Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žvilgsnis į istorikus ir istoriją

Pastaruoju metu susiklosčiusios aplinkybės paskatino pamąstyti apie istorikus ir žmones, tiesiog mylinčius savo kraštą, jų santykį su istorija ir vienų su kitais.

Gruodį Kėdainiuose palydėjau į paskutinę kelionę bendrakursį Algimantą Juknevičių. Archeologą, Kėdainietį (abu žodžius rašau didžiąja raide), dvasios aristokratą, eruditą, nepataisomą optimistą ir tiesiog puikų žmogų. Algis buvo ne tik aukštos kvalifikacijos istorikas, bet ir nuostabus pasakotojas. Pamenu vieną anekdotinį atvejį pirmaisiais jo profesinės karjeros metais, kai Algis su kolega kasinėjo Kauno pašto rytines prieigas. Buvo šalta, tad abu vilkėjo rusiškus vatinukus, populiariai vadinamus „fufaikėmis“ ir avėjo „kerziniais“ batais. Pro šalį ėjo močiutė su anūkėliu ir barė jį už blogus pažymius. Pamačiusi duobėje dirbančius vyrukus, senolė sustojo ir anūką baigė barti tokiais žodžiais: „Sauliuk, jeigu nesimokysi – visą gyvenimą kasi žemę kaip tie du juodadarbiai.“

Marijampoliečiai Prienų krašto muziejuje prie parapijos knygų.

Marijampoliečiai Prienų krašto muziejuje prie parapijos knygų.

Per savo gyvenimą Algis kruopščiai, centimetras po centimetro, ištyrinėjo visą Kėdainių senamiestį (ir ne tik Kėdainių), daugelį jo erdvių pritaikė šiuolaikiniams poreikiams ir galėjo be galo daug papasakoti apie miesto istoriją. Tai, ką darė – darė ne tik profesionaliai, bet ir atsakingai: jo teiginiai stebino pagrįstumu, nuorodomis į pirminius šaltinius. Jo atsakingas ir kuklus būdas atsispindėjo ir kasdienybėje – savo buities reikalams buvo nereiklus: į darbą muziejuje važiuodavo dviračiu, naujausiomis technologijomis naudojosi tik tiek, kiek to būtinai reikėjo darbui, mobilusis telefonas jo rankose atsirado tik į gyvenimo pabaigą, prispaudus ligai. Algis buvo ir liks man autoritetas, savo miesto ir krašto patrioto, atsidavusio istoriko pašaukimui, pavyzdys.

Dar viena, kiek kitokia, proga pasvarstyti apie istoriją ir su ja susijusius dalykus buvo „Suvalkietyje“ paskelbtas Vilniaus pedagoginio instituto auklėtinio, kelerius metus vadovavusio Marijampolės kraštotyros muziejui, dirbusio istorijos mokytoju, taigi – taip pat iš valstybės duoną kurį laiką užsidirbusio istoriko – Benjamino Mašalaičio interviu. Atkreipė dėmesį ir kiek nustebino savikritiška, drąsi ir atvira gerb. Benjamino mintis, kad dokumentų turėtų „ieškoti ir visuomenei skelbti iš valstybės duoną uždirbantys istorikai…“ Kadangi jis pats tokią duoną ilgai valgė – ypač dirbdamas muziejaus direktoriumi ir istorijos mokytoju – neabejotinai būta galimybių padaryti daugybę reikšmingų atradimų ir juos paskelbti visuomenei. Tad apgailėtinai atrodo pareiškimas paskutinėje jo knygoje, kad jis jau 1982 m., dirbdamas muziejaus direktoriumi žinojęs, jog Marijampolės miesto pirmtaku laikyta ir istoriko kunigo Jono Totoraičio paskelbta data – 1667 metai – nėra tikroji. O jo minimas Pašešupys buvo visai kitoje vietoje. Jei tai žinojai, tą mįslę įminei – parašyk, publikuok, deja, nieko ta tema iš istoriko Benjamino nesulaukėme, nematėme, o praėjus keturiasdešimčiai metų (!) pareiškimas: „aš žinojau“… Tik faktų tam „žinojau“ nėra. Kam tokia žinutė skirta? Juk istoriko pašaukimas – atskleisti praeities faktus ir pateikti juos visuomenei. Ne kaip gandus, o kaip patvirtintus faktus. O jei visuomenė apie tuos „atradimus“ nežino, tai tokie teiginiai mažų mažiausiai glumina ir kelia nusistebėjimą. Tiek istorijos baruose, tiek ir gyvenime niekuo nepagrįsti teiginiai ir jų skleidėjai vertinami, kaip žinome, ne per geriausiai… Kita vertus – istorikų pasitaiko visokių: vieni kantriai ir atsakingai darbuojasi, ieškodami istorinių duomenų archyvų, rankraštynų skaityklose, kasinėja senamiesčiuose, tiria pirminius šaltinius rasdami naujų įdomių istorijos faktų ir juos aprašydami bei skelbdami, o kiti labiau linkę pasinaudoti jau atliktais darbais ir jų pagrindu skelbti savuosius…

