Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga.

Visas gyvenimas – viename muziejuje

Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. Mykolaičio-Putino eilėmis apie sausio mėnesį, kurias skaitė muziejininkė Valė Klesevičienė, ir Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ atliekamomis dainomis. Į minėjimą susirinko nemažai žmonių, tarp jų buvo ir rašytojo giminaičių iš Pilotiškių.

A. Ruseckaitė skaitytojų mėgstama dėl jos knygų apie žinomus kūrėjus.

A. Ruseckaitė skaitytojų mėgstama dėl jos knygų apie žinomus kūrėjus.

A. Ruseckaitė darbui Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidavė visą savo gyvenimą – 42 metus. Pradėjo čia dirbti dar būdama studentė, po to 30 metų vadovavo muziejaus kolektyvui.
Direktoriauti pradėjo 1989-aisiais, kai viena santvarka keitė kitą, buvo daug įvairių permainų. Apie tuos labai įdomius, spalvingus, visokiausių įvykių pilnus darbo muziejuje metus ir rašoma naujojoje, pernai išėjusioje knygoje „Per žarijas“.

Rašytoja pasakojo, kad ji nenorėjo knygą rašyti pirmuoju asmeniu, tad jos pagrindinė veikėja – Balbina. Tai mažai kam Lietuvoje žinoma šventoji, pagarsėjusi savo ištikimybe įsitikinimams. Šis vardas pasirinktas todėl, kad kai 1989-aisiais rašytoja atėjo vadovauti muziejui, kaip tada jai sakyta, laikinai, mėnesiui kitam, buvusi kovo 31-oji, o tą dieną kalendoriaus lapelis rodė, kad yra Balbinos vardadienis. „Nes nesinorėjo vadintis labai įprastu vardu, kokia Onute ar Birute, o Balbina puikiai tiko, pasirinkusi šį vardą tarsi motyvavau save“, – sakė knygos autorė.

Per kelis darbo muziejuje dešimtmečius autorė patyrė daugybę įvairių nuotykių, susipažino ir susidraugavo su įvairiais rašytojais, kūrėjais, muzikantais. Buvo surengta daugybė literatūrinių vakarų, susitikimų, knygų pristatymų. Apie juos A. Ruseckaitė trumpai pasižymėdavo užrašuose, darbo dienoraščiuose, kurie dabar, rašant naująją knygą, labai pravertė.

Ministrai – po žvėrių kaukėmis

Šioje muziejininkės esė knygoje skaitytojai pastebės nemažai grotesko ar šaržo, nes per tuos metus būta ir daug biurokratijos, absurdiškų dalykų. Knygos autorė sakė, kad kliūtis padėdavo įveikti tvirtas jos iš tėvų paveldėtas suvalkietiškas stuburas ir sugebėjimas atsiriboti nuo nereikšmingų dalykų.

Renginį nuspalvino Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ atliekamos dainos.

Renginį nuspalvino Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ atliekamos dainos.

Muziejaus vadovei teko pergyventi net trylika kultūros ministrų, o jų buvo labai įvairių. Būta ir juokingų, groteskiškų situacijų, ir tuos ministrus autorė įvardina knygoje kaip Lapiną, Briedį ar Zuikį.

– Ne vienas pasirodžius knygai manęs klausė, kurį čia ministrą paslėpiau po vieno ar kito žvėries kauke, tačiau palieku patiems skaitytojams atspėti, kuris yra kuris. Mane stebindavo, kad žmogus, kurį, atrodo, neblogai pažinodavau, tapęs ministru neatpažįstamai pasikeisdavo, susireikšmindavo, o kadencijai pasibaigus ar nutrūkus anksčiau laiko vėl „atsiversdavo“, – prisiminė A. Ruseckaitė.

A. Ruseckaitė daug metų susirašinėjo su rašytojais, kurių nemaža dalis gyvena ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose šalyse. Tų laiškų susikaupė labai daug, o kai teko palikti muziejų ir atsirado laiko juos dar kartą peržiūrėti, paaiškėjo, kad ten yra labai daug įdomių dalykų, kurių nemaža dalis pateko ir į naująją knygą.

