Greitosios paskolos ne veltui vadinamos greitomis – jokio ilgo ir varginančio proceso. Nereikia nei pildyti daug dokumentų, nei ilgai laukti skolintojo įvertinimo ir atsakymo. Paskolą, užpildžius nesudėtingą formą, galima gauti vos per kelias minutes. Niekada negali žinoti, kada išmuš tokia valanda, kai skubiai prireiks pinigų, o greitasis kreditas bus puikus būdas jų gauti. Atrodytų, jog tai išties puiki paslauga, tačiau ne vienam iš mūsų teko girdėti, kad greitieji kreditai kartais išties apkartina gyvenimą ir gali įklampinti į nesibaigiančių skolų liūną.
Taigi, kokie pavojai slypi už tų žaismingų ir patraukliai skambančių pasiūlymų gyventi geriau iškart čia ir dabar?
Greitojo kredito ėmimas – atsakingas poelgis. Svarbu būti sąžiningu pačiam sau ir atsakyti į klausimą: „Ar turėsiu pakankamai lėšų jį grąžinti?“. Svetainėje „Finanpa“ galite išsirinkti paskolos davėją, kurio sąlygos jums priimtiniausios, o prieš sudarydami sutartį susipažinkite su vartotojo teisėmis ir pareigomis.
„Greitųjų kreditų“ įstatymas
Siekiant apsaugoti Lietuvos piliečius nuo kredito įstaigų savivalės 2010 m. Seime priimtas vartojimo kreditų įstatymas.
Įstatyme pateikiama informacija apie vartojimo kredito reklamai taikomus reikalavimus, apie informavimo pareigą sudarant kredito sutartį, kaip vertinamas kredito gavėjo mokumas ir apibrėžiama sutarčių reikalavimų bei ginčų nagrinėjimo tvarka bei atsakomybės.
• Įstatyme reglamentuojamos reklamos galimybės, kad jose nebūtų klaidinančių reklamos triukų. Todėl reklamuojant turi būti nurodoma:
kredito palūkanų norma,
bendra kredito vartojimo suma,
bendra kredito kainos metinė norma
ir sutarties trukmė arba grąžinimo terminas.
• Siekiant apsaugoti vartotojus ribojama kredito davėjų savivalė ir kreditų įstatymas numato maksimalią metinę palūkanų normą. Nuo šiol ji negali būti didesnė nei 250 procentų.
• Ginčų tarp šalių tvarką prižiūri VTAT (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba). Ši Priežiūros institucija nagrinėja iškilusius ginčus ir priima privalomus vykdyti sprendimus.
• Valstybinė vartotojų teisių tarnyba atstovauja ir aiškina piliečių teises įvairiose srityse, taip pat ir imant greituosius kreditus, VVTAT priėmė nuostatą, kad greitieji kreditai negali būti teikiamo lošimo namuose bei kavinėse, nes šiose įstaigose piliečių elgesys gali būti neadekvatus dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo ar dėl priklausomybės azartiniams žaidimams.
• 2018 m. pakeistas 20 str. – paskolos davėjas neturi teisės iš vartojimo kredito gavėjo priimti vekselių.
Visa statistika apie vartojimo kreditus ir paslaugos teikėjus viešai skelbiama Lietuvos banko vartojimo kreditų rinkos ataskaitoje.
Kiek šiuo metu Lietuvoje suteikta vartojimo paskolų?
Žvelgdami į anksčiau paminėtą Lietuvos banko ataskaitą matome, kad Lietuvoje šiuo metu yra sudarytos 298 349 vartojimo paskolų sutartys. Jei šis skaičius atrodo įspūdingai, vertėtų paminėti, jog dėl anksčiau minėtų teisės aktų priėmimo per pastaruosius 4 metus paskolų išduota beveik 200 000 mažiau, pavyzdžiui, 2016 metais buvo sudarytos 564 944 kredito sutartys.
Analizuodami lentelės duomenis galime matyti, kad dalis vartotojų turi sudarę daugiau nei vieną vartojimo paskolos sutartį, nes kredito gavėjai yra tik 247 434 fiziniai asmenys.
Skolininkų, vėluojančių sumokėti įmokas daugiau nei 90 dienų yra 23 328 ir tai nesudaro nė 10 procentų nuo visų išduotų paskolų skaičiaus ir yra beveik dvigubai mažiau, nei buvo registruojama prieš 4 metus, kai paskolos grąžinti nepajėgdavo net penktadalis vartotojų. Galime drąsiai teigti, teisės aktų priėmimo nauda akivaizdi.
Kiti vartojimo paskolų ataskaitos faktai
Įdomumo dėlei galima paminėti, kad vartojimo paskolos vidurkis yra 2 096 eurai, o vidutinė metinė palūkanų norma – 12,82 %. Turint omenyje, kad dalies greitųjų kreditų davėjų siūlomų paslaugų palūkanos yra gerokai didesnės, šis skaičius gali kiek nustebinti, tačiau remiantis šiais duomenimis galima daryti prielaidą, kad žmonės užuot ėmę trumpalaikius mažos vertės greituosius kreditus dažniau skolinasi didesnes sumas už mažesnes palūkanas. Dėl pakitusio skolininkų elgesio tolygiai mąžta ir vidutinė palūkanų norma, kuri dar prieš 4 metus siekė 24,41 %. Taip pat akivaizdžiai sumažėjo ir vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma.
Veiklos rodiklių ataskaitoje pateikiama statistika sudaryta remiantis 52 Lietuvos banko prižiūrimų paskolų davėjų duomenimis, jų tarpe yra ir keletas tarpusavio skolinimo platformų, ir joje aiškiai matomos nūdienos Lietuvos vartojimo paskolų realijos.
