Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ne tik druska ir pipirai

Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors vėliau. Šį kartą – apie tai, kaip cepelinų ir raugintų kopūstų šalies žmogui sekėsi pripratinti skrandį prie kitokio – gausiai prieskoniuoto ir aštraus maisto.

– Iš pradžių valgį namuose gamino Arvindas, – pasakojimą pradeda Rūta. – Aš nemokėjau gaminti tokio maisto, prie kurio vyras yra pratęs. Bet pamažu mokiausi. Išmokau greitai.

Moteris prisipažįsta: neskanus jai buvo tas indiškas maistas, prieskonių tokia gausybė! Juk mes, lietuviai, geriausiai draugaujame su druska ir pipirais. Na, dar krapus ar čiobrelius į kompaniją kai kada priimame. O čia – prieskonių karalystė!

Su Rūta bendraujame internetu, ji man rodo savo virtuvės spinteles – jos pilnutėlės pačių įvairiausių prieskonių. Kai kurie pavadinimai pažįstami, kai kurie – nei matyti, nei girdėti.

Į klausimą, ar visą gausybę dėžutėse, spintelėse esančių prieskonių ir pamėgusi, Rūta papurto galvą – tikrai ne. Anksčiau nebuvo pratusi prie kumino skonio. O kalendrą iki šiol vartoja tik miltelių pavidalu – šviežios taip ir nepamėgo.

Rūtai ir jos sutuoktiniui Arvindui priimtina ir indų, ir lietuviška virtuvės.

„Taip reikia“

Rūta daug kartų yra buvusi Indijoje pas vyro giminaičius, stebėjusi, kaip jie gamina maistą, mokiusis iš jų. Iš pradžių ją stebino, kad indai maistą ima rankomis, ne šaukštu ar šakute. Tiesa, kai lankosi indų restoranuose, jai, europietei, visada paduodamas įrankis maistui. Rūta klaususi vyro, iš kur toks paprotys maistą iš lėkštės visada imti rankomis? Juolab kad Arvindas priklauso aukščiausiai (Braman, t. y. Mokytojų) kastai – pagalvojus, juk galėtų ir šakute bei peiliu naudotis. Tačiau vyras net paaiškinti negali tokio papročio logikos, tad konstatuoja: „Taip reikia“, pridurdamas, kad taip tiesiog skaniau. Galbūt metalas (šakučių, peilių ar šaukštų) pablogina maisto skonį?
Vis tiek, sakau, paaiškink man, Rūta, kaip galima valgyti troškinį rankomis?

Pasirodo – ne taip ir sudėtinga. Indai neapsieina be savo duonos. Ji kiek kitokia nei mūsų lietuviška. Indų duona panaši į blyną – atsiplėšiamas jos gabaliukas ir juo imamas maistas iš lėkštės. O salotas rankomis valgyti visai paprasta, galime pabandyti ir patys.

Maisto gamina tiek, kiek suvalgys

Dar vienas įdomus dalykas indų virtuvėje – maisto gaminama tik tiek, kiek jo reikės vienam kartui pavalgyti. Ši tradicija, sako Rūta, atėjusi iš pačios Indijos tradicijos – dėl karščių pagamintas maistas greitai sugestų. Žinoma, šaldytuvai šiais laikais yra ir Indijoje – gal ne visi juos turi, bet absoliuti dauguma tikrai turi. Tačiau tradicija yra tradicija: gamini tiek, kiek suvalgai. Sakyčiau, labai racionalu ir taupu.

