Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kalėdos – ne vien dekoracijos, bet ir jos svarbu!

Po pokalbio su Rita Dijokiene buvau taip įkvėpta, kad, kol „neataušo“, išėjau į lauką ieškoti gražių šakelių, iš kurių namuose būtų galima sukomponuoti šventinius papuošimus. Gerai sakė Rita – reikia eiti ir dairytis, tada ir pamatysi, kiek grožio gamtoje. Jis jau sukurtas, mums mažai ką belieka daryti, tik padėti tinkamoje vietoje, dar kažką širdžiai mielo šalia „patupdyti“, žvakę uždegti ir jau galime laukti Kalėdų! Ką pamačiau lauke? Raudonuojančius „erškėtukus“ (šakelė puikiai tiks keraminiame kavinuke), raitytas gluosnio šakeles. Kieme išsirinkau gražią eglės šaką. Pagalvojau, kad pušies kankorėžiai taip pat „į temą“. Elementaru, ane?

Tereikia vaizduotės

O dabar, sako mano pašnekovė, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos biologijos ir technologijų mokytoja Rita Dijokienė, įjunkite vaizduotę! Griebkite žibintuvėlį ir – į rūsį ar į palėpę! Taip, ne į prekybos centrus, ne į išpardavimus, kur 50 proc. nuolaidos, o ten, kur daug metų ramybėje ilsisi seni ąsočiai, molinės puodynės, pintinės, senoviški bulvių maišai, nenaudojamos statinės ar prakiurę puodai. Visa tai gali būti pagrindas, kuriame sukursime tooookių kompozicijų! Ir namuose, ir kieme, net laiptinėje.

Nuo pjaustymo lentelės iki pypkės

Turite medinę pjaustymo lentelę? Puiku! Pridėkite dailią žvakę, būtinai – eglės ar pušies šakelę, kankorėžį, vasarą vaiko ar anūko surastą gražų akmenuką. Papuoškite dirbtiniu sniegu. Viskas! Paprasta, jauku ir gražu.
Kaip sako Rita, namus mes puošiame sau, ne svetimam, tad ir puošmenos turi būti tokios, kurios kalbėtų už pačius šeimininkus – dekoracijose puikiai „skambės“ ir cinamono lazdelė, ir puodelis su keletu kavos pupelių, – kas tik nori, kas gražu, jauku, kas teikia geras emocijas ir prisiminimus. Galbūt šioje jaukumo dekoracijoje atsiras net senelio pypkė ar močiutės mylimiausias puodelis su jos sidabriniu šaukšteliu. Arba jos numegztas meškiukas, kurį pernai anūkėlė gavo dovanų Kalėdoms.

Jei senelių eglės žaisliukų dėžėje rasite senoviškų žaisliukų (grybukų, voveraičių, kiškučių, laikrodžių ir pan.) – vadinasi, radote tikrą lobį! Net vienas toks žaisliukas, užkabintas ant eglės šakos, suskambės taip, kad ir patys negalėsite atitraukti akių, ir svečiams prisiminimų jaukuma širdį užlies. Nes tai žaisliukai su istorija – senelių, tėvų vaikystės istorija. O jei šie žmonės dar tebėra su mumis ir gali papasakoti apie TO METO Kalėdas (sovietmečiu), kai jos buvo trinamos iš šeimų gyvenimų, viskas atrodys dar kitaip. Taigi tokie žaisliukai – proga pakalbėti apie tradicijas, apie jų išsaugojimą, apie Kalėdų prasmę, kuri apima ne materiją, bet širdžių bendrystę ir džiaugsmą, kad esame, kad mylime, kad esame mylimi.

Ai, dar apie palėpes. Ypač įdomių dalykų jose randa vaikai. Net senas veidrodis gali tapti nuostabia dekoracija arba padėklu, ant kurio dėliosime sau brangius Kalėdų akcentus. Arba seno paveikslo rėmas, kurio viduje įkurdinus kokį seną žalvario indą su obuoliais, eglės ar kitokiomis šakelėmis, kompozicija suskambės kaip šedevras dailininko dirbtuvėje. Tik nepamirškite jo apšviesti! O jei dar iš vynuogių medžio šakų supinsite vainiką ar rutulį kartu su girlianda, surišite žaliuojančių augalų (tujų, pušų ar pan.) šakų – oho! Visi pavydės. Ir pajusite, kad jums tikrai nereikia tų kalėdinių išpardavimų. Na, nebent Kalvarijos turgun palėksite kokių sendaikčių, žalvarinių indų ar paveikslų rėmų dekoracijoms nusipirkti.

Vos nepamiršome langų! Tik nekabinkite ir neklijuokite ant jų pirktinių dekoracijų, nes, žinot, kaimynai iš karto pasakys, kurioje parduotuvėje pirkote ir kiek kainavo. Geriau jau vaikai tegul snaigių iš popieriaus iškarpo. O jei pasistengsite karpyti kartu, ant langų gali atsirasti net pasakų herojai, gamtos vaizdai ar patys įmantriausi ornamentai.

Dar dėl kaimynų. Jei tikslas – kad jie pavydėtų, juokiasi Rita, jums tereikia prisipirkti daug daug lempučių! Tik jos, žinoma, nešildys jūsų širdžių, nes tai – tik lemputės.

