Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos

Prieš pat Naujuosius metus Marijampolės kultūros centre buvo surengtas susitikimas su pernai rugsėjo mėnesį vykusio projekto „Kultūros savaitė“ dalyviais ir kartu atidaryta fotografo Andriaus Burbos fotografijų paroda „Kultūros savaitės atgarsiai“. Joje įamžintos šio projekto baigiamojo koncerto įspūdingiausios akimirkos.

Kalėdoms sugrįžo į namus

Kalėdoms į namus sugrįžo šio projekto dalyviai – dabar užsienyje gyvenantys mūsų kraštiečiai Didžiosios Britanijos Kento filharmonijos orkestro įkūrėjas Marius Reklaitis, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Kamilė Zaveckaitė, dabar studijuojanti Austrijos sostinėje Vienoje. Tikėtasi sulaukti ir Berlyne gyvenančios dainininkės Lauros Latvaitytės-Zaman, bet dėl pandemijos apribojimų ji šventėms negrįžo.

 

A. Burba fotografijose įamžino įspūdingiausias „Kultūros savaitės“ akimirkas.

A. Burba fotografijose įamžino įspūdingiausias „Kultūros savaitės“ akimirkas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Susitikime dalyvavo ir dabar Vilniuje gyvenantis marijampolietis fotografas A. Burba, išgarsėjęs savo nuotraukomis, kuriose įamžinti įvairūs gyvūnai iš apačios. Andrius prisidėjo ir prie šio projekto – jis fotografavo baigiamąjį atlikėjų koncertą ir parengė tų fotografijų parodą.

– Didžiausios metų šventės yra ypatinga proga sugrįžti į namus, pas artimuosius. Tai ir proga mums susitikti, prisiminti „Kultūros savaitę“, kuri sulaukė puikių įvertinimų, atidaryti šią fotografijų parodą. Neseniai čia buvo eksponuojama kita nuotraukų paroda apie Mėlynąjį chorą, prieš vienuolika metų dalyvavusį televizijos projekte „Chorų karai“. Tose nuotraukose jau galėjome matyti ir Marių Reklaitį. Po to visko įvyko labai daug, o mes toliau stebime, kaip sekasi mūsų jauniesiems talentams, planuojame būsimus projektus, – sakė Marijampolės kultūros centro renginių organizatorė Onutė Surdokienė.

Atrinko 38 nuotraukas iš penkių tūkstančių

Naujosios parodos autorius A. Burba papasakojo, kad kvietimas prisijungti prie šio projekto buvo labai malonus ir jis visada stengiasi dalyvauti renginiuose ar projektuose, vykstančiuose gimtojoje Marijampolėje.

Projekto rezultatais džiaugėsi (iš kairės) M. Reklaitis, K. Zaveckaitė ir A. Burba.

Projekto rezultatais džiaugėsi (iš kairės) M. Reklaitis, K. Zaveckaitė ir A. Burba.

– Specialiai tam baigiamajam koncertui išsinuomojau fotografavimo įrangą, kuri leido padaryti 20 kadrų per sekundę – paprastu fotoaparatu jų padaroma vienas per sekundę. Tad per koncertą padariau penkis tūkstančius nuotraukų, po to laukė jų atrankos procesas, kai liko keturi šimtai, šimtas trisdešimt ir galiausiai 38, kurias galima pamatyti šioje parodoje. Man tai buvo labai įdomi patirtis, nes su fotografijose įamžintais atlikėjais rengiant parodą bendravome virtualiai, jie buvo Berlyne, Vienoje ir Didžiojoje Britanijoje, – pasakojo A. Burba.

Pasak jo, tas bendradarbiavimas ir bendravimas buvo labai malonus, nes atlikėjai leido pačiam autoriui pasirinkti, ką ir kaip jis nori įamžinti, kokį matymo kampą pasirinkti. Andrius sakė, kad paprastai jis vengia lipti ant scenos fotografuodamas, bet šįkart ryžosi tą padaryti ir jam pavyko įamžinti daug tikrai įspūdingų akimirkų.

Susitikimo metu Andrius pats pakomentavo kiekvieną parodos nuotrauką ir atkreipė dėmesį į pačias įvairiausias ir labai įdomias detales. Jis teigė, kad įdomi buvo ir koncerto scenografija, nuotraukose pavyko užfiksuoti Lauros, Kamilės ir Mariaus emocijas, ir jam tai buvo įdomi patirtis.

– Įspūdingai atrodė scenoje buvęs baltas fortepijonas, nes būtent tokio norėta baigiamajam koncertui. Džiaugiuosi, kad užlipęs į sceną turėjau galimybę nufotografuoti dirigento Mariaus Reklaičio veido išraišką, mimiką, nes paprastai dirigentas stovi nugara į žiūrovus ir tas emocijas nėra lengva įžvelgti, – sakė Andrius.

Tikisi projektą pratęsti ir šiemet

„Kultūros savaitės“ projektu bei jo rezultatais pasidžiaugė ir Marijampolės kultūros centro direktorė Rima Striaušienė. Pasak jos, šį projektą įgyvendinti buvo nemažas iššūkis, koncertai buvo surengti ir mažesnių miestelių bažnyčiose, jie sulaukė nemažo dėmesio ir paskatino pačius rengėjus tobulėti. Tad šiems metams parengtas naujas projektas, kuris pratęstų „Kultūros savaitę“, ir tikimasi gauti jam finansavimą. Apie tai, kad turima tolesnių planų, kalbėjo ir M. Reklaitis.

Geriausi kadrai parodai atrinkti iš penkių tūkstančių fotografijų.

Geriausi kadrai parodai atrinkti iš penkių tūkstančių fotografijų.

– „Kultūros savaitės“ projektas buvo tikrai geras, jautėme didelį palaikymą, dirbome kaip puiki komanda. Planų turime metams ar dvejiems į priekį, norėtume dirbti su vietos jaunimu, taip pat vaikais, turinčiais negalią. Tikimės, kad pavyks tai padaryti 2022 metais, – vylėsi M. Reklaitis.

Susitikime dalyvavo ir atlikėjų tėvai. Kamilės mama Reda Zaveckienė sakė, kad visada labai palaikė dukrą ir jos siekius, jau nuo trejų metų nemažai į ją investavo, o kai Kamilei sukako 12 metų ir ji išvyko mokytis muzikos į Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Marijampolėje ją tarsi pamiršo, tad šis pianistės sugrįžimas dabar ir koncertai gimtinėje yra labai svarbūs.

Apie tai, kad labai džiaugiasi sūnaus pasiekimais, kalbėjo ir A. Burbos mama Virginija Burbienė. Ji teigė, kad pati su kultūra neturi nieko bendra, yra eilinis žmogus ir prisiminė, kiek gerų emocijų dovanojo pirmoji Andriaus fotografijų paroda ir kiek paskui tų įvairių parodų įvyko. Moteris dėkojo O. Surdokienei, kuri nuo pat pradžių palaikė jaunąjį fotografą ir tikėjo jo sėkme.

Tad galime neabejoti, kad ir šiemet, kai minime Sūduvos metus, Marijampolėje dar išvysime mūsų kraštiečius, garsinančius jos vardą užsienyje. Svarbu, kad jie visi labai myli savo gimtąjį miestą ir nori prisidėti prie jo kultūros klestėjimo.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.