Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip pradedant investuoti įveikti didžiausias savo baimes?

Didžiausia investuotojus aplankanti baimė – prarasti investuotas lėšas. Su šia baime susiduria ir patyrę, ir pradedantieji investuotojai, tačiau pastariesiems ji kelia daugiau nerimo. Investavimo ekspertai pataria, kad baimę galima pažaboti valdant savo investicijų portfelio riziką. Ką tai reiškia praktikoje ir nuo ko reiktų pradėti?

Apie tai pasakoja Marius IGNOTAS, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Swedbank Portretai. Vilnius, 2021-09-30 (Gedmantas Kropis/Fotobankas).

− Kur slypi investavimo sėk­mė?

− Gyventojai, kurie nėra susidūrę su investavimo praktika, jį kartais palygina su lošimu loterijoje. Tačiau tai yra vienas iš didžiausių mitų apie investavimą. Žaidžiant loterijose, tikimybė pralaimėti visada yra didesnė negu laimėti, o pralaimėjimo atveju dažniausiai netenkama visos sumos.

Investuojant į tradicines finansines priemones, tai yra akcijas, obligacijas, investicinius fondus, tikimybė uždirbti yra didesnė negu prarasti pinigus. Be to, net ir pasitvirtinus blogiausiam scenarijui, dalį investuotų pinigų praktiškai visada galima susigrąžinti, o apsišarvavus kantrybe per kelerius metus ir kompensuoti patirtą nuostolį.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad dalyvaudami loterijoje jokiais savo veiksmais dažniausiai nepadidinsite šansų laimėti. O štai investuodami savo galimybes uždirbti galite padidinti išskaidydami ir valdydami savo investicijų portfelio riziką.

Apibendrinant, dalyvaudami loterijoje turėtumėte jausti kur kas daugiau baimės, negu investuodami, nes pirmuoju atveju jūs mažai ką galite lemti, o antruoju – galutinė sėkmė didele dalimi priklauso nuo jūsų pasirinkimų.

− Kokie pagrindiniai investavimo principai?

− Išskiriami keli pagrindiniai investavimo rizikos valdymo principai, kuriais vadovaudamiesi galite gerokai padidinti galimybes uždirbti iš savo investicijų.

Investicinio portfelio diversifikacija – tai vienas iš pagrindinių patarimų pradedantiems investuotojams. Anglakalbiai vartoja kur kas paprastesnį posakį, kuris teigia, kad niekada nereikėtų sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Pritaikant tai investicijų portfeliui − kuo daugiau skirtingų kompanijų ir kitų finansinių priemonių, taip pat kuo platesnė investicijų geografija, tuo mažesnė jūsų investicijų rizika.

Kitas svarbus rizikos valdymo principas – investavimo laikotarpis.

Kuo investavimo laikotarpis ilgesnis, tuo daugiau galimybių pasiekti teigiamos grąžos, nes ilguoju laikotarpiu finansų rinkos linkusios augti. Tačiau ši taisyklė galioja ir atvirkštine tvarka – kuo investavimo laikotarpis trumpesnis, tuo labiau padidėja tikimybė patirti nuostolių tuo atveju, kai investuojama į didesnės rizikos priemones, pavyzdžiui, akcijas.

Trečiasis principas apibrėžiamas kaip periodiškumas − nuoseklus investavimas padeda suvienodinti akcijų ir kitų finansinių priemonių įsigijimo kainą. Šis principas tinka investuojant ir į fondus, ir į konkrečias finansines priemones. Jis padeda išlyginti rinkų svyravimus ir priartina finansinių priemonių įsigijimo kainą prie ilgamečio vidurkio.

− Kaip sumažinti portfelio riziką?

− Kaip šie išvardyti principai veikia realybėje? Įsivaizduokite, kad turite 1 tūkst. eurų, kuriuos nusprendžiate investuoti į vienos perspektyvios bendrovės akcijas. Jų vertė per metus gali padidėti arba sumažėti 50 proc. Tai reiškia, kad sėkmės atveju jūs uždirbsite 500 eurų, o nesėkmės – tiek pat pinigų prarasite.

Šią riziką galima sumažinti investuojant į kur kas didesnį įmonių skaičių, pavyzdžiui, už minėtą sumą įsigijus fondo vienetų, kurį sudaro 500 didžiausių JAV įmonių akcijos („S&P 500“ indeksas). Tokio krepšelio metinė rizika sieks apie 10 proc., o tai reiškia, kad jo vertė per metus gali dešimtadaliu padidėti arba sumažėti.

Toliau mažinti investicinio portfelio riziką padeda kito tipo finansinių priemonių įtraukimas. Klasikinė rekomendacija – į savo investicijų portfelį įtraukti obligacijas ar kitas fiksuoto pajamingumo priemones, pavyzdžiui, indėlį, kurių procentinė dalis atitiktų investuojančiojo amžių.

Pakankamai gerai subalansuotas trisdešimtmečio investicinis fondas galėtų atrodyti taip – 70 proc. sudaro investicijos į akcijų krepšelį, o 30 proc. – patikimų vyriausybių obligacijos, indėlis ar grynieji pinigai. Tokiu atveju viso portfelio investicinė rizika sumažėja iki 7 proc.

