek žmonėms, tiek šunims kartu medžiojant, kartu saugant šeimą ir teritoriją, tapo lengviau surasti, sumedžioti grobį ir apsiginti.

Per tūkstančius metų šunys stebuklingai išmoko skaityti, jausti, užuosti mus, žmones; jie tapo tarsi mūsų kūno ir sielos dalimi. Deja, iki šiol mes pernelyg menkai vertiname šunis ir kitus augintinius. Net mąstydami savanaudiškai, turėtume žinoti, kad šunis galime panaudoti ne tik dingusiųjų asmenų paieškai ar skęstančių gelbėjimui. Tinkamai parengti šunys užuodžia mūsų stresą, skausmą, sugeba nuraminti, pranešti apie gresiantį širdies, epilepsijos priepuolį, gali akląjį pervesti per gatvę, įjungti šviesoforą ir atlikti daugybę kitų fantastinių dalykų. Šuo gali tapti ne tik mūsų akimis, kojomis ir rankomis… bet ir dalimi širdies.

O štai mes, žmonės, greičiausiai praradome prieš tūkstantmečius turėtas įgimtas savybes jausti ir susikalbėti su gyvūnais.

– Ar tikrai gyvūnai mano, kad jų draugystė truks visa gyvenimą?

Manau, kad augintiniams, ypač šunims, labai svarbus šeimos faktorius. Gyvūnai negali rinktis. Juos pasirenkame mes. Jie negalvoja, kad jų šeima gali tapti kiti žmonės ar žmogus. Todėl bet koks išsiskyrimas su šeimininku – tragedija kiekvienam augintiniui. Retorinis klausimas: ar myli šuo savo šeimininką, net jei jis jį skriaudžia? Manau taip. Labai myli. Ir labai kenčia. Šuo gali nekęsti aplinkinių, gyvenimo, tik ne savo šeimininko. Čia ir yra didžiausia tragedija, nes šuo neturi pasirinkimo laisvės. Jis jos paprasčiausiai nežino.

– Kaip nuviliami lūkesčiai – ko kiekvienas tikisi ir ko rizikuoja susilaukt?

Mano subjektyviu įsitikinimu didžiausias nusivylimas augintiniu įvyksta, kuomet pamatoma, kad augintinis, tai ne baldas, kuris gražiai ir ramiai guli, kai pasakai jam „į vietą“. Tai lygiai toks pat šeimos narys, kaip vaikas, kuriam reikia lygiai tiek pat dėmesio (gal net ir daugiau), lygiai tiek pat (jei ne daugiau) išlaidų. Ir svarbiausia, jog norit susišnekėti su tuo naujuoju šeimos nariu, nepakanka su juo bendrauti žmonių kalba, o reikia (būtina!) mokytis to augintinio kalbos. Nes nesuprantant gyvūno, jo poreikių, jo siunčiamų kūno signalų ir kalbos – susikalbėjimas neįmanomas. Jei mes iš augintinio tik reikalaujam, jam niekuo neduodami – nesusikalbėjimas garantuotas.

Taip žlunga lūkesčiai tvarkingai eiti miesto šaligatviu, puikuojantis brangiai iš veislyno pirktu šunimi, nes tas šuo draskosi, loja, tempia į šalis. Šis nesusikalbėjimas užprogramuotas prieš perkant augintinį, kuomet įsivaizduojama, kad jis turi atlikti tam tikras funkcijas, atlikti tam tikras misijas, mus saugoti ar duoti mums kažką kita. Tai didžiulė klaida. Prieš įsigydami augintinį mes privalome žinoti ir būti įsitikinę, kad duosime augintiniui viską, kas jam priklauso pagal prigimtį. Tik duodami galime ką nors gauti.

