Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, atsakė į klausimą, ar Lietuvos gyventojai geba taupyti, taip pat pasidalijo įžvalgomis, kaip planuoti šventinį biudžetą. Artėjant didžiosios metų šventėms tai itin aktualu.
Remiantis SEB banko užsakymu anksčiau atliktais tyrimais, vardindami svarbiausias pandemijos pamokas, daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų sakė, kad pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Kita vertus, kelerius pastaruosius metus santaupų neturinčių žmonių dalis išlieka apie 18–20 procentų. „Todėl galima daryti išvadą, kad pandemija kaupti didesnę finansinę atsargą paskatino tuos, kurie ir taip turėjo įprotį taupyti. SEB banko indėlių portfelių augimas irgi rodo per pandemiją išaugusį gyventojų taupymą – lyginant 9 šių metų mėnesius su pernai, SEB banko privačių klientų sąskaitose lėšų padaugėjo 969 milijonais eurų“, – sakė E. Dovbyšienė.
Remiantis apklausų duomenimis, pastaraisiais metais gyventojų, kurie turi daugiau nei mėnesio, bet ne daugiau nei trijų mėnesių santaupų, yra apie 24–28 proc., tų, kurie turi santaupų trims mėnesiams, bet ne daugiau kaip šešiems mėnesiams 17–20 proc., o turinčių santaupų daugiau nei šešiems mėnesiams skaičius svyruoja apie 11 proc. visų gyventojų.
Pasak Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės, kalbant apie šventinio biudžeto planavimą, gyventojams labai svarbu iš anksto pasirengti šventėms. Rekomenduojama visus metus atsidėti apie 3 proc. mėnesio pajamų – tada Kalėdos, gimtadieniai ar kitos didesnės šventės nekels finansinio streso.
„Net ir prieš šventes būtina išlaikyti finansinę discipliną ir laikytis biudžeto planavimo taisyklės 50–30–20. Pagal ją pusė šeimos biudžeto turėtų būti skiriama būtiniems poreikiams tenkinti, 30 proc. – norams pildyti ir 10–20 proc. pajamų turėtų būti atidedama taupymui. Svarbu pabrėžti, kad poreikiai ir norai nėra tas pats: dalis žmonių tvarkydami asmeninius finansus painioja „man reikia“ su „aš noriu“. Išmokus spręsti šį uždavinį, valdyti finansus ir taupyti tampa gerokai paprasčiau“, – sakė E. Dovbyšienė.
Finansų ekspertės teigimu, šventėms svarbu pasiruošti ir psichologiškai, kad paskui nereikėtų kamšyti finansinių skylių. Metų pabaigoje raginimai ir paskatos, akcijos ir reklamos pirkti pasiekia piką ir gali prireikti didesnio sąmoningumo, valios pastangų, kad nepasiduotume spontaniniam pirkimui. „Jeigu naršant internete ar vaikščiojant po prekybos centrą kyla didelis noras ką nors neplanuoto įsigyti, prisiminkite 24 valandų taisyklę. Pajutę, kad kuo nors susigundėte, atsitraukite nuo kompiuterio, telefono, prekybos vietos, o sprendimą dėl nebūtino pirkinio priimkite kitą dieną“, – pataria Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Pasak jos, verta atsiminti, kad Kalėdų dovanos nebūtinai turi būti brangios. Juk svarbiausia – parodytas dėmesys. Todėl gamindami dovanas patys ne tik įdėsime daugiau šilumos, bet ir mažinsime vartojimą, prisidėsime prie didesnio tvarumo.
Šventines dovanas tampa vis labiau įprasta rinkti, pirkti internetu ir vietinėse, ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Tai, deja, itin patogu ir sukčiams, kuriantiems fiktyvias parduotuves ir bandantiems išvilioti pinigus. Kaip atskirti tikrą ir fiktyvią elektroninę parduotuvę? Pirmiausia siūloma atkreipti dėmesį į prekių kainas: jei jos įtartinai mažos, tai jau signalas sunerimti. Kitas signalas – trumpai galiojančios didelės nuolaidos, kai pirkėjui daromas spaudimas, kad prekių tuoj neliks. Apsiperkant nežinomose elektroninėse parduotuvėse pravartu įvertinti ir atsiliepimus apie kitų pirkėjų patirtį, patikrinti, ar pardavėjas nurodo kontaktus, kuriais galima su juo susisiekti.