Gyventojai nerimauja, kad jų santaupos nuvertės.

Gyventojai nerimauja, kad jų santaupos nuvertės. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

− Kokius tikslus reikia sau kelti nusprendus investuoti?

− Siekiant subalansuoti savo investicijų portfelio riziką, reikėtų atsižvelgti ir į investavimo laikotarpį. Trumpalaikis investavimas į tokias dideliais kainų svyravimais išsiskiriančias finansines priemones, kaip akcijos ar fondai, yra pakankamai rizikingas.

Pavyzdžiui, jei minėtas 1 tūkst. eurų portfelis turi 7 proc. riziką, tai susiklosčius nepalankioms aplinkybėmis, jo vertė per metus gali sumažėti iki 930 eurų. Kitąmet dėl palankių tendencijų jo vertė išaugs 7 proc. ir po metų sieks apie 995 eurus. Taigi jei investavote turėdami tikslą per dvejus metus santaupas padidinti iki maždaug 1,1 tūkst. ir jas panaudoti pirkiniui, tikslo nepasiekėte.
Siekiant, kad turimų lėšų investavimas bent minimaliai atsipirktų greičiau nei per 3 metus, geriausia pinigus laikyti taupomojoje sąskaitoje ar pirkti obligacijas, o ne investuoti į fondus ar akcijas. Visgi natūralu, kad užkirtus kelią rizikoms sumažėja ir grąža. Laikant indėlį ar investuojant į saugių vyriausybių obligacijas, šiuo metu galima tikėtis iki 1 proc. siekiančios metinės grąžos.

Aišku, visada išlieka tikimybė, kad investicija taps pelninga per palyginti trumpą laiką. Galite pataikyti į finansų rinkų augimo ciklo pradžią ir iš to užsidirbti per palyginti trumpą laiką. Nebūtų teisinga sakyti, kad trumpalaikis investavimas į didelės rizikos finansines priemones niekada neatneša pelno. Bet kuo ilgiau ir kuo reguliariau investuosite, tuo labiau priartėsite prie ilgametės vidutinės finansų rinkos grąžos, kuri sudaro 6−9 proc. per metus.

− Kaip neapsigauti: nerizikuoti per daug ir ne per mažai?

− Pradėjus investuoti ir pamačius, kad investicijos greitai davė grąžos, kyla pagunda orientuotis tik į pelną ir smarkiai padidinti riziką. Tačiau visada pirmiausia reikėtų galvoti apie galimus praradimus – kokio dydžio ir kaip ilgai juos galime toleruoti. Tolerancijos lygį geriausiai gali padėti nustatyti aiškiai apibrėžtas investavimo tikslas.

Pavyzdžiui, jei norite investuoti pinigus, kuriuos sutaupėte, nes dėl pandemijos neišvykote atostogauti, ir galite šių pinigų neliesti gerą dešimtmetį − tai jūsų tikslas bus padidinti tikėtiną grąžą ir rinktis rizikingesnes investicijas.

Tačiau jei sutaupytą sumą norite greitai padidinti, kad po kelerių metų ją galėtumėte skirti vaikų studijoms ar pradiniam būsto įnašui, reikėtų atidžiai pasverti galimas rizikas ir investuotų lėšų trumpalaikį nuvertėjimą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai, o socialiniai partneriai“

    2022-02-23D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai,  o socialiniai partneriai“
    Kolektyvinės šakos sutartys Lietuvos teisėsaugos sistemoje nebėra naujiena, tačiau teigti, kad jos visada puikiai paruoštos ir idealiai veikia, dar būtų per drąsu. Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės Loretos Soščekienės pavaduotojas Darius Čekavičius mano, kad sklandžiam sutarties įgyvendinimui neužtenka šakos vadovybei su profesinėmis sąjungomis ją pasirašyti, svarbu, kad po to jos įgyvendinime noriai dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Socialinio dialogo trūkumą jis pastebi savo atstovaujamoje srityje. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį jis vertina palyginti neblogai, tačiau atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant sutarties nuostatas kasdienybėje kyla problemų su atskirų įstaigų vadovais. „Apie tokius ir panašius iššūkius daug ...
  • Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga

    2022-02-23Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga
    Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o šių metų sausį – beveik 80 proc., lyginant su ankstesniu šildymo sezonu. Kainų padidėjimą pajautė ir Marijampolės gyventojai. Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog vienas iš palankiausių būdų išvengti didelių sąskaitų – daugiabučių atnaujinimas, ir skatina gyventojus renovuoti savo gyvenamuosius namus. Anot Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Kriščiūnaitės, šiuo metu savivaldybė nėra gavusi skundų dėl padidėjusių šildymo sąskaitų šį žiemos sezoną, tačiau žinoma, jog gyventojai į kainų augimą žiūri neigiamai. „Vis dėlto, nors šiuo metu neturime pastebėjimų apie ...
  • Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties

