Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“.

Kol kas – planavimo stadija

UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.
Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam rengti ir sprendimams įgyvendinti savivaldybės biudžeto lėšos nebus naudojamos.
Taigi artimiausiu metu bus pradėtos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo procedūros – pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis su UAB „Aura Power Developments“. Investuotojui parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinus jų sprendinius, būtų pradėta saulės elektrinių parko statyba ir taip prisidėta prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo.

Kas ta UAB „Aura Power Developments“?

Pakalbinome šios įmonės atstovą Lietuvoje Aistį Radavičių.

– Įmonė – britų ir vokiečių jungtinė kompanija, verslą vystanti daugelyje pasaulio šalių. Lietuva – viena iš jų. Kompanija įkurta 2013 m. Didžiojoje Britanijoje ir turi daugiau kaip 3500 MW pramoninių saulės parkų ir elektros saugojimo akumuliatorių projektų Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kanadoje ir JAV. „Aura Power Developments“ veikia kartu su Vokietijos įmone „ib Vogt GmbH“.

2002 m. įsteigta inžinerijos įmonė „ib Vogt GmbH“ turi daugiau nei 1200 MW saulės elektrinių parkų. Pagrindinė būstinė yra Berlyne, 27 padaliniai veikia Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijos Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje, – pasakoja A. Radavičius.

Aistis Radavičius: „Saulės elektrinei statyti netoli Liudvinavo yra geros sąlygos“.

– Kodėl savo investicijas kreipiate į Marijampolę?

– Šiomis investicijomis susidomėjo Marijampolės savivaldybė. Juolab kad tokiai elektrinei statyti čia yra geros sąlygos: santykinai nedidelis poveikis netoliese esančiai vietovei, netoli nutiesta „LitGrid“ 110 kV linija, kurioje galima prijungti 70 MW saulės parką. Svarbus kriterijus – gera saulės spinduliuotė į žemės paviršių, o šioje teritorijoje taip ir yra. Jei dar pridursime, jog puikus privažiavimas ir puiki vietovės topografija (lygumos), tai projektas tampa dar patrauklesnis. O svarbiausia – preliminari analizė rodo minimalų poveikį aplinkai (bus atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), vengiama ekologiškai jautrių vietų).

– Jums tai yra verslas. O kokia nauda iš saulės parko gali būti regiono ekonomikai?

– Bendra investicija į 70 MW saulės parko statybą gali siekti apie 60 mln. EUR. Jei viskas klostysis sėkmingai, sudarysime ilgalaikes žemės nuomos sutartis su žemės savininkais. Mokėsime žemės, GPM, Nekilnojamo turto ir kitus mokesčius. Projektui įgyvendinti būtų samdomi kraštovaizdžio, poveikio aplinkai vertinimo specialistai, teritorinio planavimo specialistai, konsultantai, žemėtvarkininkai, juristai ir kiti savo sričių žinovai. Tai – darbas regiono žmonėms. Be to, „Aura“ planuoja kasmet skirti lėšų į savivaldybės arba bendruomenės biudžetą vietos socialiniams ir aplinkosaugos projektams, taip pat edukacinėms moksleivių išvykoms į parką finansuoti. Esant galimybei, parko statybos metu samdomos vietinės rangos kompanijos. Tokio dydžio saulės parkams statyti paprastai sukuriama apie 150 darbo vietų. Pastačius parką, jo priežiūra yra minimali, reikalaujanti iki penkių darbo ir priežiūros vietų.

– Žaliąją energetiką pasaulis renkasi dėl klimato kaitos ir blogėjančios ekologinės situacijos ar tiesiog dėl to, kad tai pigesnė energija?

– Europos Sąjungos politika – siekis sumažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje. Štai 70 MW galios elektrinė netoli Marijampolės – tai elektra 45 tūkst. namų ūkių, į atmosferą neišmesta 37 tūkst. tonų CO2. Norime pridurti, kad ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas – iki 2025 metų turėti 1000 MW saulės elektrinių. Tai ne tik mažiausia elektros kaina, bet ir ekologija. Ir, tai labai svarbu, jokių subsidijų iš valstybės biudžeto.

– Kaip greitai verslui atsipirktų tokia investicija?

– Investicijų atsiperkamumas yra grindžiamas pagamintos elektros energijos pardavimu didmeninėje elektros biržoje „Nord Pool“, taip pat pasirašant dvišales elektros energijos supirkimo sutartis su elektros supirkėjais, jie, bent jau kai kurie, elektros energiją tiekia ir gyventojams.

– Ar saulės parkas netaps donoru atliekų sąvartynams?

– Apie 95 proc. panaudotų saulės modulių yra perdirbama.

– Iš ko susideda saulės elektrinių parkas?

– Iš fotovoltinių saulės modulių, kurie yra išmanieji ir, kaip saulėgrąžos, sukioja savo ekranus kartu su saule. Taigi ji išnaudojama itin efektyviai. Taip pat svarbu paminėti, kad parkas bus aptvertas tvora nuo gyvūnų, su vienpusiais vartais, pro kuriuos gyvūnai galės išeiti, bet įeiti negalės. Tokios tvoros taip pat statomos apie 30 cm nuo žemės, kad pro jų apačią galėtų pralįsti mažesni bioįvairovės „atstovai“. Bus privažiavimo takai, transformatorinės, inverteriai, požeminiai kabeliai ir prijungimo prie elektros perdavimo tinklų taškas, energijos kaupimo akumuliatorius ir pastotė. Kol vyks darbai, bus ir laikina statybų aikštelė.

