Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą.

„Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti faktai, bet visų drauge degančios akys yra įrodymas to, kad penkerius metus ruošta vizija įgavo kūną, o Kaunas – įkvėpimo judėti tolyn“, – nuaidėjus paskutiniams pirmosios šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sukilimas“ taktams bei ovacijoms sakė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė po įspūdingo atidarymo renginio praėjusio šeštadienio vakarą Kaune.

Įspūdingai apšviesti Kauno pastatai.

Įspūdingai apšviesti Kauno pastatai. Autoriaus nuotraukos

Didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena tą vakarą virto iki šiol neregėto dydžio ekranu, o renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vaizdo sveikinimą perdavė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

Svarbia „Sukilimo“ dalimi tapo simbolinis griūties aktas – dvi dienas šimtų savanorių rankomis statyta 22 metrų aukščio prancūzo menininko Olivjė Grosteto (Olivier Grossetête) sukurta viešbučio-vaiduoklio kartoninė versija. Ji buvo sunaikinta tam, kad pažymėtų naujo Kauno etapo pradžią.

Atidarymo savaitgalį surengta daug įvairių pasirodymų.

Atidarymo savaitgalį surengta daug įvairių pasirodymų.

Simboliniu laiku – 20.22 val. – suskambus visų Kauno bažnyčių varpams, „Sukilimo“ dalyviai tęsė Kauno mito tyrinėjimus ir kultūrines bei menines patirtis. Tūkstančiai su žemėlapiais rankose ieškojo paslaptingų rombų ir šifravo Kauno Žvėries paslapčių žaidimą. Visas miestas pasinėrė į išties įspūdingą reginį, kai daugybėje vietų tikrai buvo ką pamatyti. Ypač daug lankytojų sulaukė pagaliau atverta Pietų Afrikos Respublikos menininko, litvakiškų šaknų turinčio Viljamo Kentridžo (William Kentridge) paroda, užimanti visas Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus erdves. Lietuvos banko rūmuose atidaryta įspūdinga žinomos Niujorko menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“, Kauno centrinio pašto rūmuose – paroda apie modernizmo architektūrą. Daug lankytojų sulaukė ir koncertas art deco stiliaus buvusiuose Seimo rūmuose, kur dabar – Kauno filharmonija. Čia pasirodė Kauno valstybinis choras, atlikęs žinomas lietuviškas dainas, o jam dirigavo marijampolietis Mindaugas Radzevičius.

Šeštadienio vakarą Laisvės alėja buvo pilna žmonių.

Šeštadienio vakarą Laisvės alėja buvo pilna žmonių.

Europos kultūros sostinės titulas vėl grįžo į Lietuvą po dvylikos metų – 2009-aisiais Europos kultūros sostine buvo Vilnius, o šiais metais viena didele Europos scena tampa Kaunas ir Kauno rajonas. Prie šio miesto didžiosios programos kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų.

Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 metų. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos kultūros projektu. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Neabejingiems kultūrai marijampoliečiams tai taip pat puiki galimybė praplėsti savo akiratį, apsilankyti įvairiuose renginiuose, pajusti Europos kultūros pulsą. Per šiuos metus Kaune ir Kauno rajone iš viso įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų, tad pamatyti bus ką.

Po „Sukilimo“ dar laukia kitos dvi trilogijos dalys – „Santaka“ gegužės 20-ąją ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.), kurias drauge kuria daugybė Lietuvos ir užsienio menininkų. Tarp „Kaunas 2022“ programos garsiausių vardų – Marina Abramovič, Robertas Vilsonas, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Oskaras Koršunovas ir daugelis kitų.

Yoko Ono instaliacija Lietuvos banko rūmuose.

Yoko Ono instaliacija Lietuvos banko rūmuose.

Pagrindiniai 2022 metų programos įvykiai prasidėjo jau anksčiau – ne vienas marijampolietis apsilankė tarptautinėje jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis, parodoje „Stebuklingi kilimai“, iki vasario 20-osios vyksta ir 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“.

Taip pat laukia tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, paroda „1972: pramušti sieną“, Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, pasaulinis lit­vakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Filipo Milerio (Philip Miller) kantatos pasaulinė premjera, landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.