    2022-02-23Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties
    Palikęs vadovo darbą Anglijoje, Audrius Meseckas prieš ketverius metus grįžo į Suvalkiją ir ėmėsi seniai brandintos minties – šilauogių auginimo. Net ir jam pačiam šiek tiek neplanuotai Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) galiausiai susisikūrė netradicinis ūkis, kai jame apsigyveno ir danielių banda. Ūkininkas neslepia, kad būtent Europos Sąjungos parama jį paskatino imtis gyvūnų auginimo, ir ragina kitus smulkiuosius ūkininkus nepraleisti galimybės ja jau netrukus pasinaudoti. Smulkieji ūkininkai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galės teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Vienam ūkininkui gali būti skirta iki ...
  • Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti

    2022-02-21Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti
    Žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbi ne tik vaizdo kokybė ir patogus valdymas, bet ir geras garsas. Specialios gaming ausinės užtikrins aukštą garso kokybę ir bendrinį komfortą žaidimo metu. Galėsite mėgautis tobulu žaidimu ir jaustis patogiai, nes moderni kompiuterinių žaidimų įranga suteiks visas galimybes tai padaryti. Skaitykite toliau ir sužinosite, kokių ausinių galite išsirinkti. Geriausios žaidimų ausinės Tai, kad neįmanoma išsiversti be ausinių, pasakys ko gero kiekvienas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Ausinės užtikrina patogumą ir gerą garsą, kuris svarbus žaidžiant beveik kiekvieną žaidimą. Gaming ausinės iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo paprastų ausinių, todėl jas galite naudoti visoms reikmėms – ir muzikos ar įrašų klausymui, ...
  • Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą

    2022-02-21Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą
    LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio Kuzmicko kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi Žygeliu sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“ (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Pirmojo žygio per geležinę uždangą metu. 1947 m. gegužė „Sulaukus pasiūlymo teko gerai pasvarstyti, ar verta imtis temos: mažiausiai trys Juozo Lukšos asmenybei skirti pilno metro dokumentiniai filmai jau realizuoti. O kur dar gausybė televizijos laidų, internetinių ...
  • Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis

    2022-02-15Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis
    „Daugelis darbdavių Norvegijoje supranta, kad profesinės sąjungos naudingos jiems patiems. Pagalvokite, tai – susiorganizavę darbuotojai, vadinasi, kai deramasi, ateina 1–3 žmonės, o ne 100 ar 500. Kas būtų, jei spręsti problemų eitų kiekvienas darbuotojas atskirai? Ypač didesnėje kompanijoje. Su profesinėmis sąjungomis kur kas paprasčiau“, – akcentuoja teisininkas, Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas Arthur Kubik. Jis yra ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) įgyvendinto Norvegijos finansuojamo projekto „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“ ekspertas, pastaraisiais metais savo įžvalgomis prisidėjęs Lietuvos profesinėms sąjungoms siekiant kryptingo socialinio dialogo gerinimo vidaus reikalų sistemoje. Tradiciškai Skandinavijos šalys laikomos labiausiai išplėtoto socialinio dialogo regionu. Paprastai ...
  • Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas…

    2022-02-09Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas...
    Negirdėtas vardas? Beveik visiems – tikrai taip. O tai yra, kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, „vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. (…) Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.“ Tuo įsitikinti dabar jau galime pasiklausę kūrinių, įrašytų dvigubame albume „Aus Litauen“ („Iš Lietuvos“). Albumo leidėjas – VšĮ „Sambalsiai“. Paskatino ieškoti Marijampolietis Darius Klišys (atlikėjas, kompozitorius, pedagogas) ne ką daugiau informacijos sako atsitiktinai radęs, bevartydamas prieš keletą dešimtmečių išleistą leidinį apie Mažąją Lietuvą. Suintrigavo nesuvokietinta lietuviška kompozitoriaus pavardė ...
  • Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

    2022-02-09Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
    Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui. – Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų). – Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais ...
  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...
  • Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui

    2022-02-02Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui
    Joniškio rajono mokyklose ir darželiuose baigėsi tris mėnesius trukęs biomaratonas, kurio metu šimtai moksleivių bei jų šeimos narių rinko panaudotą kepimo aliejų. 14-oje mokymo įstaigų buvo įrengtos specialios talpyklos, į jas iš viso supilta net 2325 kilogramai panaudoto aliejaus. Ši maisto atlieka bus apdorota ir taps dalimi ekologiško kuro – biodyzelino. Joniškio krašte vykusio pilietinių iniciatyvų „Kuriame Lietuvą!“ projekto rezultatai nustebino net maisto atliekų rinkimo profesionalus. 166 specialiai mokyklose ir darželiuose įrengtos talpos buvo pildomos ypač sparčiai. Skaičiuojama, kad per 3 mėnesius surinktos 2,325 tonos panaudoto aliejus leis pagaminti maždaug 1813 litrų biodyzelino. „Smagu, kad galėjome prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo Joniškio ...
  • Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

    2022-02-01Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė
    Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje. Daiva KLIMAVIČIENĖ Ne tik druska ir pipirai Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.