Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“.
Kol kas – planavimo stadija
UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.
Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam rengti ir sprendimams įgyvendinti savivaldybės biudžeto lėšos nebus naudojamos.
Taigi artimiausiu metu bus pradėtos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo procedūros – pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis su UAB „Aura Power Developments“. Investuotojui parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinus jų sprendinius, būtų pradėta saulės elektrinių parko statyba ir taip prisidėta prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo.
Kas ta UAB „Aura Power Developments“?
Pakalbinome šios įmonės atstovą Lietuvoje Aistį Radavičių.
– Įmonė – britų ir vokiečių jungtinė kompanija, verslą vystanti daugelyje pasaulio šalių. Lietuva – viena iš jų. Kompanija įkurta 2013 m. Didžiojoje Britanijoje ir turi daugiau kaip 3500 MW pramoninių saulės parkų ir elektros saugojimo akumuliatorių projektų Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Kanadoje ir JAV. „Aura Power Developments“ veikia kartu su Vokietijos įmone „ib Vogt GmbH“.
2002 m. įsteigta inžinerijos įmonė „ib Vogt GmbH“ turi daugiau nei 1200 MW saulės elektrinių parkų. Pagrindinė būstinė yra Berlyne, 27 padaliniai veikia Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijos Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje, – pasakoja A. Radavičius.
– Kodėl savo investicijas kreipiate į Marijampolę?
– Šiomis investicijomis susidomėjo Marijampolės savivaldybė. Juolab kad tokiai elektrinei statyti čia yra geros sąlygos: santykinai nedidelis poveikis netoliese esančiai vietovei, netoli nutiesta „LitGrid“ 110 kV linija, kurioje galima prijungti 70 MW saulės parką. Svarbus kriterijus – gera saulės spinduliuotė į žemės paviršių, o šioje teritorijoje taip ir yra. Jei dar pridursime, jog puikus privažiavimas ir puiki vietovės topografija (lygumos), tai projektas tampa dar patrauklesnis. O svarbiausia – preliminari analizė rodo minimalų poveikį aplinkai (bus atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), vengiama ekologiškai jautrių vietų).
– Jums tai yra verslas. O kokia nauda iš saulės parko gali būti regiono ekonomikai?
– Bendra investicija į 70 MW saulės parko statybą gali siekti apie 60 mln. EUR. Jei viskas klostysis sėkmingai, sudarysime ilgalaikes žemės nuomos sutartis su žemės savininkais. Mokėsime žemės, GPM, Nekilnojamo turto ir kitus mokesčius. Projektui įgyvendinti būtų samdomi kraštovaizdžio, poveikio aplinkai vertinimo specialistai, teritorinio planavimo specialistai, konsultantai, žemėtvarkininkai, juristai ir kiti savo sričių žinovai. Tai – darbas regiono žmonėms. Be to, „Aura“ planuoja kasmet skirti lėšų į savivaldybės arba bendruomenės biudžetą vietos socialiniams ir aplinkosaugos projektams, taip pat edukacinėms moksleivių išvykoms į parką finansuoti. Esant galimybei, parko statybos metu samdomos vietinės rangos kompanijos. Tokio dydžio saulės parkams statyti paprastai sukuriama apie 150 darbo vietų. Pastačius parką, jo priežiūra yra minimali, reikalaujanti iki penkių darbo ir priežiūros vietų.
– Žaliąją energetiką pasaulis renkasi dėl klimato kaitos ir blogėjančios ekologinės situacijos ar tiesiog dėl to, kad tai pigesnė energija?
– Europos Sąjungos politika – siekis sumažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje. Štai 70 MW galios elektrinė netoli Marijampolės – tai elektra 45 tūkst. namų ūkių, į atmosferą neišmesta 37 tūkst. tonų CO2. Norime pridurti, kad ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas – iki 2025 metų turėti 1000 MW saulės elektrinių. Tai ne tik mažiausia elektros kaina, bet ir ekologija. Ir, tai labai svarbu, jokių subsidijų iš valstybės biudžeto.
– Kaip greitai verslui atsipirktų tokia investicija?
– Investicijų atsiperkamumas yra grindžiamas pagamintos elektros energijos pardavimu didmeninėje elektros biržoje „Nord Pool“, taip pat pasirašant dvišales elektros energijos supirkimo sutartis su elektros supirkėjais, jie, bent jau kai kurie, elektros energiją tiekia ir gyventojams.
– Ar saulės parkas netaps donoru atliekų sąvartynams?
– Apie 95 proc. panaudotų saulės modulių yra perdirbama.
– Iš ko susideda saulės elektrinių parkas?
