Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai

Didelis būrys Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistų ir mokytojų praėjusią savaitę keliavo į Kauną, kur Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atidaryta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, skirta šio legendinio teatro režisieriaus 85-osioms gimimo metinėms. Pirmieji apžiūrėję įspūdingą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengtą parodą svečiai iš Marijampolės teatro scenoje žiūrėjo J. Jurašo režisuotą spektaklį „Balta drobulė“ pagal to paties pavadinimo Antano Škėmos romaną.

Ekspozicijoje – ir klasės žurnalas

Rygiškių Jono gimnazijos atstovai į šios parodos atidarymą pakviesti neatsitiktinai – šioje gimnazijoje, kuri anksčiau vadinosi 1-ąja vidurine mokykla, mokėsi ir ją baigė J. Jurašas. Į Marijampolę jis pateko būdamas vos penkerių metų po to, kai abu jo tėvus nužudė baltaraiščiai 1941 metais. Marijampolėje buvo gimusi jo motina, tad giminės čia priėmė našlaitį. Jis gyveno tuometėje Z. Angariečio gatvėje, netoli buvusio karinio dalinio, iki pat 1954-ųjų, kai įstojo mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademiją Kaune.

Pirmieji naująją parodą apžiūrėjo Rygiškių Jono gimnazijos atstovai.

Pirmieji naująją parodą apžiūrėjo Rygiškių Jono gimnazijos atstovai. Autoriaus nuotrauka

Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje yra saugomi eksponatai, susiję su garsaus režisieriaus asmenybe. Muziejaus vadovė Judita Zubavičienė šiai parodai iš archyvo surado 11b klasės, kurioje mokėsi J. Jurašas, žurnalą. Žurnalo originalas parodoje saugomas po stiklu, bet šalia yra specialiai pagaminta jo kopija, tad kiek­vienas gali jį pavartyti ir įsitikinti, kad J. Jurašui mokslai Marijampolėje sekėsi prastai, dažnai ties jo pavarde galima rasti dvejetus.

– Mokiausi labai prastai. Buvau susižavėjęs krepšiniu, o matematiką, fiziką ir kitus „sunkius“ mokslus visiškai apleidau. Uždavinius, namų darbus neretai už mane paruošdavo draugai. Per pamokas skaitydavau romanus ir bemaž visai nesidomėjau dėstomais dalykais. Tiesą pasakius, mokykloje mane labiausiai domino literatūra ir kalbos. Bet vis dėlto svarbiausias dalykas mano gyvenime tuomet buvo krepšinis, kurį sekėsi žaisti visai neblogai. Baigdamas mokyklą jau žaidžiau Lietuvos jaunimo rinktinėje, – apie savo mokslo metus Marijampolėje yra rašęs režisierius.
J. Zubavičienė parodai paskolino ir muziejuje saugomą režisieriaus tuomečiam gimnazijos direktoriui Vincui Peckui siųstą sveikinimo telegramą, taip pat jo rašytą laišką iš Miuncheno, kuriame J. Jurašas 1992 metais sveikino gimnaziją 125-mečio proga. Pasak muziejaus vadovės, tai rodo, kad režisierius nenutraukė ryšių su pirmąja mokykla, ją prisimindavo.

– Man teko kalbėti su žinomu ilgamečiu Marijampolės pedagogu Lionginu Šepkum, kuris dabar gyvena Vilniuje. Jis buvo Jono Jurašo mokytojas ir prisiminė būsimą režisierių kaip išsiskiriančią asmenybę, truputį maištininką, labai sumanų, bet išties mokslams neskyrusį daug dėmesio ir laiko, – pasakojo muziejaus vadovė „Suvalkiečiui“.

Parodą apžiūrėjo pirmieji

Nacionaliniame Kauno dramos teatre svečius iš Marijampolės pasitiko šios parodos kuratorė Liucija Armonaitė, kuri išsamiai papasakojo apie įdomiausius parodos eksponatus, nemažai dėmesio skyrė ir Marijampolės laikotarpiui J. Jurašo gyvenime, dėkojo Rygiškių Jono gimnazijai, kuri yra viena iš šios parodos partnerių. Po ekskursijos Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius dėkojo parodos kuratorei L. Armonaitei už galimybę apsilankyti parodos atidaryme ir išreiškė viltį, kad tas bendradarbiavimas tęsis, bus naujų projektų, o tarp abiturientų gal taip pat ateityje atsiras aktorių ar režisierių.

Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas J. Jurašo gyvenimas ir kūryba, apžvelgiama daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektak­lių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje, Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Parodos Nacionaliniame Kauno dramos teatre plakatas.

Parodos Nacionaliniame Kauno dramos teatre plakatas.

Tarp vertingų eksponatų, nuotraukų, laiškų, rankraščių – ir Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, taip pat Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Kitąmet bus minimas J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, penkiasdešimtmetis.
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“, jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo.

Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuomečiam LTSR kultūros ministrui – tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, o 1974 metais jį kartu su šeima KGB išprašė iš Lietuvos. Į tėvynę jis vėl grįžo 1989 metais.

Abiturientams – galimybė pasigilinti į kūrinį

Naujoji paroda „Būties kaina“ teatre atidaryta prieš režisieriaus J. Jurašo spektaklį „Balta drobulė“, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo ir iš Marijampolės, ir iš kitų miestų. Buvo įdomu girdėti, kaip jauni žmonės po spektaklio dalijosi nuomonėmis, ginčijosi, ką reiškia vienas ar kitas įvaizdis, lygino spektaklį su romanu.

Kelionės namo metu pakalbintas Rygiškių Jono gimnazijos abiturientas Ignas Svitojus sakė, kad apsilankymas parodos atidaryme ir spektaklyje paliko puikių įspūdžių. Pasak vaikino, A. Škėmos „Baltą drobulę“ visai neseniai gimnazistai nagrinėjo pamokose, tad pamatytas spektaklis sustiprino ir pagilino įspūdžius.

– Buvo labai įdomu pamatyti, kaip vieną ar kitą romano vietą parodė režisierius. Pastebėjau, kad kai kurioms detalėms, romane vaizduojamoms gana plačiai, spektaklyje skirta mažiau vietos, ir atvirkščiai. Buvo įdomu palyginti, įsigilinti, analizuoti. Šiame teatre esu buvęs jau seniai, tad įspūdis puikus, ir ypač dėl to, kad J. Jurašas mokėsi mūsų gimnazijoje, tuo mes tikrai didžiuojamės, – sakė gimnazistas, svajojantis apie būsimą mediko karjerą.

– Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą pajaus ir asmenybę, ir laikmetį, – sakė parodos kuratorė L. Armonaitė.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Jo protas visada veikė kaip kompiuteris“

    2021-11-03
    Eina trečias mėnuo, kai Anapilin iškeliavo A. Linkus, dažniau vadinamas Audriumi, o ne pase įrašytu Andriaus vardu. Žmogus, kuris buvo žinomas turbūt kiekvienam marijampoliečiui ir net tik. Kai kurie su juo susidūrė asmeniškai – verslo reikalais ar bėdos ištikti, su kitais jis ilgus metus dirbo jo įkurtoje įmonių grupėje. Kokių gyvenimo pamokų paliko šis žmogus, kokių avantiūrų kartais tekdavo imtis, kad verslas augtų ir žmonės laiku gautų algas? Ir koks buvo jis – Audrius Linkus, koncerno ALGA prezidentas? Artėjant Vėlinėms, kalbiname koncerno ALGA valdybos narį Kostą JANKAUSKĄ, kuris su A. Linkumi dirbo 20, o pažįstamas bemaž 35-erius metus. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Kaip jūs ...
  • Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis

    2021-11-03Paukščių pasaulis – spalvingas ir stebinantis
    Marijampolietė fotografė ir gamtos mylėtoja Irena Segevičiūtė-Tamulynienė jau prieš kurį laiką išleido spalvotą ir labai patrauklią knygą „Pašešupio paukščiai ir juos supanti aplinka“. „Suvalkietyje“ apie ją rašėme dar pavasarį, bet tik dabar knyga pagaliau pristatyta skaitytojams Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą pasigėrėti šiuo autorės pomėgiu ir kartu pakeliauti po paukščių namus, kurie yra visai šalia mūsų. Algis VAŠKEVIČIUS Bibliotekoje dideliame ekrane galėjome dar kartą pamatyti beveik 80 autorės užfiksuotų paukščių, kuriuos ji stebėjo ir fotoaparatu fiksavo gerą dešimtmetį, o vaizdą ekrane papildė garso įrašas. Taigi bibliotekoje kukavo, čirpė ir gražiausias melodijas skleidė Pašešupio paukščiai. I. Tamulynienę ...
  • Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui

    2021-11-03Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys Kristijonui Donelaičiui
    Spalio 27 dieną Marijampolėje surengta tarptautinė konferencija-skaitymai „Tolminkiemis – Lietuva, Marijampolė – šimtmečių iššūkiai“, skirti lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poemos „Metai“ autoriui Kristijonui Donelaičiui. Renginys šiemet pasižymėjo itin įdomiais pranešimais ir turininga diskusija. Algis VAŠKEVIČIUS Iš pradžių rinktasi Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur atminties pamaldas aukojo svečias iš Vilniaus evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su klebonu Vaidu Klesevičiumi. Po pamaldų poeto atminimas pagerbtas prie jo paminklo – čia padėta gėlių, uždegtos žvakės, o Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė prisiminė, kad šis renginys – kartu ir draugijos 10-mečio veiklos minėjimas, kurio pernai nebuvo galimybių suorganizuoti dėl koronaviruso pandemijos. Konferencija vyko Marijampolės ...
  • „Ir dykynėj dobilas išdygsta…“