Pasitinkant „Kauno – Europos kultūros sostinės“ metus, Kauno oro uostas laikinai, iki metų pabaigos pervadintas į „Fluxus“ oro uostą. Visas naujienas apie „Kaunas – Europos kultūros sostinę 2022“ galima sekti svetainėje www.kaunas2022.eu.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

    2022-12-30„LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
    Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to ...
  • Šeimos konferencijos metodas – kas tai ir ko galiu tikėtis

    2022-12-30
    Šeimos konferencija – tai šeimai svarbių asmenų susirinkimas su tikslu padėti šeimai, atsidūrusiai probleminėje ar krizinėje situacijoje. Šeimos konferencijos metodas turi istorinius pamatus, tačiau kaip metodas buvo pradėtas vystyti nuo 1980 m. Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčo sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 m. Netrukus jis išplito ir 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metodu naudojosi mažiausiai 30 šalių, iš jų Kanada, JAV, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Šiuo metu šį metodą taiko apie 50 pasaulio valstybių. Šeimos konferencijos metodo tikslas- ieškoti šeimos paramos išteklių tarp artimųjų, į problemos sprendimo priėmimo procesą įtraukti (įgalinti) ...
  • Jankuose patogiau patekti į biblioteką

    2022-12-30Jankuose patogiau patekti į biblioteką
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Jankuose atnaujintas pastatas, kuriame įsikūrę Jankų bendruomenės namai ir biblioteka.Pasak Jankų seniūno Jevgenijaus Kušnarenko, sužinojus apie galimybę pasinaudoti šio projekto lėšomis vietos gyventojai pateikė porą pasiūlymų ir vienas jų gavo finansavimą. – Kazlų Rūdos viešosios biblio­tekos Jankų filialo vadovė Eglė Kančienė atkreipė dėmesį, kad įėjimui į Jankų biblioteką būtinai reikia įsigyti ir pritvirtinti turėklus lauko laiptams. Iki šiol turėklų nebuvo, tad užlipimas buvo nesaugus, o ypač pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus gyventojams, neįgaliesiems. Jiems be kito asmens ...
  • Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau

    2022-12-28Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau
    Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino NATO stiprinti rytinio flango gynybą, greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš rytų į vakarus. Karybos ir saugumo ekspertai ramina, kad Suvalkų koridoriaus teritorija visiškai saugi, tačiau stengiamasi plėsti ir stiprinti susisiekimą su Vakarais. Pradėti sparčiau įgyvendinti projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kurie svarbūs geopolitiniam saugumui, NATO plėtrai. Pasirinkta 6A alternatyva Projektas „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 ...
  • Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė

    2022-12-28Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė
    Nuo 2004 metų Europos Parlamente (EP) dirbantis latvių europarlamentaras Robertas Zylė (Roberts Zīle), kuris yra ir vienas iš Europos Parlamento pirmininkės Robertos Mecolos (Roberta Metsola) pavaduotojų, yra ir EP narių įsteigtos grupės „Friends of Rail Baltica“ („Rail Baltica“ draugai“) pirmininkas, taip pat EP Transporto ir turizmo komiteto narys. Lapkričio mėnesį Briuselyje su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais susitikęs R. Zylė pabrėžė, kad prasidėjus karui Ukrainoje strateginė „Rail Baltica“ reikšmė labai išaugo ir šio geležinkelio nutiesimas tapo vienu iš svarbių prioritetų. „Iki šiol vis dar buvo nemažai neišspręstų klausimų, kurių reikia imtis nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo pagreitinimo. Nuolat ...
  • Oriai senatvei užtikrinti – nauja ilgalaikės priežiūros koncepcija

    2022-12-28Oriai senatvei užtikrinti – nauja  ilgalaikės priežiūros koncepcija
    Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o esant poreikiui ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą. Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinius ...
  • Nebausk

    2022-12-23Nebausk
    Nuskaidrink sielą fizine kančia,Kad Ten galėčiau pasakyti:„Gerasis mano Viešpatie, aš čia,Būk gailestingas – išklausyki.“ Ne mano akys kaltos, kad nakčia,Skubėdamas tamsoj paklydau –Prieš Tavo šviesą užsimerkęs ašGyvenimo kely nuslydau. Ne duobės, akmenys sukliudė manĮžengt į Tavo rūmą šviesų,Tik noras žvilgtelt nuodėmės veidanUžtvėrė Tavo kelią tiesų. Nebausk už tai, kad klaidžiojau tamsojIr Tavo balso negirdėjau,Tiktai reklamų iškreiptoj šviesojPažemintus matyt norėjau. Nebegirdėjau svetimos raudos – Aš taip labai tave mylėjau…Tiktai prigludęs prie savos kančiosIšspausti ašarą galėjau. Nebausk, gerasis Viešpatie, manęsUž mano žemės kelią juodą,Tik leisk šventąja Tavo malone,Pajusti dievišką paguodą. Galina POPIERIENĖ
  • Įdomiausi metų įvykiai – fotografijose