– Iš fotovoltinių saulės modulių, kurie yra išmanieji ir, kaip saulėgrąžos, sukioja savo ekranus kartu su saule. Taigi ji išnaudojama itin efektyviai. Taip pat svarbu paminėti, kad parkas bus aptvertas tvora nuo gyvūnų, su vienpusiais vartais, pro kuriuos gyvūnai galės išeiti, bet įeiti negalės. Tokios tvoros taip pat statomos apie 30 cm nuo žemės, kad pro jų apačią galėtų pralįsti mažesni bioįvairovės „atstovai“. Bus privažiavimo takai, transformatorinės, inverteriai, požeminiai kabeliai ir prijungimo prie elektros perdavimo tinklų taškas, energijos kaupimo akumuliatorius ir pastotė. Kol vyks darbai, bus ir laikina statybų aikštelė.
– Kokia praktika pasaulyje: kaip į tokias elektrines reaguoja gamta?
– Saulės parko įtaka aplinkai – minimali. Lietuvoje ji yra nustatoma PAV atrankos metu, kurią ketiname atlikti. Visame pasaulyje siekiama, kad būtų kuo mažesnė įtaka supančiai bioįvairovei, įrengiami specialūs buferiai apsaugoti gyvūnų, vabzdžių buveines. Skatinant bioįvairovę, saulės parko teritorijoje bus sodinamos laukinės gėlės, dėl ko galėtų reikšmingai padidėti bičių ir laukinių vabzdžių populiacijos. Yra galimybė laikyti žemaūgius gyvulius (pavyzdžiui, avis). Parką juosianti teritorija gali būti apželdinta kelių kilometrų gyvatvore.
Saulės elektrinių aukštis nesiekia 4 metrų, todėl vizualinis poveikis kraštovaizdžiui nėra laikomas reikšmingu (detalesnis vertinimas atliekamas PAV procedūrų metu). Taip pat bus atliktas vertinimas, ar teritorijoje nėra vertingų architektūrinių ar archeologinių vietovių.
– Gyventojams labai rūpi, ar ši elektrinė nekels triukšmo?
– Saulės parkai generacijos metu dieną sukelia tiek triukšmo, kaip oro kondicionierius, o naktį yra visiškai tylūs, nes elektra negaminama.
– Kas vykdytų saulės elektrinės parko stebėseną?
– Kasmetinė stebėsena vyktų pirmuosius trejus metus, vėliau – kas trejus metus. Reikia pridurti, kad visada, rengiant tokį sudėtingą projektą, yra parengiamas kraštovaizdžio ir ekologinio valdymo planas, nustatomas valdymo režimas, išsamus kompensacinių priemonių įgyvendinimas.
– Dėkui už pokalbį.
Nuotraukos iš UAB „Aura Power Developments“ archyvo
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda: „Sunku įsivaizduoti, kodėl saulės jėgainėms reikėtų priešintis“
„Žalių“ idėjų nesibaiminanti Marijampolės savivaldybės administracija ir gyventojai jau žino, kad saulės energija yra žingsnis į ateitį.
– Mūsų savivaldybės įstaigos – mokyklos, vaikų darželiai, kitos viešosios įstaigos, pasinaudodamos ES parama ir savivaldybei skyrus kofinansavimą, stato saulės elektrines ant stogų. Tokiu būdu 13 ugdymo bei kultūros, gydymo įstaigų planuoja apsirūpinti didesne dalimi reikalingos energijos. Sunku būtų įsivaizduoti, kodėl saulės jėgainėms reikėtų priešintis. Manau, kad ši investicija kaip tik yra protingas žingsnis – tokios elektrinės neskleidžia kvapų, triukšmo, o žemės savininkams gali duoti didesnę grąžą. Dar pridėkime nekilnojamojo turto mokesčius į mūsų biudžetą, vieną kitą darbo vietą – štai ir nauda savivaldybei, – sako P. Isoda.
Meras priduria, kad savivaldybė yra leidusi ruošti ir vėjų jėgainių specialųjį planą, kuriame analizuojamas vėjo jėgainių potencialas, kur jos gali būti statomos, kur tam tinkama infrastruktūra ir gamtos sąlygos. Plano kol kas nėra, be to, anot mero, nesame patraukliausia teritorija vėjo jėgainėms, bet žinoti potencialą reikia. Kadangi minėtą planą visiškai finansuoja privatūs investuotojai, Taryba sutiko, kad jis būtų rengiamas.
– Sakoma, kad „Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams“. Kaip pakomentuotumėte tokį teiginį?
– Tikriausiai čia turima galvoje, kad į žaliąją energetiką bus daug investicijų, saulės, vėjo jėgainės gali būti statomos nederlingose, apleistose, žemės ūkiui ar pramonei netinkamose žemėse. Tokiu būdu net ir sunkiai „judantys“ regionai gali sulaukti didelių investicijų, – įsitikinęs meras.
Daiva KLIMAVIČIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga
Ši paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.