Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius.
Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui skirtą parką vis plėtoja: medžio drožėjai čia kiekvienais metais kuria, naujai interpretuodami L. Šepkos kūrybos ir gyvenimo temas…
Na, o R. Krasninkevičių Marijampolėje mena tik muziejininkai ir žmonės, kuriems teko laimė savu laiku pajusti grafiko vidinę šviesą, absoliutų atsidavimą kūrybai, talentą ir nepaprastą išmintį bei savitą gyvenimo būdą. „Gal dėl to būdo savitumo, nuolatinio savo kampo neturėjimo (nes gyventa ne buitimi, o tik kūryba, tik jai, tik dėl jos) ir nėra Marijampolėje vietos, kur galėtume bent lentutę kokią prikalti,“– sakė vienas konferencijos dalyvių, fotografas, Romano gyvenimo tyrinėtojas Romas Linionis. Jis nuotraukose užfiksavęs tokias vertingas R. Krasninkevičiaus gyvenimo ir kūrybos akimirkas, kad konferencijos dalyviams iš Vilniaus ir Kauno baltai pavydu buvo, jog Marijampolė tokį šio kūrėjo fotografijų archyvą turi…
Menotyrininkė Vilma Kilinskienė konferencijoje Marijampolės kultūros centre. Egidijaus BIČKAUS nuotrauka
Esu dėkinga R. Linionui už istorijas ir fotografijas, kuriomis, prireikus, mielai dalinasi su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. R. Linionis ir Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė buvo ir tebėra nepamainomi pagalbininkai, tyrinėjant šio muziejaus kolekcijoje esantį kūrybinį R. Krasninkevičiaus palikimą. Jų dėka naujais faktais (ir Romo nuotraukomis) papildyta Romano gyvenimo ir kūrybos istorija nugulė į metinį muziejaus kolekcijų tyrimų leidinį „Neišsemiamos istorijos: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijų tyrimai. 2021“. Ne kas kitas, o O. B. Surdokienė ir buvo Romano 95-mečiui skirtos mokslinės konferencijos bei parodos iš privačių kolekcijų iniciatorė. Kiek ankstėliau ji buvo surengusi ir respublikinį liaudies grafikos ir piešinių konkursą Romano Krasninkevičiaus vardo premijai laimėti.
Šio autoriaus kūriniai pasklidę po privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje, didelė kūrybinio palikimo dalis saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Lietuvos dailės muziejuje. O štai Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje, saugančiame apie 300 Romano Krasninkevičiaus kūrinių, grafiko kūrybos mylėtojus masina ir autentiškos klišės, liudijančios ne tik didelį menininko talentą, bet ir emocionalią, vien menui atsidavusią asmenybę. Klišėmis buities nepaisiusiam menininkui galėdavo tapti ir įkvėpimo akimirką išplėštos spintos durys, ir stalviršis ar taburetė.
R. Krasninkevičiaus kūryba reikšminga ne tik vietiniame bei šalies tautodailės kontekste, bet ir tarptautinėje arenoje. Menininko ekslibrisai eksponuoti tarptautinėse parodose drauge su Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos autorių knygos ženklais. Nemenką R. Krasninkevičiaus raižinių kolekciją surinko žinomas Italijos filantropas, vaikų gydytojas, kolekcininkas ir lietuvių kultūros propaguotojas Enzo Pellai. Ne kartą rengtose lietuvių dailininkų parodose jis eksponavo R. Krasninkevičiaus kūrinius kartu su tokiais Lietuvos profesionaliosios grafikos grandais kaip Giedrius Jonaitis ar Antanas Kmieliauskas.
Vilma KILINSKIENĖ
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė
