Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne…

Net ir nepalankiu oru… Redos BRAZYTĖS nuotraukos

2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas dar išlikę ir ką galima atgaivinti – pagrindiniai akcentai ir užduotys. Viena krypčių – kuo plačiau tai paskleisti bendruomenėse, per kalendorines šventes leisti pajusti laiko tėkmę…

Kultūros centro vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė sako, kad šio projekto veiklų tematika ir renginių formos, lyginant su ankstesniais metais, buvo ir platesnės, ir įvairesnės. Renginių kalendorius išsiplėtė nuo Pavasario lygės kovą iki gruodžio mėnesio… Nors dėl pandemijos kilo nemažai iššūkių (buvome karantine, negalėjo vykti renginiai), bet „didžiausi iššūkiai buvo ne tik tai. Kai kuriuos renginius galėjome įgyvendinti tik virtualiai, o nepalankios oro sąlygos trukdė organizuojant visas kalendorines šventes lauke, kilo infrastruktūros problemų piliakalnių prieigose ir Marių parko saloje. Prieš Jorės šventę, rengiant piliakalnio apšvietimą, lijo, buvo didelių dvejonių, ar technika privažiuos… Per pačią šventę snigo, pustė, per Jonines – perkūnija, prieš Rudens lygę – lietus, vėsus oras. Buvo techninių sunkumų ir tai, be abejo, sumažino renginių dalyvių skaičių“, – apie iššūkius sakė D. Venckienė.

Ugnimi ir baltų raštais nušvitęs Padovinio piliakalnis.

Pavasario lygės šventei dėl karantino buvo parengtas virtualus renginys ir paviešintas Kultūros centro feisbuke. Du iš trijų Jorei skirtų renginių buvo virtualūs, grupės „Žalvarinis“ koncertas taip pat buvo transliuotas internete. Nuo vėlaus balandžio 23 d. vakaro iki aušros šviesų instaliacijomis baltų ženklų motyvais apšviestas Padovinio piliakalnis sulaukė gausaus būrio lankytojų ne tik iš Marijampolės, bet ir kitų savivaldybių. Plačiai paviešinus internetinėje erdvėje ir spaudoje šis renginys dar ilgai sulaukė atgarsių. Lankytojai dalijosi fotografijomis ir vaizdo medžiaga – tai ir kitus paskatino giliau domėtis baltų kultūra, ženklais, piliakalniais ir jų istorija įsitikinę organizatoriai.

Trumpiausios nakties šventės – Joninių – planus taip pat sumaišė oras. Buvo įgyvendinta tik apeiginė šventės dalis, joje dalyvavo Marijampolės savivaldybės folkloro, šokių kolektyvai, tradicinių amatų centras „Ūd-rupis“, tautodailininkai, amatininkai. Šventė buvo transliuojama gyvai, bet dėl nepalankių oro sąlygų po apeiginės dalies buvo nutraukta.

Išvykoje, žvalgantis nuo Sūduvos piliakalnių…

Rudens lygė dėl oro sąlygų ir problemų, kaip privažiuoti prie Varnupių piliakalnio, buvo perkelta į Marijampolės kultūros centrą. Koncertinę programą atliko MKC kolektyvai: apeiginio dainavimo grupė „Dijūta“, šokių grupė „Arabeskas“, grupė „Folk trio“.

Kalendorinėse šventėse dalyvavo apie 150 dalyvių, daugiau kaip 1500 žiūrovų (neskaitant virtualių renginių peržiūrų). Bet jos – tik keli prasmingi akcentai, nes dar vyko seminarai, mokymai, paskaitos, pilietinės, pažintinės ekskursijos, žygiai – juose dalyvavo apie 500 dalyvių…

Šie renginiai pasižymėjo ir temų įvairove, ir dalyvių gausa.

Žolynų rišimo edukaciją „Paparčio žiedas“ vedė Danutė Saukaitienė, juostų audimo – vilkaviškietė audėja Janina Blažukienė, Saulius Petreikis supažindino su senaisiais instrumentais, koncertavo; edukaciją „Odinių naginių siuvimas“ vedė siuvėja, technologė Birutė Dulinskienė, juostų vijimo mokė Laimutė Kraukšlienė, žalvario papuošalai – tautodailininko, juvelyro Kazimiero Barišausko sritis…

Juostų vijimas.

Birželį, saulutei kaitinant iki 30 laipsnių, vyko aktyvaus jaunimo žygis po Šunskų apylinkes, jam vadovavo jaunasis kraštotyrininkas, Rygiškių Jono gimnazijos moksleivis Titas Mockevičius. Jo iniciatyva buvo prisiminti istorijos įvykiai, iškilių asmenybių gyvenimas, buvo akcentuojami išnykę Šunskų krašto vietovardžiai. Didelio susidomėjimo rudenį sulaukė pilietinė pažintinė ekspedicija po Sūduvos piliakalnius: aplankytas Sudargo piliakalnių kompleksas, kiti Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių piliakalniai. Ekskursiją vedė muziejininkas Tomas Kukauskas.

2021-aisiais daug dėmesio Lietuvoje buvo skirta mokslininkės, antropologės Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Seminare „Marija Gimbutienė – iškili Lietuvos ir pasaulio asmenybė, baltų ir senosios Europos dvasinės kultūros tyrinėtoja“ dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, dr. Nijolė Laurinkienė.

Ekskursijos į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutą Babtuose dalyviai išklausė biomedicinos mokslų daktarės Danguolės Juškevičienės paskaitą apie nacionalinio daržo genetinius išteklius, Lietuvoje sukurtas veisles. Seminarą „Rudens darbai, šventės, papročiai, folkloras“ vedė LMTA Klaipėdos fakultetų doc. Rūta Vildžiūnienė.

2021-ųjų metų projektas ir toliau skatino bendradarbiavimą tarp Marijampolės kultūros centro bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto, Marijampolės savivaldybės institucijų, ypač kultūros ir švietimo, itin svarbus bendradarbiavimas tarp projekto partnerių institucijų, bendruomenių, seniūnijų ir regiono gyventojų.

Sukurtas ir jutubo kanale, feisbuke paviešintas Marijampolės kultūros centro projekto filmas.

Nijolė LINIONIENĖ