    2022-12-23Įdomiausi metų įvykiai – fotografijose
    Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veikia paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“. Joje eksponuojami nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2022“ finalininkų darbai, kuriuose pačiais įvairiausiais ir kartais labai netikėtais rakursais atskleidžiamos 2021 metų akimirkos, tada išgyventi sunkumai ir džiaugsmai. Kai kurie įdomūs įvykiai, faktai per tą laiką jau spėjo pasimiršti, ir tai puiki proga vėl juos prisiminti. Šiemet beveik 100 fotografų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pateikė komisijos vertinimui daugiau kaip 3000 nuotraukų, kuriose užfiksuoti ne tik svarbiausi tada šalį sukrėtę geopolitiniai ir socialiniai įvykiai, bet ir po poros pandemijos metų naująjį ritmą po truputį atrandanti kultūra, sportas, gamtosauga bei kitos ...
  • Renkatės lovą? Funkcionalumas slypi ne tik patalynės dėžėje

    2022-12-22Renkatės lovą? Funkcionalumas slypi ne tik patalynės dėžėje
    Dairotės stilingos, patogios ir funkcionalios lovos? Stilingų lovų pasirinkimas šiandien platus, tačiau kalbėdami apie funkcijas, ne visi žino, kad jų šiandien yra kur kas daugiau nei talpi, lengvai pakeliama ar ištraukiama patalynės dėžė. Šiame straipsnyje, tikime, atrasite bent kelias naudingas funkcijas, kurios praverstų ir jums. Kai kurios, gali būti, maloniai nustebins. „Magrės baldai” nuotrauka Ilgaamžės, nusegamos atlošinės pagalvės Pradėti verta nuo vienos pagrindinių ir nemažai diskusijų sukeliančių baldo dalių – atlošo. Nors nemažai ieškančių kokybiško miego baldo pritaria, kad gaminiai su atlošu yra patogesni, vis tiek dėl jo dvejoja. Dvejones kelia tiek atlošo forma, tiek priežiūra – tiksliau, pradinės formos išlaikymas ir atlošo ...
  • Renkamės veidrodį vonios kambariui: koks tinkamiausias?

    2022-12-22Renkamės veidrodį vonios kambariui: koks tinkamiausias?
    Jei neseniai ieškojote veidrodžio internetinėse ar fizinėse parduotuvėse, tikriausiai susidūrėte su problema – jų pasirinkimas didžiulis! Todėl tenka ilgai svarstyti, kokį veidrodį pirkti – apvalų ar kvadratinį, su metaliniu ar su mediniu rėmu, klasikinį ar su moderniomis detalėmis ir panašiai. Šiuo atveju nepakanka žinoti tik to, kad reikia veidrodžio. Todėl, nes ne kiekvienas iš jų tinka tokiai erdvei. Taigi, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti vonios kambariui tinkamiausias veidrodis? Pexels, Curtis Adams nuotrauka Su stalčiukais Internete galima rasti daugybę patarimų, kokie baldai labiausiai tinka mažoms erdvėms. Pakanka į naršyklės paieškos laukelį įvesti, pavyzdžiui, „geriausi baldai Kaunas“ ar panašiai. Vonios kambarys taip pat yra viena iš ...
  • SONETAI

    2022-12-22SONETAI
    Tobulajam Tas grožis tau, kol kas – dar tau priklausoir skruostai šie lyg rožmedžio žiedai;didžiuojies tuo, bet grožio nevaldai.O kas išvis tavęs pasauly klauso? Ar klauso upė, tekanti skubiai,ar medžio šaknys, smingančios į smėlį?Mylėk negražų – bent jau mažumėlę – ir su kuprotu elkis pagarbiai, nes jis taip pat reikšmingas ir svarbus,žmonių augintas ir žmonių pradėtas.Koks įžūlumas, niekad negirdėtas, paniekint jį. Ir kas iš šito bus?.. Galvok, žmogau, kursai gražus esi:tik Viešpats sprendžia, ko verti visi. Vystanti rožė Nuliūdusi rožė, nes laikas ją žeidžia:ir žiedui, ir lapams gyvent nebeleidžia;sulaukti rytojaus taip maža vilties – jau baigiasi takas mielos gyvasties. Skausmingo vytimo regiu štai žymes…Tuoj juodą šešėlį naktis ...
  • Krūtinės didinimas: kodėl ir kada reikia keisti implantus?