    2021-11-03„Ir dykynėj dobilas išdygsta...“
    • Naujos knygos • Čia – eilutė iš Česlovos Jakštytės eilėraščio „Įkvėpimui atėjus“, o eilėraštis yra jos eilėraščių knygoje „Ir dykumos žydi…“. Nematėte, nežinote? Nieko keisto, nes „Piko valandos“ išleistas rinkinys tik prieš dieną kitą, kaip tradiciškai sakoma, „išvydo šviesą“, o tiksliau – papildė ir taip jau netrumpą šios autorės knygų lentynėlę. Tai vienuoliktoji Lietuvos rašytojų sąjungos narės Č. Jakštytės knyga, pasirodžiusi jubiliejiniais autorės metais ir, tikėkimės, pirmoji iš antrosios dešimties būsimų leidinių (eilių, o gal – prozos ar filosofinių įžvalgų) būrelio… Nijolė LINIONIENĖ Nedidelio formato subtiliai ir lakoniškai apipavidalinta knyga (dailininkas Artūras Kaminskas, dizainerė maketuotoja Birutė Strolytė, viršeliui panaudota Aldonos Ruseckaitės nuotrauka) ...
  • Iš ruošiamo rinkinio „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“

    2021-11-03Iš ruošiamo rinkinio  „VIRŠ LAIKO. Autopoezė“
    Ana LU (Luana MASIENĖ) Ligos istorija eilės dėliojosi kai žiauriai skaudėjorimą ir ritmą kančia auginomintys spėresnės už rankos judėjimąkas užrašyta – tas jau užgijo…viskas sudeginta, sutrypta, paliktaaistros, jausmai, emocijos, noraiir ta trapi krištolinė taurelėvirto briaunuota stikline artojuivãgos gyvenimo gilios ir lygios———————————tęsiasi tiek, kiek akys užmatonet nesvarbu ar ten braškės ar ligosaš jau seniai ne išalkus – apakus Likimas siūlų kamuolio vidujegaliu rasti sulankstytą„Primos“ pakelio gabalėlį, ananasinį saldainį, „karvutę“ ar irisiuką ten jį įdėdavo senelis arba tėtukasvis mezgu gyvenimo keliąmezgu geromis ir blogomis akimis+ – + – + – + – + – + – + – + – +jau be mamostik jos išmokytus raštus ...
  • Kaip parašyti eilėraštį

    2021-11-03Kaip parašyti eilėraštį
    Rita VOLTERAITIENĖ Tai labai paprasta:Imi baltą popieriaus lapą – Linijom ar langeliais,Susiieškai apgraužtą pieštuką.Truputį pasmailini ir…Juo lape sudėliojiSavo liūdesį, savo skausmą,Savo džiaugsmą, savo laimę.Nepamiršk įvairių skyrybos ženklų,Jie suteikia tekstui prasmę.Gale vietoj taško tiesiog padediSavo nuogą kraujuojančią širdį. * * *Per lietaus skubų caksėjimąNoriu tavo balsą išgirsti,Nesvarbu, kad jis meluoja,Nesvarbu, kad tiesos nesako. Nesvarbu, kad lašai caksi,Aš lietaus visai nepaisau,Kaip nepaisau pasaulio nuomonės,Įkyraus, pikto pavydo. Tavo norai pavirs realybe,Jei per sapną tyliai ateisi,Ligi ryto manęs nepaliksi,Karštu bučiniu žadinsi dienai. Tik žinau: nesipildo svajonėsVien dėl to, kad svajonėmis būtų.Pameluok paskutinį kartą,Pameluok – ir amžiams išeiki. * * *Abiem rankom apkabinu svajonę – Tu su manim ne sapne – ...
  • Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui

    2021-11-03Birutės Kažemėkaitės ir Romualdo Zavicko atminimui
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Gervių klyksmas suplėšo rugpjūtį – Tarsi žaibo paliečia dvasia…Kaip norėtum įamžint šį jausmąNe vien drobėj ar mūzos garse.Bet gyvenimo, rodos, per mažaŠilumos ir gerumo bangos.Lyg nebūtų žydėję alyvos ir tos Meilės nebūt amžinos.O tas klyksmas vėl plėšo rugpjūtį:Ši branda amžina kaip lemtis,Nežinai, ką aukoti, kad liktumAnt šios žemės paslėpęs viltis.Čia daug meilės, daug skausmo, daug virsmoDaug šermukšnių rasos rubinais…Ar matai, kiek daug visko mums skirtaTik atspėk, kam šioj Žemėj gimei?
  • Draugams

