Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos, vienijančios aštuoniasdešimt narių, vadovė Irma Kavaliauskienė, paklausta, ko šiandien labiausiai pasigenda negalią turintys žmonės, atsako kiek netikėtai: „Žmonėms trūksta bendravimo. Tai pandemijos pasekmė. Bendravimas jau dvejus metus vyksta tik per nuotolį“.
Vis dėlto per pastaruosius metus neįgaliųjų gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Pirmiausia dėl aplinkos pritaikymo, galimybių judėti savarankiškai, jaustis laisviau, integruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Marijampolės savivaldybės administracijos rūpesčiu draugija turi savo transportą nuvykti pas gydytojus, į sanatorijas ar stovyklą prie jūros, taip pat keltuvą sukelti į autobusiuką vežimėliuose sėdintiems žmonėms.
Draugiškesnė tapo ir miesto aplinka: prie laiptų įrengti pandusai ir porankiai prie jų, sankryžose, prie perėjų, autobusų stotelių nužeminti šaligatviai, įrengtos nuovažos.
Džiugina ir pasikeitęs visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones, jaučiama daugiau atjautos, geranoriškumo. Ir patys neįgalieji tapo atviresni, drąsesni, mažiau kompleksuoja, laisviau jaučiasi būdami su sveikaisiais žmonėmis.
Kas dar daroma, kad Suvalkijos regione gyvenančių negalią turinčių žmonių dalia palengvėtų, apie jų kasdienybę, pasiekimus ir norus skaitykite 2021 m. gruodžio 27 d. „Suvalkietyje“.