Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Parodą, skirtą režisieriui Jonui Jurašui, Kaune pirmieji apžiūrėjo marijampoliečiai

Didelis būrys Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistų ir mokytojų praėjusią savaitę keliavo į Kauną, kur Nacionaliniame Kauno dramos teatre buvo atidaryta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, skirta šio legendinio teatro režisieriaus 85-osioms gimimo metinėms. Pirmieji apžiūrėję įspūdingą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengtą parodą svečiai iš Marijampolės teatro scenoje žiūrėjo J. Jurašo režisuotą spektaklį „Balta drobulė“ pagal to paties pavadinimo Antano Škėmos romaną.

Ekspozicijoje – ir klasės žurnalas

Rygiškių Jono gimnazijos atstovai į šios parodos atidarymą pakviesti neatsitiktinai – šioje gimnazijoje, kuri anksčiau vadinosi 1-ąja vidurine mokykla, mokėsi ir ją baigė J. Jurašas. Į Marijampolę jis pateko būdamas vos penkerių metų po to, kai abu jo tėvus nužudė baltaraiščiai 1941 metais. Marijampolėje buvo gimusi jo motina, tad giminės čia priėmė našlaitį. Jis gyveno tuometėje Z. Angariečio gatvėje, netoli buvusio karinio dalinio, iki pat 1954-ųjų, kai įstojo mokytis į Lietuvos žemės ūkio akademiją Kaune.

Pirmieji naująją parodą apžiūrėjo Rygiškių Jono gimnazijos atstovai.

Pirmieji naująją parodą apžiūrėjo Rygiškių Jono gimnazijos atstovai. Autoriaus nuotrauka

Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje yra saugomi eksponatai, susiję su garsaus režisieriaus asmenybe. Muziejaus vadovė Judita Zubavičienė šiai parodai iš archyvo surado 11b klasės, kurioje mokėsi J. Jurašas, žurnalą. Žurnalo originalas parodoje saugomas po stiklu, bet šalia yra specialiai pagaminta jo kopija, tad kiek­vienas gali jį pavartyti ir įsitikinti, kad J. Jurašui mokslai Marijampolėje sekėsi prastai, dažnai ties jo pavarde galima rasti dvejetus.

– Mokiausi labai prastai. Buvau susižavėjęs krepšiniu, o matematiką, fiziką ir kitus „sunkius“ mokslus visiškai apleidau. Uždavinius, namų darbus neretai už mane paruošdavo draugai. Per pamokas skaitydavau romanus ir bemaž visai nesidomėjau dėstomais dalykais. Tiesą pasakius, mokykloje mane labiausiai domino literatūra ir kalbos. Bet vis dėlto svarbiausias dalykas mano gyvenime tuomet buvo krepšinis, kurį sekėsi žaisti visai neblogai. Baigdamas mokyklą jau žaidžiau Lietuvos jaunimo rinktinėje, – apie savo mokslo metus Marijampolėje yra rašęs režisierius.
J. Zubavičienė parodai paskolino ir muziejuje saugomą režisieriaus tuomečiam gimnazijos direktoriui Vincui Peckui siųstą sveikinimo telegramą, taip pat jo rašytą laišką iš Miuncheno, kuriame J. Jurašas 1992 metais sveikino gimnaziją 125-mečio proga. Pasak muziejaus vadovės, tai rodo, kad režisierius nenutraukė ryšių su pirmąja mokykla, ją prisimindavo.

– Man teko kalbėti su žinomu ilgamečiu Marijampolės pedagogu Lionginu Šepkum, kuris dabar gyvena Vilniuje. Jis buvo Jono Jurašo mokytojas ir prisiminė būsimą režisierių kaip išsiskiriančią asmenybę, truputį maištininką, labai sumanų, bet išties mokslams neskyrusį daug dėmesio ir laiko, – pasakojo muziejaus vadovė „Suvalkiečiui“.

Parodą apžiūrėjo pirmieji

Nacionaliniame Kauno dramos teatre svečius iš Marijampolės pasitiko šios parodos kuratorė Liucija Armonaitė, kuri išsamiai papasakojo apie įdomiausius parodos eksponatus, nemažai dėmesio skyrė ir Marijampolės laikotarpiui J. Jurašo gyvenime, dėkojo Rygiškių Jono gimnazijai, kuri yra viena iš šios parodos partnerių. Po ekskursijos Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius dėkojo parodos kuratorei L. Armonaitei už galimybę apsilankyti parodos atidaryme ir išreiškė viltį, kad tas bendradarbiavimas tęsis, bus naujų projektų, o tarp abiturientų gal taip pat ateityje atsiras aktorių ar režisierių.

Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas J. Jurašo gyvenimas ir kūryba, apžvelgiama daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektak­lių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje, Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Parodos Nacionaliniame Kauno dramos teatre plakatas.

Parodos Nacionaliniame Kauno dramos teatre plakatas.

Tarp vertingų eksponatų, nuotraukų, laiškų, rankraščių – ir Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, taip pat Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Kitąmet bus minimas J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, penkiasdešimtmetis.
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“, jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo.

Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuomečiam LTSR kultūros ministrui – tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, o 1974 metais jį kartu su šeima KGB išprašė iš Lietuvos. Į tėvynę jis vėl grįžo 1989 metais.

Abiturientams – galimybė pasigilinti į kūrinį

Naujoji paroda „Būties kaina“ teatre atidaryta prieš režisieriaus J. Jurašo spektaklį „Balta drobulė“, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo ir iš Marijampolės, ir iš kitų miestų. Buvo įdomu girdėti, kaip jauni žmonės po spektaklio dalijosi nuomonėmis, ginčijosi, ką reiškia vienas ar kitas įvaizdis, lygino spektaklį su romanu.

Kelionės namo metu pakalbintas Rygiškių Jono gimnazijos abiturientas Ignas Svitojus sakė, kad apsilankymas parodos atidaryme ir spektaklyje paliko puikių įspūdžių. Pasak vaikino, A. Škėmos „Baltą drobulę“ visai neseniai gimnazistai nagrinėjo pamokose, tad pamatytas spektaklis sustiprino ir pagilino įspūdžius.

– Buvo labai įdomu pamatyti, kaip vieną ar kitą romano vietą parodė režisierius. Pastebėjau, kad kai kurioms detalėms, romane vaizduojamoms gana plačiai, spektaklyje skirta mažiau vietos, ir atvirkščiai. Buvo įdomu palyginti, įsigilinti, analizuoti. Šiame teatre esu buvęs jau seniai, tad įspūdis puikus, ir ypač dėl to, kad J. Jurašas mokėsi mūsų gimnazijoje, tuo mes tikrai didžiuojamės, – sakė gimnazistas, svajojantis apie būsimą mediko karjerą.

– Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą pajaus ir asmenybę, ir laikmetį, – sakė parodos kuratorė L. Armonaitė.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...
  • Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

    2022-07-18Nuo kelionių  iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.
      Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas. Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik ...
  • Jaunosios solistės kelias svajonės link

    2022-07-16Jaunosios solistės kelias svajonės link
    Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“. Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela. Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti. Besimokydama ...
  • Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?

    2022-07-14Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?
    Kad ir kaip atrodo, kad stengiamės „nepamesti“ galvos, tačiau kartais pasitaiko tokių atvejų, kad ji mus palieka, kai to labiausiai nereikia. Dažnai automobilis užsirakina dėl mažos mūsų klaidos, dėl žioplumo. Tačiau kaip taip nutinka – tenka ieškoti pagalbos, kadangi bandydami atrakinti patys – galime padaryti dar daugiau problemų. Galiausiai, juk automobilio atrakinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios įrangos, kuri garantuoja, kad viskas bus pagal Jūsų poreikius. Skubios paslaugos Žinoma, avarinis atrakinimas dažniausiai reikalingas skubiu, ekstra atveju. Kodėl? Kadangi kai yra laiko – žmonės pirmiausia bando patys atrakinti. Kartais pavyksta, o kartais yra padaroma dar daugiau klaidų, tačiau dažniausiai kai laiko ...
  • Kur valgyti pietus?

    2022-07-14Kur valgyti pietus?
    Dirbate biure ir per kiekvienus metus dažniausiai stengiatės valgyti mieste? Taip daro daugelis Vilniaus bei Kauno gyventojų, kadangi taip dažniau ne tik pigiau nei gaminti pačiam, tačiau ir paprasčiau. Apskritai poreikis valgyti pietus viešojo maitinimo įstaigose ik auga, tad džiugu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kurios siūlo tokias galimybes. O kadangi šiuo metu pasiūla yra tokia plati – ne visada paprasta rasti geriausią variantą. Greitos paieškos – remiantis tam tikrais kriterijais, kuriuos nurodysime žemiau. Daugeliui žmonių svarbios kainos ir tai yra normalu. Juk norisi valgyti ne tik skaniai bei sočiai, tačiau taip pat ir ne per brangiai. Ypač tokiu atveju, kai valgoma ...
  • Ar reikia šalinti protinius dantis?