    2022-12-22Krūtinės didinimas: kodėl ir kada reikia keisti implantus?
    Ne visos moterys turi simetrišką, dailią krūtinę. Tam įtakos turi genetika, fizinis aktyvumas, svorio pokyčiai ar kūno pasikeitimai po gimdymo. Dėl šių priežasčių moterys dažniausiai ryžtasi krūtinės didinimui implantais. Nors operacijos rezultatai yra ilgalaikiai, vis dėlto, verta nepamiršti, kad implantas – svetimkūnis, kurį reikia tinkamai prižiūrėti. Tad straipsnyje trumpai aptariama tinkama priežiūra ir kada reikia keisti implantus. Pexels, Cottonbro Studio nuotrauka Implantais tobulintos krūtinės priežiūra Pasiryžus krūtų didinimui implantais, svarbu ne tik tinkamai pasiruošti operacijai, bet ir užtikrinti tinkamą priežiūrą po operacijos. Žinoma, pooperacinis laikotarpis reikalauja kantrybės, nes pirmąjį mėnesį reikia vengti fizinio aktyvumo, o specialią liemenėlę būtina dėvėti dar 2–3 mėnesius. Tam, ...
  • Kokį dovanų pakavimo popierių rinktis?

    2022-12-22Kokį dovanų pakavimo popierių rinktis?
    Įprastai dovanų pakavimui skirtas popierius būna plonas ir tuo pačiu labai tvirtas, nepasiduodantis plyšimui. Jei įvyniosite siunčiamą dovaną į jos pakavimui skirtą popierių, ją apsaugosite nuo pažeidimų jos gabenimo metu. Dovanų pakavimui labiausiai tinka šilkinis pakavimo popierius. Koks yra dažniausiai naudojamas dovanų ir ne tik jų pakavimui skirtas popierius? Ne vien dovanos yra pakuojamos, jeigu esate numatę persikraustyti iš vienos vietos į kitą, jums yra reikalinga tvirta medžiaga, kuria galėtumėt perdengti kelis gabenamos produkcijos sluoksnius. Šioje situacijoje pagrindine išsigelbėjimo priemone galime laikyti vyniojamą pakavimo popierių, kuris garsėja savo tvirtumu. Šios rūšies popierius yra naudingas ir tada, kai pakuojame maisto produktus arba gėles. ...
  • Tebūna vietos VILČIAI ir TIKĖJIMUI

    2022-12-21Tebūna vietos VILČIAI ir TIKĖJIMUI
    Keista ir liūdna kalbėti apie karą, kai už keleto dienų taikioje Lietuvoje laužysime kalėdaitį ir vis žvalgysimės po eglute – gal ten jau Ką nors paliko Kalėdų senelis? Ir tik panorama ir kitos žinios nepamirš informuoti apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Dovanok, Dieve, šiai valstybei kuo daugiau stiprybės ir kuo greitesnės pergalės. Kiek gali būti bučų, irpynių, kiek gali žūti vaikų XXI amžiuje?! Kas per velniava, kad per Kalėdas turime apie tai kalbėti ir tokių dovanų melsti?! Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. JAV gynybos departamento nuotrauka Šiandien mes turime elektrą, namuose (pagal galimybes) šilta, turime ...
  • Savo saugumu turi rūpintis ir pats žmogus, ne tik savivaldybė

    2022-12-21Savo saugumu turi rūpintis ir pats žmogus, ne tik savivaldybė
    Apie Marijampolės savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms kalbiname Karolį Podolskį, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka – Ar Marijampolės savivaldybėje yra nors viena slėptuvė? – Anksčiau buvo, tačiau pasikeitus teisės aktams jos panaikintos. Slėptuves nurašė tuometinė Marijampolės apskrities viršininko administracija. Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje slėptuvių nėra, nes vadovaujantis dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. priimtu nutarimu slėptuvės yra įrengiamos tik tam tikrais atvejais (pvz., kai valstybės institucija ar įstaiga funkcijas vykdo nenutrūkstamai (visą parą, poilsio ir švenčių dienomis), kai ji patenka į pavojingojo objekto galimo pavojaus zoną ir pan.). Marijampolės savivaldybė neatitinka nė vieno iš nutarime nurodytų kriterijų. Slėptuves turi tik 17 Lietuvos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.