Gruodžio 3-ąją minėjome Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Tai dar viena proga atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją ir vaidmenį visuomenėje. Ši diena kartu yra ir priminimas, kad negalia visada yra šalia mūsų, dažnai iki jos – tik vienas žingsnis, nors gyvendami savo įprastą gyvenimą apie tai net nesusimąstome.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje yra įtvirtinta, kad visi esame skirtingi ir unikalūs, ir kiekvienas iš mūsų turime teisę gyventi orų ir visavertį gyvenimą, realizuoti savo gebėjimus ir galias, mokytis, dirbti, ilsėtis, kurti kartu su visais. Jungtinių Tautų teigimu, kiekvienas žmogus yra svarbus ir vertingas, kiekvienas turi teises ir gali laisvai rinktis.
Kaip šiandien Suvalkijos regione gyvena, jaučiasi negalią turintys žmonės, kalbamės su Marijampolės neįgaliųjų organizacijų vadovėmis.
Loreta TUMELIENĖ
Negalia sunki, bet gyvenimas gali būti gražesnis
Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugija vienija aštuoniasdešimt narių. Pasak vadovės Irmos Kavaliauskienės, jų draugijai priklausančių žmonių neįgalumas sunkus, specialieji poreikiai dideli. Žmonės savarankiškai judėti negali.
Neįgaliųjų draugijai dešimtį metų vadovaujanti Irma, paklausta, ko šiandien labiausiai pasigenda negalią turintys žmonės, atsako kiek netikėtai: „Žmonėms trūksta bendravimo. Tai pandemijos pasekmė. Neįgalieji nebesirenka į bendrus renginius, neina į koncertus, teatrus, mažiau bendrauja ir su artimaisiais, draugais, giminėmis. Pirmajai grupei priklauso sunkūs ligoniai, todėl žmonės labai saugoja sveikatą. Bendravimas jau dvejus metus vyksta tik per nuotolį“.
Draugijos pirmininkės teigimu, per pastaruosius metus neįgaliųjų gyvenimas dėl aplinkos pritaikymo, integracijos į visuomenę labai pasikeitė į gerąją pusę. Aplinka vis labiau palankesnė neįgalumą turintiems žmonėms, yra daugiau galimybių judėti savarankiškai, jaustis laisviau, atsivėrė daugiau galimybių net ir su sunkia negalia gyventi visavertį gyvenimą „Mūsų draugija turi savo reikmėms pritaikytą transportą. Neįgaliesiems nekyla problemų, jeigu reikia nuvykti pas gydytoją ne tik Marijampolėje, bet ir Vilniuje, Kaune. Specialiai jiems pritaikytas transportas nuveža žmones į sanatorijas, netgi į stovyklą prie jūros. Esami dėkingi Marijampolės savivaldybės administracijai, kad nupirko keltuvą, vežimėliuose sėdinčius žmones sukelti į autobusiuką dabar jokio vargo. Vairuotojo etatas, degalų sąnaudos irgi apmokamos Savivaldybės administracijos lėšomis“, – pasakojo Irma Kavaliauskienė.
Vadovės teigimu, draugijos nariai pasidžiaugia, kad jų poreikiams vis labiau pritaikomas būstas, o ir miesto aplinka draugiškesnė. „Prie miesto parkų, kur yra laiptai, buvo įrengti tik pandusai, negalią turintys pasigesdavo porankių, kad galėtų judėdami prisilaikyti. Išsakėme problemą Marijampolės savivaldybės administracijai ir sprendimas buvo rastas. Dabar prie pandusų Poezijos, Vytauto, Pašešupio parkuose yra ir porankiai“, – pasakojo I. Kavaliauskienė. Pasak jos, negalią turintiems lengviau mieste judėti ir todėl, kad sankryžose, prie perėjų, autobusų stotelių nužeminti šaligatviai, įrengtos nuovažos. Šiais metais daug kur tų nuovažų padaryta. Sunkumų turima tik dėl stomatologų paslaugų. Neįgaliajam pakliūti į privačią stomatologijos kliniką daug kur sudėtinga. „Šeimos gydytoją mūsų žmonės renkasi pagal tai, kur patogus susisiekimas, o su stomatologais jau sudėtingiau“, – pasakojo draugijos vadovė.
Žmonių poreikiams pritaikomos ir kultūros įstaigos. „Mūsų žmonėms nebėra nepatogumų patekti į Marijampolės kultūros centrą, biblioteką, „Spindulio“ kino teatrą, kur šiais metais irgi įrengtas keltuvas“, – pasakojo I. Kavaliauskienė.
Negalios paliestus žmones džiugina, kad ne tik aplinka vis labiau pritaikoma jų poreikiams, bet pasikeitė visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones, iš aplinkinių jaučiama daugiau atjautos, geranoriškumo. Ir patys neįgalieji tapo atviresni, drąsesni, mažiau kompleksuoja, laisviau jaučiasi būdami su sveikaisiais žmonėmis“, – kalbėjo I. Kavaliauskienė.
Paklausta, kokiomis nuotaikomis pasitiko gruodžio 3-iąją minimą Tarptautinę neįgaliųjų dieną, vadovė sakė, kad nuotaikos nėra pesimistinės. Negalią turinčių žmonių gyvenime, nepaisant užgriuvusios pandemijos, teigiamų poslinkių vis daugiau. „Nelikome tą dieną pamiršti Marijampolės savivaldybės administracijos. Mus su dovanomis aplankė ir sveikatos linkėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, kurį mūsų žmonės labai vertina, prireikus kreipiasi pagalbos ir jos sulaukia, savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė.
Marijampolės savivaldybėje – didžiausia draugija
Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugiją vienija per du šimtus narių. Pasak Linos Ežerinskienės, šiai draugijai priklauso žmonės, turintys lengvesnę negalią. Jie patys juda, patys apsitarnauja. Į draugiją gyventojai jungiasi norėdami turėti bendraminčių, užsiėmimų, praturtinti laisvalaikį. Šiandien neįgaliesiems labiausiai stinga bendravimo. Sunkus laikmetis paliko savo pėdsakus. Žmonės jaučiasi vieniši, sergantys, daug ką kamuoja depresijos. Tad pabuvimas kartu, išsikalbėjimas, išklausymas, mėgstami užsiėmimai – geriausias vaistas.
Draugija gali pasidžiaugti turininga veikla. Rankdarbių ir dizaino studija „Fantazija“ vienija septyniolika narių. Moterys šiuo metu intensyviai ruošiasi gruodžio 15 dieną Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaromai parodai. Bus eksponuojami jų rankdarbiai ir fotografijos.
Draugijoje veikia ir fotografijos būrelis „Žvilgsnis“, kuriame galima išmokti fotografavimo subtilybių, dalintis kūrybinėmis idėjomis, darbais. „Žvilgsnio“ nariai yra surengę jau ne vieną parodą. Net septyniolika žmonių aktyviai dalyvauja daugiau nei prieš du dešimtmečius susikūrusio folkloro ansamblio „Gija“, kuris žinomas visoje Lietuvoje, veikloje.
Bendri susibūrimai, įdomi veikla mažina atskirtį tarp negalios paliestų bei nepaliestų žmonių, didina bendruomeniškumą, skatinti toleranciją. Žmonės su negalia gali išreikšti save įvairiose srityse. Tai ir yra svarbiausia.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga
Ši paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.