Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žadino, budino – nepaisant iššūkių...

Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne…

Net ir nepalankiu oru...

Net ir nepalankiu oru… Redos BRAZYTĖS nuotraukos

2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas dar išlikę ir ką galima atgaivinti – pagrindiniai akcentai ir užduotys. Viena krypčių – kuo plačiau tai paskleisti bendruomenėse, per kalendorines šventes leisti pajusti laiko tėkmę…

Kultūros centro vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė sako, kad šio projekto veiklų tematika ir renginių formos, lyginant su ankstesniais metais, buvo ir platesnės, ir įvairesnės. Renginių kalendorius išsiplėtė nuo Pavasario lygės kovą iki gruodžio mėnesio… Nors dėl pandemijos kilo nemažai iššūkių (buvome karantine, negalėjo vykti renginiai), bet „didžiausi iššūkiai buvo ne tik tai. Kai kuriuos renginius galėjome įgyvendinti tik virtualiai, o nepalankios oro sąlygos trukdė organizuojant visas kalendorines šventes lauke, kilo infrastruktūros problemų piliakalnių prieigose ir Marių parko saloje. Prieš Jorės šventę, rengiant piliakalnio apšvietimą, lijo, buvo didelių dvejonių, ar technika privažiuos… Per pačią šventę snigo, pustė, per Jonines – perkūnija, prieš Rudens lygę – lietus, vėsus oras. Buvo techninių sunkumų ir tai, be abejo, sumažino renginių dalyvių skaičių“, – apie iššūkius sakė D. Venckienė.

Ugnimi ir baltų raštais nušvitęs Padovinio piliakalnis.

Ugnimi ir baltų raštais nušvitęs Padovinio piliakalnis.

Pavasario lygės šventei dėl karantino buvo parengtas virtualus renginys ir paviešintas Kultūros centro feisbuke. Du iš trijų Jorei skirtų renginių buvo virtualūs, grupės „Žalvarinis“ koncertas taip pat buvo transliuotas internete. Nuo vėlaus balandžio 23 d. vakaro iki aušros šviesų instaliacijomis baltų ženklų motyvais apšviestas Padovinio piliakalnis sulaukė gausaus būrio lankytojų ne tik iš Marijampolės, bet ir kitų savivaldybių. Plačiai paviešinus internetinėje erdvėje ir spaudoje šis renginys dar ilgai sulaukė atgarsių. Lankytojai dalijosi fotografijomis ir vaizdo medžiaga – tai ir kitus paskatino giliau domėtis baltų kultūra, ženklais, piliakalniais ir jų istorija įsitikinę organizatoriai.

Trumpiausios nakties šventės – Joninių – planus taip pat sumaišė oras. Buvo įgyvendinta tik apeiginė šventės dalis, joje dalyvavo Marijampolės savivaldybės folkloro, šokių kolektyvai, tradicinių amatų centras „Ūd-rupis“, tautodailininkai, amatininkai. Šventė buvo transliuojama gyvai, bet dėl nepalankių oro sąlygų po apeiginės dalies buvo nutraukta.

Išvykoje, žvalgantis nuo Sūduvos piliakalnių...

Išvykoje, žvalgantis nuo Sūduvos piliakalnių…

Rudens lygė dėl oro sąlygų ir problemų, kaip privažiuoti prie Varnupių piliakalnio, buvo perkelta į Marijampolės kultūros centrą. Koncertinę programą atliko MKC kolektyvai: apeiginio dainavimo grupė „Dijūta“, šokių grupė „Arabeskas“, grupė „Folk trio“.

Kalendorinėse šventėse dalyvavo apie 150 dalyvių, daugiau kaip 1500 žiūrovų (neskaitant virtualių renginių peržiūrų). Bet jos – tik keli prasmingi akcentai, nes dar vyko seminarai, mokymai, paskaitos, pilietinės, pažintinės ekskursijos, žygiai – juose dalyvavo apie 500 dalyvių…

Šie renginiai pasižymėjo ir temų įvairove, ir dalyvių gausa.

Žolynų rišimo edukaciją „Paparčio žiedas“ vedė Danutė Saukaitienė, juostų audimo – vilkaviškietė audėja Janina Blažukienė, Saulius Petreikis supažindino su senaisiais instrumentais, koncertavo; edukaciją „Odinių naginių siuvimas“ vedė siuvėja, technologė Birutė Dulinskienė, juostų vijimo mokė Laimutė Kraukšlienė, žalvario papuošalai – tautodailininko, juvelyro Kazimiero Barišausko sritis…

Juostų vijimas.

Juostų vijimas.

Birželį, saulutei kaitinant iki 30 laipsnių, vyko aktyvaus jaunimo žygis po Šunskų apylinkes, jam vadovavo jaunasis kraštotyrininkas, Rygiškių Jono gimnazijos moksleivis Titas Mockevičius. Jo iniciatyva buvo prisiminti istorijos įvykiai, iškilių asmenybių gyvenimas, buvo akcentuojami išnykę Šunskų krašto vietovardžiai. Didelio susidomėjimo rudenį sulaukė pilietinė pažintinė ekspedicija po Sūduvos piliakalnius: aplankytas Sudargo piliakalnių kompleksas, kiti Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių piliakalniai. Ekskursiją vedė muziejininkas Tomas Kukauskas.

2021-aisiais daug dėmesio Lietuvoje buvo skirta mokslininkės, antropologės Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Seminare „Marija Gimbutienė – iškili Lietuvos ir pasaulio asmenybė, baltų ir senosios Europos dvasinės kultūros tyrinėtoja“ dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, dr. Nijolė Laurinkienė.

Ekskursijos į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutą Babtuose dalyviai išklausė biomedicinos mokslų daktarės Danguolės Juškevičienės paskaitą apie nacionalinio daržo genetinius išteklius, Lietuvoje sukurtas veisles. Seminarą „Rudens darbai, šventės, papročiai, folkloras“ vedė LMTA Klaipėdos fakultetų doc. Rūta Vildžiūnienė.

2021-ųjų metų projektas ir toliau skatino bendradarbiavimą tarp Marijampolės kultūros centro bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto, Marijampolės savivaldybės institucijų, ypač kultūros ir švietimo, itin svarbus bendradarbiavimas tarp projekto partnerių institucijų, bendruomenių, seniūnijų ir regiono gyventojų.

Sukurtas ir jutubo kanale, feisbuke paviešintas Marijampolės kultūros centro projekto filmas.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ...
  • Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas

    2015-11-27Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas
    Siūlome dovanos idėją: pradžiuginkite artimąjį ar bičiulį „Suvalkiečio“ prenumerata. Laikraštį galima padovanoti pusmečiui ar ketvirčiui. Tikimės, kad tokia dovanos idėja pasinaudos ne tik mūsų gyventojai, bet ir emigrantai ar kraštiečiai, turintys savųjų čia, Suvalkijoje. Jei gyvenate toli, jūsų internetu užsakytą prenumeratos kuponą adresatui galime išsiųsti paštu. Dėl dovanų kuponų prašome kreiptis į redakciją (Ūkininkų g. 6, 1 kab.), telefonu (8 343) 51925 arba el. paštu reklama@suvalkietis.lt.
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.