Labiausiai įsiminusios asmenybės

Puikiai šį renginį vedusi ir gerai jam pasiruošusi V. Klesevičienė autorės klausė, kurie susitikimai, žmonės per tuos metus jai įsiminė labiausiai. A. Ruseckaitė išskyrė bendravimą su garsiąja aktore Rūta Staliliūnaite – jos artimai bendravusios, aktorė dažnai dalyvaudavo muziejaus renginiuose, moterys nuolat pasikalbėdavo ir telefonu apie labai asmeniškus dalykus, įskaitant ir nelaimingas meiles…

Esė „Sutana“ pasakoja apie autorės bendravimą su kunigu Ričardu Mikutavičiumi. Pasak jos, šį kunigą kauniečiai labai mėgo, jis A. Ruseckaitę nuolat raginęs rašyti, padėjęs įsigyti muziejui ne vieną naudingą eksponatą ar knygą. Kita vertus, tai buvęs išties sudėtingas žmogus, ir ne apie viską savo knygoje ji galėjusi rašyti – kai kurie dalykai yra per daug asmeniški netgi Balbinai.

Naujojoje knygoje – apie 40 metų darbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Naujojoje knygoje – apie 40 metų darbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

A. Ruseckaitė papasakojo ir apie savo bendravimą su poete Gražina Cieškaite, išgyvenusia daug asmeninių dramų, o šiuo metu gyvenančia brolio šeimoje Kybartuose. Ji prisiminė ir labai tragišką mažai kam žinomos ir užmirštos rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės, rašiusios Vaidilutės slapyvardžiu, likimą, visų trijų jos vaikų netektis. Įdomus buvo pasakojimas ir apie poetą, prozininką, publicistą, žurnalistą, radijo laidų diktorių ir organizatorių, diplomatą ir keliautoją Petrą Babicką – rašytoja parengė leidinį, kuriame remiantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomais P. Babicko archyvais spausdinama gyvenimo ir kūrybos apžvalga, dalis P. Babicko laiškų, eksponatų.

– Rašyti naująją knygą „Per žarijas“ buvo sunku, bet dabar kalbėti apie ją jau nesudėtinga. Kai išgirstu klausimus, ar man dar rūpi tas muziejus, aš atsakau, kad manęs jau nėra ten, tai jau praėjęs etapas, užverstas puslapis. O knygą iš pradžių galvojau pavadinti „Pripyliau duobę žarijų“ ar „Žarijų duobė“, bet supratau, kad daug geriau tinka „Per žarijas“, nes kai perbėgi per jas basomis, kojas skauda, bet lydi labai geras jausmas, džiugina tai, kad ją įveikei, perėjai, – sakė A. Ruseckaitė.

Būsimoje knygoje – keturios rašytojo moterys

Perbėgus per knygos temas ir puslapius vėl buvo sugrįžta prie V. Mykolaičio-Putino. Rašytoja prisiminė faktą (jis aprašomas ir knygos skyriuje „Fotografija“), kad atidarant Putino gimtinėje muziejų prieš 50 metų ji su keliomis draugėmis iš Šilavoto atvažiavo į Pilotiškes, bet čia buvo susirinkę tiek žmonių, tiek svarbių valdininkų, jog į vidų panelės taip ir nepateko. Kiek nusivylimo, net pykčio tada buvo, ir A. Ruseckaitė net neįtarė, kad po kažkiek metų jau ji pati spręs šios sodybos-muziejaus likimą, rūpinsis jo ekspozicijos atnaujinimu. Autorė prisiminė ir V. Mykolaičio-Putino mūza vadintą literatūrologę Ireną Kostkevičiūtę, kuri nemažai metų su juo bendravo, bet jos 1100 puslapių apimties archyvai visuomenei taps prieinami tik po 40 metų. Beje, pasak V. Klesevičienės, būtent I. Kostkevičiūtės iniciatyva ir Marijampolėje buvo atidarytas V. Mykolaičio-Putino muziejus, o apie tai liudija 2007 metais mirusios literatūrologės laiškai šviesaus atminimo Marijampolės pedagogei Liudai Viliūnienei.

Pasak rašytojos, V. Mykolaitis-Putinas metė kunigystę ne dėl moters, dešimt metų jį atakavusios Emilijos Kvedaraitės, galiausiai tapusios jo žmona – rašytojas buvęs labai nepraktiškas, jis ir nenorėjo būti kunigu, jam nepatiko klausyti išpažinčių ar aukoti mišias. Apie visa tai bus galima skaityti būsimojoje A. Ruseckaitės knygoje „Vilko plaukas“. Ji paaiškino ir šio pavadinimo pasirinkimą – pats V. Mykolaitis-Putinas minint jo gimimo 60-metį yra sakęs, kad gimė turėdamas „vilko plauką“, kuris jo gyvenimą daręs sudėtingą. Knygoje autorė dėmesį skiria keturioms labai svarbioms rašytojo gyvenimo moterims – jo motinai, seseriai Magdalenai Mykolaitytei-Slavėnienei, žmonai Emilijai ir Irenai Kostkevičiūtei.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.