Fotovoltiniai saulės moduliai yra išmanieji ir, kaip saulėgrąžos, sukioja savo ekranus kartu su saule.

– Kokia praktika pasaulyje: kaip į tokias elektrines reaguoja gamta?

– Saulės parko įtaka aplinkai – minimali. Lietuvoje ji yra nustatoma PAV atrankos metu, kurią ketiname atlikti. Visame pasaulyje siekiama, kad būtų kuo mažesnė įtaka supančiai bioįvairovei, įrengiami specialūs buferiai apsaugoti gyvūnų, vabzdžių buveines. Skatinant bioįvairovę, saulės parko teritorijoje bus sodinamos laukinės gėlės, dėl ko galėtų reikšmingai padidėti bičių ir laukinių vabzdžių populiacijos. Yra galimybė laikyti žemaūgius gyvulius (pavyzdžiui, avis). Parką juosianti teritorija gali būti apželdinta kelių kilometrų gyvatvore.
Saulės elektrinių aukštis nesiekia 4 metrų, todėl vizualinis poveikis kraštovaizdžiui nėra laikomas reikšmingu (detalesnis vertinimas atliekamas PAV procedūrų metu). Taip pat bus atliktas vertinimas, ar teritorijoje nėra vertingų architektūrinių ar archeologinių vietovių.

– Gyventojams labai rūpi, ar ši elektrinė nekels triukšmo?

– Saulės parkai generacijos metu dieną sukelia tiek triukšmo, kaip oro kondicionierius, o naktį yra visiškai tylūs, nes elektra negaminama.

– Kas vykdytų saulės elektrinės parko stebėseną?

– Kasmetinė stebėsena vyktų pirmuosius trejus metus, vėliau – kas trejus metus. Reikia pridurti, kad visada, rengiant tokį sudėtingą projektą, yra parengiamas kraštovaizdžio ir ekologinio valdymo planas, nustatomas valdymo režimas, išsamus kompensacinių priemonių įgyvendinimas.

– Dėkui už pokalbį.

Nuotraukos iš UAB „Aura Power Developments“ archyvo

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda: „Sunku įsivaizduoti, kodėl saulės jėgainėms reikėtų priešintis“

Povilas Isoda: „Saulės elektrinės ant stogų mūsų savivaldybėje – jau ne naujovė“.

„Žalių“ idėjų nesibaiminanti Marijampolės savivaldybės administracija ir gyventojai jau žino, kad saulės energija yra žingsnis į ateitį.

– Mūsų savivaldybės įstaigos – mokyklos, vaikų darželiai, kitos viešosios įstaigos, pasinaudodamos ES parama ir savivaldybei skyrus kofinansavimą, stato saulės elektrines ant stogų. Tokiu būdu 13 ugdymo bei kultūros, gydymo įstaigų planuoja apsirūpinti didesne dalimi reikalingos energijos. Sunku būtų įsivaizduoti, kodėl saulės jėgainėms reikėtų priešintis. Manau, kad ši investicija kaip tik yra protingas žingsnis – tokios elektrinės neskleidžia kvapų, triukšmo, o žemės savininkams gali duoti didesnę grąžą. Dar pridėkime nekilnojamojo turto mokesčius į mūsų biudžetą, vieną kitą darbo vietą – štai ir nauda savivaldybei, – sako P. Isoda.

Meras priduria, kad savivaldybė yra leidusi ruošti ir vėjų jėgainių specialųjį planą, kuriame analizuojamas vėjo jėgainių potencialas, kur jos gali būti statomos, kur tam tinkama infrastruktūra ir gamtos sąlygos. Plano kol kas nėra, be to, anot mero, nesame patraukliausia teritorija vėjo jėgainėms, bet žinoti potencialą reikia. Kadangi minėtą planą visiškai finansuoja privatūs investuotojai, Taryba sutiko, kad jis būtų rengiamas.

Marijampolės savivaldybės vyriausiasis architektas Arvydas Bekeris pateikė palyginimą: senoji Marijampolės hidroelektrinė – 30 kW galios, naujoji saulės elektrinė (70 MW) – daugiau kaip 200 kartų galingesnė. Tai kol kas būtų didžiausias saulės parkas Lietuvoje. Preliminariai kalbama apie teritoriją, esančią tarp Liudvinavo ir Želsvos, dešinėje pusėje (važiuojant nuo Marijampolės).

– Sakoma, kad „Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams“. Kaip pakomentuotumėte tokį teiginį?

– Tikriausiai čia turima galvoje, kad į žaliąją energetiką bus daug investicijų, saulės, vėjo jėgainės gali būti statomos nederlingose, apleistose, žemės ūkiui ar pramonei netinkamose žemėse. Tokiu būdu net ir sunkiai „judantys“ regionai gali sulaukti didelių investicijų, – įsitikinęs meras.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

 

 

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Ši paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija  ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.