Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą.

„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė po įspūdingo atidarymo renginio praėjusio šeštadienio vakarą Kaune.

Įspūdingai apšviesti Kauno pastatai. Autoriaus nuotraukos

Didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena tą vakarą virto iki šiol neregėto dydžio ekranu, o renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vaizdo sveikinimą perdavė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

Svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 metrų aukščio prancūzo menininko Olivjė Grosteto (Olivier Grossetête) sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija. Ji buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.

Atidarymo savaitgalį surengta daug įvairių pasirodymų.

Simboliniu laiku – 20.22 val. – suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą. Visas miestas pasinėrė į išties įspūdingą reginį, kai daugybėje vietų tikrai buvo ką pamatyti. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Pietų Afrikos Respublikos menininko, litvakiškų šaknų turinčio Viljamo Kentridžo (William Kentridge) paroda, užimanti visas Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus erdves. Lietuvos banko rūmuose atidaryta įspūdinga žinomos Niujorko menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“, Kauno centrinio pašto rūmuose – paroda apie modernizmo architektūrą. Daug lankytojų sulaukė ir koncertas art deco stiliaus buvusiuose Seimo rūmuose, kur dabar – Kauno filharmonija. Čia pasirodė Kauno valstybinis choras, atlikęs žinomas lietuviškas dainas, o jam dirigavo marijampolietis Mindaugas Radzevičius.

Šeštadienio vakarą Laisvės alėja buvo pilna žmonių.

Europos kultūros sostinės titulas vėl grįžo į Lietuvą po dvylikos metų – 2009-aisiais Europos kultūros sostine buvo Vilnius, o šiais metais viena didele Europos scena tampa Kaunas ir Kauno rajonas. Prie šio miesto didžiosios programos kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų.

Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 metų. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos kultūros projektu. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Neabejingiems kultūrai marijampoliečiams tai taip pat puiki galimybė praplėsti savo akiratį, apsilankyti įvairiuose renginiuose, pajusti Europos kultūros pulsą. Per šiuos metus Kaune ir Kauno rajone iš viso įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų, tad pamatyti bus ką.

Po „Sukilimo“ dar laukia kitos dvi trilogijos dalys – „Santaka“ gegužės 20-ąją ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.), kurias drauge kuria daugybė Lietuvos ir užsienio menininkų. Tarp „Kaunas 2022“ programos garsiausių vardų – Marina Abramovič, Robertas Vilsonas, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Oskaras Koršunovas ir daugelis kitų.

Yoko Ono instaliacija Lietuvos banko rūmuose.

Pagrindiniai 2022 metų programos įvykiai prasidėjo jau anksčiau – ne vienas marijampolietis apsilankė tarptautinėje jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis, parodoje „Stebuklingi kilimai“, iki vasario 20-osios vyksta ir 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“.

Taip pat laukia tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, paroda „1972: pramušti sieną“, Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, pasaulinis lit­vakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Filipo Milerio (Philip Miller) kantatos pasaulinė premjera, landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.

Pasitinkant „Kauno – Europos kultūros sostinės“ metus, Kauno oro uostas laikinai, iki metų pabaigos pervadintas į „Fluxus“ oro uostą. Visas naujienas apie „Kaunas – Europos kultūros sostinę 2022“ galima sekti svetainėje www.kaunas2022.eu.

Algis VAŠKEVIČIUS