Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA.

Loreta TUMELIENĖ

– 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei?

– Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. Vis dėlto tik paskutiniais mėnesiais galėjome oficialiai padidinti savivaldybės išlaidas. Dėl to vėlavo ir nukentėjo dalis aplinkos darbų.

– Kaip keitėsi Kazlų Rūda 2021 metais? Susisiekimo infrastruktūros plėtrai ir vystymui buvo skiriama ypač daug dėmesio. Kokiais darbais džiaugiatės?

– Tęsėme savomis ir valstybės pritrauktomis lėšomis vietinių ir regioninių kelių tvarkymą. Nutiestas pirmasis kelio į Višakio Rūdą etapas su dviračių taku iki Jūrės kaimo pabaigos ir pradėtas antrasis iki karinių objektų nuovažos septintame kilometre. Aktyviai dalyvaudami projektavimo darbų derinime, Kelių direkcijos pirkimuose šiemet pridavėme naują kelią tarp Bagotosios ir Višakio Rūdos, naują asfalto ruožą Agurkiškių gyvenvietėje. Taip pat baigtas su dviračių juostomis kelio etapas į aerodromą bei Agurkiškių pusę. Dviračių juostas miniu neatsitiktinai, kadangi pernai tokių takų ilgis savivaldybėje jau sudarė 10 kilometrų. Šiais metais juos sujungę turėsime apie 15–16 kilometrų ištisinio dviračių tako, kuris drieksis ir miesto pagrindinėmis Borisevičiaus ir Vytauto gatvėmis. Taip pat pradėti ir iš esmės baigti asfaltuoti ruožai į didžiausius sodus Senažiškėse bei Krūveliuose, kapitaliai suremontuota Ąžuolų gatvė, Ąžuolų Būdoje. Praėjusiais metais pradėjome naujo miesto turgaus, Kultūros centro statybas, baigėme gamtinio karkaso aplinkos darbus prie miesto baseino ir Virvių parko, įrengėme 1600 naujų LED šviestuvų mieste ir gyvenvietėse. Taip pat atnaujintas Saulės mokyklos stadionas. Sėkmingai jungėme ir pardavėme komercinės paskirties sklypus Skvero kvartale. Juos nupirkus „Norfai“, šiais metais planuojamos naujo prekybos centro statybos ir 30–35 naujos darbo vietos. Kitų darbų neskaičiuosiu, žmonės patys juos mato, vertina ir kritikuoja.

– Kaip įvardintumėte 2021 metus savo, kaip mero, politinėje karjeroje?

– Trumpai tariant, tai buvo sunkiausi metai profesine prasme, nes COVID-19 padariniai ekonomikoje, versle, švietime, sveikatos priežiūroje, galiausiai žmonių emocijose atsispindėjo dar ryškiau.

– Praėjusiais metais išgyvenote politines skyrybas. Kokios priežastys tai lėmė, ar skyrybos nepakenkė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbui? Kaip sekasi dirbti su naująja koalicija?

– Koalicija su TS-LKD nutrūko ne dėl biudžeto problemų, ne dėl klaidų savivaldybės projektuose ir ne dėl mero institucijos kišimosi į Administracijos veiklą. Ne aš einu pas Savivaldybės tarnautojus, bet jie patys eina pas mane ir neretai atsineša „degančius“ klausimus, dėl kurių turiu prisiimti atsakomybę. Kol kas susilaikysiu nuo tikrųjų dešiniųjų pasitraukimo iš Tarybos daugumos priežasčių, nes jos nebeturi reikšmės. Savivaldybės darbas nuo šio įvykio nenukentėjo. Mes išlaikėme savo darbo braižą ir jį tęsiame su koalicijos partneriais pasidaliję sritis, pasitikėdami jų veikla. Toliau planuojame kiekvieno pusmečio procesus, jų įgyvendinimą kas savaitę aptardami viešųjų pirkimų, projektavimo, turto valdymo klausimus.

– Itin daug aistrų Savivaldybėje kėlė švietimo pertvarka. Ar žvelgiant iš šiandienos laiko prizmės ji buvo reikalinga, kokių įžvelgiate teigiamų aspektų, kokių neigiamų?

– Taip, praėjusiais metais turėjome skaudžias, bet būtinas švietimo, sveikatos įstaigų jungimo pertvarkas. Priimu kiekvieno nukentėjusio dėl netekto darbo žmogaus emocijas, bet mes negalėjome tęsti pavienio išblaškyto ugdymo. Pertvarkos vaisiai jau matyti – mokytojai turi didesnius krūvius, daugiau lėšų skirta mokytojų padėjėjams, spec. ugdymui. Jau įdiegtas elektroninis moksleivio pažymėjimas, su kuriuo vaikai atsiskaito už maistą valgyklose, o nuo šiemet atsiskaitys ir vykdami autobusu. 2021 metais baigėme maitinimo sistemos tobulinimą. 2022-ųjų pradžioje modernizuotos Kazio Griniaus virtuvės istorijoje turėjome rekordinį 650 vaikų maitinimo porcijų gamybos kiekį. Gimnazijoje pagaliau išrinktas naujas vadovas, susibūrė veikli administracija. Parengtas trejų metų mokyklų investicinių poreikių planas. 2022 -aisiais planuojame jį pradėti vykdyti skirdami apie 80–90 tūkst. eurų. Pradėti ruošti ir teikti dokumentai Švietimo ministerijos paskelbtam „Tūkstantmečio gimnazijos“ modeliui. Kadangi laiku sujungėme mokyklas, visiškai atitinkame šio modelio bruožus. Turime daugiau nei 1000 moksleivių, nebėra jungtinių klasių pagrindiniame ugdyme, nebeliks pagrindinio ugdymo mažesnėse nei 100 moksleivių turinčiose mokyklose ar jų skyriuose.