    2021-11-03Draugams
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ   Susikurkime gerumo laužąir sumeskim nedraugų galias.Ir apjuosę liepsnomis lyg meile, leiskim verkti širdžiai į valias. Apsimetę angelais ar fėjom, o iš tikro – žemiški velniai,išsidūkim, kaip tada, vaikystėj,kuri mums nutolus jau seniai. Apkabinkim tvirtą draugo petį,pirmą meilę glauskim svajone.Žilą galvą lenkim tiems, ką tyliaiamžinybė paslėpė delne… O išaušus išsiskirstys žmonės,verks jaunystė, sukdama ratus,liks likimai, lyg paklydę broliai – vėl išeisim į savus metus.
  • Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu

    2021-10-28Naudingi patarimai, kaip sujungti miegamąjį su vonios kambariu
    Integruotas vonios kambarys miegamajame – stiliaus ir aukščiausios klasės sinonimas. Ar tai Jums neprimena 5 žvaigždučių viešbučio? Vonios kambariai, kurie atitinka dalį miegamojo, yra laikomi privačiomis prausimosi erdvėmis. Svarbu paminėti, kad jie nėra įrengti iš bendrų patalpų, tokių kaip koridoriai. Ši privati ir labai funkcionali erdvė yra ne tik patogi, tačiau ir puikiai tinka atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos. Toks interjero sprendimas Jūsų būste suteiktų gyvenimo būdui pranašumo. Pateikiame 7 punktus, į kuriuos verta atsižvelgti planuojant šią erdvę. Sukurkite efektyvų vonios kambario išdėstymą Pirmasis žingsnis yra techniškai numatyti vonios kambario padėtį miegamajame taip, kad jame būtų bent viena siena, nukreipta į vidinį ...
  • Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją

    2021-10-27Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją
    Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai. Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus ...
  • „Titnagas“ susitiko su „Gegne“…

    2021-10-27„Titnagas“ susitiko  su „Gegne“...
    Tęsiasi Kalvarijos kultūros centro projektas „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurių metu teatralizuotai žiūrovams pristatomos vis kitos Kalvarijos išskirtinės vietos ar reiškiniai, turėję ir tebeturintys daug reikšmės bei įtakos istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas iš vis kitur vykstančių vakarų susideda iš trijų susijusių dalių: teatralizuoto pasakojimo apie praeitį, svečių spektak­lio ir po jo vykstančios edukacijos (pokalbių su svečiais apie teatrą). Naujausias renginys vyko parapijos salėje, kur jau seniai įsikūręs ir „Titnago“ teatras. Apie šios salės praeitį ir dabartį nuotaikingai, su teatro elementais ir buvo pasakota. Sumaniai sukosi išradingi ir nuotaikingi šio renginio vedėjai Daiva ir Liutauras Sinkevičiai. Istorijai priartėjus prie mūsų dienų jie ...
  • Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba

    2021-10-27Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba
    Visai neseniai išlydėjome vasarą, atsisveikinome su ja. Ir štai – jau daugiau kaip pusė kalendorinio rudens! Jis ne tik turtingiausias, bet ir spalvingiausias metų laikas. Mes Marijampolės kultūros centro Gavaltuvos skyriuje pradėdami naują veiklos sezoną pakvietėme į Liucijos Šalaševičienės tapybos darbų parodos atidarymą. Pasigrožėti kitomis ir kitokiomis spalvomis – paveikslais, kuriuos pristatė ir apie jų autorę papasakojo MKC parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė. Džiaugiamės, kad betarpiškai galėjome pažinti tautodailininkę Liuciją Šalaševičienę ir pasiklausyti jos pasakojimų apie savo pomėgį – tapybą. Tapytoja gyvena ir kuria Plutiškėse, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jos tapybos technika savita. Dažniausia paveikslų tema – gamta ir angelai. Kūrėja sako, ...
  • Dovanojome savo kūrybą

    2021-10-27Dovanojome savo kūrybą
    Nuo seno sakoma, kad pirmadienis – sunki diena, tad daugelis nesiima įsipareigojimų, kuriuos galima atlikti ir kitomis dienomis… Tačiau daryti gerus darbus visos dienos tinkamos. Tad susivienijusios penkios moterys nutarė paįvairinti gyvenimą Kalvarijos globos ir užimtumo centro gyventojams. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Gema Galinienė, kuri yra išleidusi aštuonias eilių knygas, penkių almanachų bendraautorė, Aldona Murauskienė, išleidusi dvi savo knygas, (dar dvi išleido Aldonos dukterėčia Anglijoje), Zena Paukštaitienė, kurios eilės tiesiog prašosi muzikos akordų, ir šių eilučių autorė būtent pirmadienį pradėjome savo misiją. Iš tiesų – pradėjome, kadangi savo eiles ir muziką iki Šv. Kalėdų norėtume padovanoti dar ne vienai ...
  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.