Ir pabaigai – finansai. Mylimas augintinis – tai ne tik maistas, antkakliai, žaislai, įranga sportui, parodoms, bet ir veterinaro paslaugos. Šunys serga. Ne rečiau nei žmonės. Ir mus palieka palyginti labai greitai. Gydymas, operacijos kainuoja daug ir jų nekompensuoja jokios ligonių kasos.

Tačiau nepaisant visų aukščiau minėtų įspėjimų, šuo – neišpasakytai geras draugas, vienintelis padaras, kuris mus visada supras, užjaus, atleis, paguos, prisiglaus ir prikels iš didžiausių gyvenimo duobių. Šuo – mūsų sielos gydytojas.

– Ačiū už pokalbį!

VMVT informacija ir nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...
  • Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia

    2022-01-12Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia
    Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius. Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui ...
  • Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims

    2022-01-10Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims
      Ruošiatės slidinėti kalnuose, o gal tiesiog reikalinga patogi ir šilta žieminė apranga laisvalaikio leidimui gamtoje? Slidinėjimo kelnės moterims, kurias pristato specializuoti tiekėjai, yra pritaikytos pačioms atšiauriausioms gamtos sąlygoms, tuo pačiu jas patogu dėvėti. Skaitykite toliau ir sužinosite viską apie žieminių slidinėjimo kelnių pasirinkimą. Aukšta kokybė ir patogumas Slidinėjimo kelnės yra specialiai sukurtos taip, kad būtų patogios, nevaržytų judesių, tačiau tuo pačiu suteiktų pakankamai didelę apsaugą net nuo paties žvarbiausio šalčio. Su jomis galėsite patogiai slidinėti, vaikščioti po miškus šaltos žiemos metu, naudoti visiems laisvalaikio poreikiams lauke. Pagamintos iš kokybiškų medžiagų žieminės kelnės užtikrina atsparumą nuo drėgmės, vėjo ir šalčio, yra pašiltintos ir maloniai ...
  • Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“

    2022-01-10Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“
    Nusprendus „sukti“ vieną ar kitą verslą, potencialiai geros idėjos, deja, neužteks. Jau pačioje pradžioje, kai tvarkomi su įmonės steigimu susiję reikalai, dažnas ima piktintis dėl bereikalingos biurokratijos. Deja, legaliame verslo pasaulyje kiekvienai įmonei yra taikomos vienodos taisyklės ir reikalavimai. Vienas pirmųjų darbų – nuspręsti, kokio juridinio asmens pavadinimo santrumpa puikuosis greta įmonės vardo. Vienas dažniausių pasirinkimų, o tiksliau – sprendimų, priimtų įvertinus atitinkamus niuansus – uždaroji akcinė bendrovė. Svarbu pabrėžti, jog, be kitų ypatybių, UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatus asmuo, kai šios nariai už įsipareigojimų nevykdymą atsako tik įmonės, o ne asmeniniu turtu. Žinant, koks „֧slidus“ reikalas yra tas ...
  • Kur įsigyti pramoninius padėklus?

    2022-01-10Kur įsigyti pramoninius padėklus?
    Jeigu Jums reikalingi pramoniniai padėklai – labai svarbu suprasti, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie yra kuriami pagal tam tikrą standartą. Štai todėl norėdami sutaupyti galite rasti pigesnius, tačiau ne specialiai standartą atitinkančius gaminius, kurie, deja, ir trumpiau tarnauja, ir tuo pačiu kelia pavojų darbo vietoje. Pramoniniai padėklai siūlomi daugelyje vietų. Juos siūlo alsena.lt ir kitos žinomos įmonės. Kad rasti būtų galima paprasčiau – pateiksime kelias gaires, kurios pagreitins paieškas. Kaina. Natūralu, kad norisi nesumokėti labai daug, tačiau gauti gerą kokybę. Tai tikrai yra įmanoma. Tik reikia sekti akcijas bei kitus pasiūlymus. Svarbiausia nepirkti klastočių, kurie kainuoja pigiau, tačiau savo kokybe, deja, labai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.