Dekupažas praverčia ir gaminant kalėdinius papuošimus.

Išskirtinumai

Rita pasakoja, kad jos šeimoje yra graži tradicija, kuriai reikia ruoštis iš anksto. Į eglės žaisliuką – stiklinį ar plastikinį burbulą – įdedama nedidelė nuotrauka. Toks „įasmenintas“ burbulas su vaiko nuotrauka – gera dovana seneliams ar krikšto tėveliams. Ritos namuose burbuluose „tūno“ vaikų nuotraukos nuo 2013-ųjų. Atsidarai burbulą – ir prisiminimai sugrįžta! Žinoma, sako Rita, yra reikalų ruošiant tokias staigmenas – reikia ne tik nusifotografuoti (ką visi mokame), bet ir popierines nuotraukas padaryti. Suprantu, kad dabar jau suraukėte nosis – čia gi reikia laiko! „Nenorėkime, – sako pašnekovė, – kad viskas būtų greitai ir be vargo, nes greitas gyvenimas, greitas maistas, nuolatinis skubėjimas atima iš mūsų daug patirčių, malonumų, o ateityje neturėsime daugelio prisiminimų.“ Dėl to verta padirbėti!

„Įasmenintas“ burbulas

„Įasmenintas“ burbulas su nuotrauka – gera dovana seneliams ar krikšto tėveliams.

Svarbiausia – emocija

Eglutės puošimas – ne mamos, ne tėčio, o visos šeimos darbas! Vaikai neteks pusės džiaugsmo, jei negalės savo rankomis puošti eglutės ar ant jos pakabinti savo padaryto popierinio žaisliuko. Galbūt nebus tobulas tas žaisliukas, galbūt bus likę šokoladinio saldainio ir pirštukų antspaudai – visai nesvarbu, tiksliau – dar geriau! Ir visai nesijaudinkite, jei eglutė neatrodys tokia tobula kaip per televizorių ar kaip pas kaimynus Žiogus (ar Varnėnus), kur viskas tobula – pradedant madingomis tų metų spalvomis, baigiant muiline prie kriauklės. Kur nuo tobulumo net šalta! O Kalėdos – tai šilta emocija! Kaip arbata su cinamonu ir medumi. Kas gali suteikti jos daugiau nei vaiko surasta graži šakelė, kurią jis apsuko blizgančiu popieriuku ir pakabino ant eglutės? Nes tai jo vaikystės eglutė! Prisiminkime savo vaikystės eglutes, kurios buvo puošiamos šokoladiniais saldainiais. Ir visai nesvarbu, kad šie „žaisliukai“ nuo eglutės kažkur paslaptingai ir labai greitai dingdavo.

Dekoracijoms svarbu apšvietimas

Mūsų Kalėdos visada nenuspėjamos: galbūt bus sniego iki kelių, o gal braidysime balose. Jei baltos – tuomet dekoracijos lauke atrodys puikiai, daug geriau nei esant besniegei pilkumai. Bet kokiu atveju, sako Rita, labai svarbu – apšvietimas. Dabar yra pačių įvairiausių lauko šviestuvų, žibintuvėlių su baterijomis, tad reikia šviesos spindulį nukreipti taip, kad kieme išryškėtų mūsų apšviestini objektai – galbūt raudoni obuoliukai, pabirę iš rūsyje rastos senos pintinės, drobės (ar jau minėto bulvių maišo) skiautė, eglės ar pušies šaka. Net pora tuščių medinių dėžių, estetiškai padėtų tam tikru kampu, pagražinus jas keletu šakelių, žaisliukų, nušviesti žibintu, gali būti puiki dekoracija. Net paprastos malkos, estetiškai sudėtos, perrištos derančia juostele ar paprasta virve, pagražintos kalėdiniais akcentais, oi kaip gražiai gali atrodyti! O nenaudojama statinė gali tapti vaza eglių ar pušų šakoms. Visada gražu šviečiančios girliandos. Reikia tik paieškoti gražios vietos ir, kaip jau sakėme, gero apšvietimo. Žibintą galima „įduoti į rankas“ ir seniui besmegeniui (jei bus iš ko jį nulipdyti), o šalia jo pastatyti senas medines roges, ant jų padėti ir maišą su dovanomis (tą, kur bulves supildavome), pridėkime į jį folija apvyniotų dėželių, suriškime dailiomis juostelėmis. Arba jau minėtoje palėpėje suraskime senų žaislų. Juos pamatę kiti, pamatysite, apsižliumbs iš nostalgijos.

Ant padėklo ar veidrodžio galima sukurti pačių įvairiausių kompozicijų.

„Jei darai sau – tikrai rasi ir sugalvosi. Pagaliau – Kalėdos yra ne vien dekoracijos, ne vien dovanos po eglute. Tai laikas prisiminti žmones, kurie šiais mielais daiktais kadais naudojosi, juos saugojo ir brangino. Ir dar mažiau svarbu spalvos, mados ir kiti tuščiaviduriai dalykai. Nes Kalėdos yra ne tai“, – paskutinį tašką pokalbyje padėjo mano pašnekovė R. Dijokienė.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.