– Daug pastangų dėjote, kad Kazlų Rūdai būtų naudingas „Rail Baltica“ projektas. Ką pavyko iškovoti šioje srityje?

– Tai bus sunkiausias 2022 metų klausimas, kadangi teks nuspręsti, kur eis nauja geležinkelio vėžė, kaip ji pakeis susijusius kelius. Šiuo metu kovojame su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos geležinkeliais dėl to, kad abu variantai – vėžė ties magistrale „Via Baltica“ ir vėžė pro mišką šalia Kazlų Rūdos – turėtų kuo didesnes kompensacijas vietiniam susisiekimui. Kai galutinai paaiškės valstybės siūlymai ir juos paviešinus skelbsime visuotinę savivaldybės gyventojų apklausą. Dėl to sausio pabaigoje, bendradarbiaudami su Vyriausiąja rinkimų komisija, priimsime Tarybos sprendimą. Ginsime tą variantą, dėl kurio pasisakys daugiau kaip 55 proc. apklausos dalyvių. Apklausos būdu įgyvendinsime tikrą vietinę demokratiją. Nei aš, nei kiti Tarybos nariai neturime teisės nuspręsti tūkstančių žmonių ateities bent šimtmečiui į priekį.

– Jūsų kadencija jau skaičiuoja trečiuosius metus. Kaip sekasi įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus? Ko nepavyko pasiekti?

– Padarome ne viską, ko norime, vėluojame, kai kuriuos sumanymus apskritai atidedame. Pavyzdžiui, socialinio taksi projektą, pagal kurį vietos neįgalieji turėjo būti įdarbinami vairuotojais ir elektromobiliais nemokamai vežioti kitus neįgaliuosius, senjorus miesto teritorijoje. Dėl COVID-19 šio projekto įgyvendinti kol kas neįmanoma, nes minimi žmonės yra rizikos grupėse.

Gyventojai tegul patys vertina, kaip jų gyvenamoji aplinka keitėsi per tuos metus, nes mano nuomonė būtų subjektyvi.

– Kokią matote Kazlų Rūdos miesto ir savivaldybės vystymosi viziją, kad pavyktų daugiau pritraukti jaunų šeimų, kad mieste būtų gyventi patogiau, įdomiau?

– Kol kas nepavyko pastūmėti į priekį turizmo vystymo. Nors užuomazgos jau yra, bet dėl lankytojų ir turistų dar nepradėjome realios kovos ir „lėtojo būvio be technologijų“ idėjoje esame pradiniame taške. Bet tai kartu su dviračių turizmu, karinio paveldo įtraukimu į maršrutus (ypač požeminio sovietinio bunkerių masyvo) turėtų tapti pakankamai dėkingu išskirtinumu. Kartu nepamirštame, jog esame Kauno „miegamasis“. Todėl toliau plečiame ikimokyklinį ugdymą, skatiname neformalų švietimą, specializuotą mokymą. Metų pabaigoje pavyko į vietos polikliniką pritraukti net tris jaunus LSMU gydytojus – rezidentus, šeimos specialistus. Jei jie nepabėgs, sėkmingai išgyvensime kartų kaitą sveikatos priežiūros srityje.

– Ko tikitės iš šių metų? Kokie darbai, iššūkiai laukia? Kokie bus didžiausi prioritetai šiais metais?

– Tai labai plati tema. Galiu pasakyti tik tiek, jog ruošiamės viešinti penkiasdešimties šių metų procesų planą, kuriame kiekviena priemonė reikš teigiamus pagerinimus bent šimtams, o gal ir tūkstančiams žmonių. Galbūt tam prireiktų atskiro straipsnio – tikslai labai įvairūs ir labai konkretūs. Pavyzdžiui, 2022 metais baigti Kultūros centro statybas.

– Kokie 2021-ieji buvo Jums asmeniškai?

– Asmeniškai nieko gero. Sunkokai susirgau COVID-19 liga ir kažkas rudenį nuo Savivaldybės administracijos durų pavogė mano dviratį. Teks pirkti naują. Gerai bent tai, jog po šio įvykio Savivaldybės administracijos prieigos tapo stebimos vaizdo kameromis. Tikiuosi, tai apsaugos kitų žmonių turtą.

– Tradicinis klausimas. Ko palinkėtumėte Tigro metais sau, Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams?

– Vienybės, sveikatos, kantrybės ir kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant planus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.