Pasak Gedimino Milieškos, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovo, investavimas visada prasideda nuo taupymo. Pirmiausia prieš pradedant investuoti verta būti sutaupius finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams.
Ši pinigų atsarga turėtų sudaryti bent 1–3 mėn. pajamų dydį jaunam žmogui, 6 mėn. – šeimai, 6–12 mėn. – vyresniam žmogui. Šie pinigai turėtų būti lengvai prieinami, rekomenduojama juos laikyti kaupiamojo ar terminuotojo indėlio forma.
„Viskas, kas sutaupoma virš atsargos ar artimiausiu metu planuojamų svarbesnių išlaidų, turėtų būti įdarbinama – investuojama, nes sąskaitoje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja“, – sako SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Remiantis SEB banko šiemet atlikto tyrimo apie gyventojų investavimo įpročius duomenimis, į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis iš apklaustųjų šiuo metu investavę kiek daugiau negu pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį šiek tiek lenkiame Latviją (49 proc.), tačiau nusileidžiame Estijai, kur investicijų turi kone 6 iš 10 gyventojų.
Gedimino Milieškos teigimu, kokią sumą sutaupyti ir skirti investicijoms, kiekvienas žmogus sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į savo galimybes ir tikslus, tačiau įprastai priimta, kad investicijoms derėtų skirti apie 10 proc. mėnesio pajamų. Tai sąlyginai nedidelė pajamų dalis, tačiau tokia dalis būtų pakankama, kad turėtų įtakos ilguoju laikotarpiu.
„Kita vertus, norint pradėti investuoti, tai galima daryti ir labai mažomis sumomis – skirti kad ir vieną eurą. Tai daryti įgalina šiuolaikinės investavimo paslaugos. Šį pavasarį esame pristatę investicijų robotą mobiliojoje programėlėje. Naudojantis investicijų robotu banko klientams reikia atsakyti į klausimus apie savo finansinę padėtį, išsikeltą investavimo tikslą, planuojamą investavimo laikotarpį ir pasirinkti toleruojamą investicijų riziką. Po šio proceso, kuris užtrunka iki 15 minučių, banko klientai gauna asmeninę investicijų rekomendaciją ir gali pradėti investuoti ir atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Minimali suma pradedant investuoti yra 1 euras. Kaip rodo investicijų roboto naudojimo duomenys, lietuviai vidutiniškai investicijoms kas mėnesį skiria 30 eurų“, – pasakojo Taupymo ir investavimo srities vadovas.
Remiantis SEB banko atliktu tyrimu, beveik pusė šiuo metu neinvestuojančių gyventojų investicijoms kiekvieną mėnesį galėtų skirti iki 50 eurų visiškai nekeisdami savo įpročių. Dar 17 proc. neinvestuojančių apklaustųjų galėtų skirti iki 100 eurų.
Pasak G. Milieškos, pradedant investuoti svarbu iš pradžių nusistatyti investavimo tikslą ir planą, jie priklauso nuo individualių poreikių ir situacijos.
„Apie investavimo pradžią svarstantys žmonės dažnai pernelyg daug dėmesio skiria vertybinių popierių kainų svyravimams – vertės pakilimui ar nuosmukiui. Reikėtų skirti trumpalaikį spekuliavimą nuo nuoseklaus investavimo, kur svarbiausia yra strateginis požiūris ir ilgalaikis investavimo planas. Sudarydamas asmeninį investavimo planą gyventojas turi apibrėžti keletą esminių dalykų – investavimo tikslą, priimtiną riziką, investavimo laikotarpį, investuojamą sumą, papildomas įmokas ateityje ir panašiai“, – aiškino Taupymo ir investavimo srities vadovas.
Pasak finansų specialisto, klasikinė sąsaja, galiojanti finansų rinkose – kuo daugiau rizikos, tuo didesnė tikėtina grąža ir atvirkščiai – kuo daugiau grąžos tikimasi, tuo didesnę riziką reikia prisiimti. Todėl labai svarbu prieš pradedant investuoti įsivertinti sau priimtiną riziką. Investavime rizika suprantama kaip investicijų vertės kitimas.
Siūloma investicijos riziką vertinti atsižvelgiant į laikotarpį, kuriam investuojamas kapitalas. „Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo apie didesnės rizikos prisiėmimą galima galvoti. O didesnė rizika paprastai susijusi ir su didesne tikėtina grąža. Tai reiškia, kad asmenys, planuojantys ilgalaikes investicijas, galėtų prisiimti didesnę riziką ir tikėtis didesnio pelno. Istoriniai duomenys rodo, kad ryšys tarp prisiimamos rizikos ir grąžos tikrai egzistuoja, tačiau norint šią grąžą pasiekti būtinas ilgalaikis investavimo planas, kuris padeda išlaikyti sprendimų nuoseklumą ir ramybę. Kita vertus, jeigu planuojamos trumpalaikės investicijos, tuomet nuo didesnės rizikos investicijų reikėtų susilaikyti, o pinigus verta kaupti sąskaitose arba skirti mažos rizikos priemonėms“, – pasakojo G. Milieška.
Finansų specialisto teigimu, klasikinis būdas valdyti riziką – investicijų išskaidymas, kai lėšos paskirstomos investuojant į įvairias turto klases (pvz., akcijas, obligacijas, žaliavas ir kt.) ir daugybę įvairių finansinių priemonių (pvz., įmonių akcijas, akcijų fondus, akcijų indeksus ir kt.).
Pasak G. Milieškos, paprastas ir efektyvus būdas sumažinti investavimo riziką neprofesionaliems investuotojams yra reguliarus investavimas, kai investuojama pasirinktu metu, kad ir kokia padėtis rinkoje būtų. Investuojant reguliariai, kiekvieną mėnesį, tikroji investavimo rizika sumažėja, nes investicinės priemonės įsigyjamos ir jų vertei kylant, ir jai krentant. Tai leidžia užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą ir sumažinti riziką investuoti nepalankiu laiku. Be to, reguliarus investavimas mažomis sumomis yra naudingas, nes taip investuojant galima ramiau ir nuosekliau susipažinti su investavimo galimybėmis, perprasti pagrindinius finansinių rinkų veikimo principus ir besikartojančius ciklus, pažinti savo reakcijas į rinkoje vykstančius investicijų vertės svyravimus. Šios žinios padeda racionaliai valdyti ir kaupiamus, ir sukauptus pinigus.
„Investuotojams svarbiausia būti kantriems, laikytis disciplinos, sudėliotos strategijos ir nepamesti galvos po eilinio smuktelėjimo ar staigaus vertės padidėjimo – kainų pokyčiai neišvengiami ir dažniausiai nenuspėjami. Kaip rodo tyrimai, laimėtojais dažniausiai tampa tie, kurie šiuos laikotarpius sugeba ramiai išlaukti, likdami ištikimi pasirinktai strategijai, o ne tie, kurie reagavo į pokyčius rinkose ir pradėjo prekiauti turimais vertybiniais popieriais“, – teigė SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Pasak G. Milieškos, aiškus investavimo tikslas leidžia išlaikyti pusiausvyrą ir nepasiduoti impulsyviems sprendimams, esant įvairioms ekonomikos ciklo fazėms. Svarbu žinoti, kad ekonomika vystosi dinamiškai, jai būdingi įprasti svyravimai, tad per 10 ar 20 metų teks pergyventi dar ne vieną krizę ir ekonomikos klestėjimo laikotarpį, kartu ir didesnius investicijų vertės nuosmukius bei pakilimus.