Marijampolės kraštas – santykinai nedidelis, tačiau turtingas savo praeitimi. Istorikų, tyrinėjančių tolimąją ir artimą mūsų krašto praeitį – ne vienas ir ne du, tačiau darbo užteks visiems dar ne vieneriems metams. Tad pasinaudodamas proga raginu negausią mūsų istorikų bendruomenę darbuotis ir savo žinias bei diskusijas maksimaliai panaudoti ne kam kitam, o istorijos labui.
Paminėto teiginio apie valstybės duoną „ryjančius“ istorikus kontekste priminsiu visai neseną įvykį, kai šių metų liepos mėnesį Igliškėlių miestelio bendruomenė įamžino 240-ąsias šios gyvenvietės įkūrimo metines. Tokios šventės tikrai labai svarbios bendruomenei. Data, kuria pasiremta – 1781 metai, iškalta paminkliniame akmenyje. Taip, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje įrašyti būtent šie metai. O kaip netikėsi enciklopedijos teikiama informacija?! Nenoriu kaltinti istorikų, dirbančių Vilniuje ir renkančių duomenis šiam leidiniui (tai iš tikro milžiniškas darbas) – kur čia viską surankiosi iš rankraštynų, archyvų, atskirų istorikų… O gal atsakymas į klausimą „kas galėtų geriausiai žinoti vieno ar kito kaimo istoriją?“ galėtų būti labai paprastas: be abejonės, kad patys vietiniai gyventojai, kuriems gali talkinti kraštotyrininkai, čia dirbantys istorijos mokytojai (gal ir ne visada gaunantys orų atlygį už darbą).

Apie Igliškėlių paminėjimą 1738 metų Prienų seniūnijos inventoriuje (tai dokumentas savo turiniu panašus į gyventojų surašymą, kur randame, kokie yra kaimai, kas juose gyvena, kiek tas dūmas (šeima) turi dirbamos žemės, pievų, kokius mokesčius moka, kokias prievoles atlieka) rašiau etnokultūros žurnale „Suvalkija“ (2007 m. Nr. 1 (37) bei 2008 m. Nr. 2 (39). 1738 metų dokumente įrašyti Igliškėliai (Igliszkany) turėjo tris valakus žemės, jame gyveno dvi šeimos. Surašinėtojas šį kaimą pasiekė eidamas nuo Senosios Būdos kaimo į rytus link Prienų. Nenorėdamas skaitytojo apkrauti datomis ir detalėmis, galiu tik pasakyti, kad 1738 metai tikrai nėra pirmasis Igliškėlių paminėjimas. Šį atvejį pateikiu kaip pavyzdį, kur gali prasmingai pasireikšti mūsų krašto praeities tyrinėtojai.

B. Mašalaitis vartė kunigo istoriko Jono Totoraičio užrašus (dar ir su jo klaustukais) ir padarė išvadą: Stara Buda (Senosios Būdos) kaimas pirmą kartą paminėtas 1703 metais. Kad šis kaimas prie Šešupės čia paminėtas, gali būti tik spėjama, nes kitas kaimas tokiu pat pavadinimu buvo ir dabartiniame Prienų rajone netoli Bačkininkų. Kai kuriais metais mūsų Pašešupio vaitystės kaimų gyventojų krikštai ir santuokos surašytos po antrašte „Pašešupio metrika“ („Metrika Poszeszupensis“ ar tiesiog „Na poszaszupiu“). Tokiu atveju abejonės neturėtų būti, 1703 m. knygose tos antraštės nėra, tad ir abejonės lieka. Neretai pagunda kuo greičiau paskelbti aptiktą įdomų (sensacingą?) įrašą ar teiginį būna stipresnė už atsakomybę ir tikro profesionalaus tyrinėtojo pareigą tikrinti ir perpatikrinti prielaidas ir faktus, tačiau taip neturėtų būti. Kiekvienas istoriko žodis, mano nuomone, turi būti tariamas pagrįstai, atsakingai.

1703–1724 metų Prienų parapijos gimimo metrikų knyga.              Romo LINIONIO nuotraukos

1703–1724 metų Prienų parapijos gimimo metrikų knyga. Romo LINIONIO nuotraukos

Norint sužinoti daugiau apie Prienų seniūnijos kaimus tektų patyrinėti išlikusias Prienų parapijos krikšto ir santuokų knygas. Jas 2014 metais Prienų krašto muziejuje, leidus tuomečiam Prienų parapijos klebonui Jonui Baliūnui ir padedant kolegoms, skaitėme ir fotografavome. Visą dieną ten darbavosi mūsų muziejininkai Tomas Kukauskas, Romas Linionis, žurnalistas kraštotyrininkas Arūnas Kapsevičius ir šių eilučių autorius. Metrikų, susirašinėjimo knygų pervertėme per 20. Daugiausia marijampoliečius domino XVII–XVIII amžiaus knygos, kurių buvo 10 ir apėmė laikotarpį nuo 1676 iki 1742 metų.

Kiekvienais metais atminties institucijose atrandama svarbių dokumentų, naujų nežinomų istorijos faktų. Baigiasi jubiliejiniai Lietuvos archyvų 100-mečio metai, prasidės nauji Sūduvos metai, bus minimas Marijampolės miesto teisių 230-metis. Smagu, kad istorija – šeimos, kaimo, miestelio, miesto, krašto – domisi vis daugiau žmonių. Ir nebūtinai istorikų. Šiam darbui reikia noro, kantrybės, kruopštumo, na, dar vieną kitą kalbą mokėti – ir dažnai žmogus pagal profesiją inžinierius ar agronomas, gali daugiau padaryti, nei profesionalus istorikas…
Darbo visiems užteks. Tik dirbkime, o dirbdami – nepamirškime atsakomybės: prieš istoriją, prieš savo krašto žmones, galiausiai – patys prieš save. Ieškokime, nebijokime klysti, diskutuokime, tačiau suklydę turėkime drąsos pripažinti savo klaidas, o diskusijose – užuot kovoję vieni su kitais, ieškokime tiesos ir šiame nelengvame paieškų kelyje – gerbkime vieni kitus ir patys save. Neskubėkime girtis ar vieni kitus menkinti, verčiau tą laiką išnaudokime produktyviems tyrimams ir geranoriškai bendrystei.

Rimvydas URBONAVIČIUS
Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.