    2022-07-13Ar reikia šalinti protinius dantis?
    Protiniai dantys paprastai šalinami tik tuo atveju, jei sukelia problemas arba dėl tam tikrų priežasčių jų tikimasi ateityje. Jei šie dantys sveiki, nėra moksliškai įrodytos informacijos, kad juos reikėtų pašalinti. Be to, protinių dantų šalinimas paprastai yra nemalonus ir gali sukelti šalutinį poveikį.   Daugeliui žmonių protiniai dantys nepraeina pro dantenas. Iki 80 % europiečių susiduria su šia problema. Tai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje. Priežastis yra ta, kad žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, taigi jie pasilieka po dantenomis arba išauga kreivi ir formuoja netaisyklingą sąkandį.   Pro dantenas neprasikalę protiniai dantys ne visada sukelia burnos problemas. Tačiau gali sukelti skausmą, patinimą, dantų ėduonį bei ...
  • Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą

    2022-07-13Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą
    Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius. Ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys jau kviečiami ir šiemet teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (Priemonė). Paraiškos bus renkamos iki rugpjūčio 31 d. Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose įgyvendinimo taisyklėse padidinti įkainiai ir paramos ...
  • „Daug reiškia ir vienas žmogus“

    2022-07-13„Daug reiškia  ir vienas žmogus“
    Įvertinimas, kuriuo pašnekovas apibūdino ne vieną dešimtmetį pažįstamą, daug savo kraštui nuveikusį žmogų, bendramintį, labai tinka ir jam pačiam. Žinia: visai vienas didžiulio akmens gal ir nepajudinsi, tačiau pasitelkęs bendraminčių, nuosekliai dirbdamas, per ilgesnį laiką gali pasiekti labai daug. Kai pirmą kartą išgirdau apie Kupiškio krašto enciklopediją ir ją išvydau (3 solidūs tomai, trečiasis, pavyzdžiui, sveria 2,3 kilogramo!), 20 metų leidžiamą almanachą bei kitus, giliausius šio krašto istorijos, kultūros klodus bei žmones nušviečiančius leidinius – tūkstančiai faktų, tūkstančiai dokumentų ir nuotraukų – ištiko nemažas šokas. Ir pasidarė liūdnoka, nes sunku buvo įsivaizduoti, jog kažkas, kad ir mažesnio formato – galėtų ...
  • Iš gamtos, praeities – gyvenimo…

    2022-07-13Iš gamtos, praeities – gyvenimo...
    „Pinavojimai“ – taip vadinasi tautodailininkių Laimutės Kraukšlienės ir Danutės Saukaitienės bendra paroda, Valstybės dienos išvakarėse atidaryta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (rūsyje, Vytauto g. 29). Ekspozicijoje – vytinės juostos ir šieno skulptūros. Abi autorės gerai pažįstamos ne vien marijampoliečiams. Būta autorinių ir bendrų parodų Lietuvoje – jų maršrutai siekia ir mažus miestelius, ir Vilnių, ne kartą dalyvauta Lenkijos lietuvių renginiuose. O pastaraisiais metais daug kur ne tik kūryba eksponuota, bet ir šventėse betarpiškai demonstruota: kaip be didelių investicijų ar įmantrių įrenginių gali gimti unikalūs darbai. Danutė Saukaitienė tikslaus savo šieno skulptūrų parodų skaičiaus ir nepasakytų – per dešimtis metų ...
  • Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų

    2022-07-13Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų
    Sakmė apie partizaną Giedrį Laisvoje Lietuvoje jis augo žaliajame Padovinio kaime, Sūduvos krašte. Darnioje šeimoje globojamas šešių sesučių. Į taikų ir laimingą kraštą įsiveržė nuožmieji priešai bolševikai. Ir prasidėjo taikių lietuvių tremtys ir žudynės. Viena sesučių su vaikeliu pateko į žiaurią tremtį Sibiro krašte – jos vyras buvo mokytojas. Pokariu, vos prasidėjus tautos ginkluotai kovai su okupantu, Jonas Lapata priklausė partizanų Tauro apygardos rinktinei. Jo slapyvardis – Giedris. O priešai jį Eglės slapyvardžiu žymėjo. Artėjo 1948-ųjų Vasario 16-oji – diena, brangiausia kiekvienam lietuviui. Kovos draugai nusprendė ją paminėti iškeldami Trispalvę. Jonas ryžosi iškelti ją virš aukšto Marijampolės cukraus fabriko kamino. Jis atsisveikino ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.