Paklausta, ar prieskonių gausa maiste – taip pat dėl Indijos klimato ypatumų, Rūta atvira: išties šioje šalyje ne visi gyventojai laikosi higienos reikalavimų. O ir oras labai užterštas dulkėmis – ryte atsikėlęs namuose gali rašyti ant palangių, grindų, baldų. Mieste dieną (ir naktį taip pat) neįmanoma išeiti vaikščioti – toks smogas, kad eini tarsi rūke. Mat žemdirbiai, nuėmę derlių, yra pratę deginti tai, kas liko (apie pievų, ražienų deginimą žinome ir Lietuvoje). Teršalai pasiekia miestus, kuriuose ir taip dėl automobilių gausos oras labai prastas. Tikimasi, kad prieskoniai, kurie turi ne tik skonį ir kvapą, bet ir įvairių sveikatinančių savybių, indams padeda išlikti sveikiems.

O kaip cepelinai?

Rūta pasakoja, kad Arvindas nesipriešina nei cepelinams, nei lietuviškiems kotletams, nei šaltibarščiams. Tiesa, kai Rūta pagamina lietuviškus pietus, Arvindas atsidaro savo turtingąsias spinteles ir pasiima čili dribsnių prie cepelinų, kokio nors aštrumyno prie kotletų ar balandėlių.

Užtat atsigerti mielai renkasi anglišką arbatą (su pienu). Jos per dieną gali išgerti nežinia kiek. Kavą pamėgo tik tada, kai šeima nusipirko (tiksliau – tai buvo Rūtos noras) kavos aparatą: pradžioje ji viena gėrė kavą, kol Arvindas neperskaitė rimto mokslinio straipsnio apie kavos naudą sveikatai. Dabar kava yra mėgiamas šeimos gėrimas.

Tai ką gi valgo indai?

Rūta prisipažįsta, kad grįžusi į Lietuvą ji pasigenda maisto skonio – receptoriai jau priprato prie skoningesnio, kvapnesnio maisto nei Lietuvoje. Paklausta, kas jai indų virtuvėje „Nr. 1“ ir „Nr. 2“, paminėjo du patiekalus – vištienos karį ir tokį vegetarišką, ypač skanų bulvių bei žiedinių kopūstų troškinį.
Moteris visai negaili receptų – prašom, gaminkit į sveikatą, nes toks maistas iš tiesų – tik į sveikatą. Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti gaminant – pirmiausia aliejuje pakepinti prieskonius – taip atsiskleidžia visas jų gėris!

Alu-gobi (bulvių ir žiedinių kopūstų troškinys)

  • Į gilesnį puodą pilame aliejaus ir suberiame kuminą (ne miltelius, bet sėklas), prieskonis netrukus išleidžia malonų kvapą.
  • Supjaustome 3–4 svogūnus kubeliais ir suberiame į aliejų – kepiname ant silpnos ugnies.
  • Didesniais kubeliais supjaustome keletą bulvių ir sudedame į tą patį puodą, kad apkeptų. Puodą uždengiame.
  • Supjaustome gabaliukais žiedinį kopūstą ir sudedame jį prie bulvių. Patariama sudėti du trečdalius, likusius reikės sudėti vėliau.
  • Supjaustome ir sudedame į puodą papriką bei 2–3 pomidorus. Viskas tegul pasitroškina apie 10–15 minučių.
  • Tada sudedame likusį žiedinio kopūsto trečdalį ir vėl uždengiame puodą. Pamaišyti teks dažnokai, kad troškinys neprikibtų prie dugno.
  • Pilame likusius prieskonius: druskos, ciberžolės, indiško prieskonio „Gara masala“ (jo galima nusipirkti ir Lietuvoje), įdedame truputį čili miltelių arba šviežių ar džiovintų čili pipiriukų („bird eye“). Dar kiek paverdame, kad visi ingredientai susidraugautų.
    Viskas!
    Indai šį troškinį valgo su indiška duona čepati arba nanu. Kad būtų dar skaniau, naudoja nedidelį kiekį pagardų (konservuotų „Mixed pickle“, „Green chilli pickle“) ir paprastą natūralų jogurtą.

    Pasigaminti itin skanų vištienos troškinį tereikės kumino sėklų, ciberžolės, juodųjų pipirų, kardamono ir, žinoma, vištienos kario prieskonių „Chicken curry masala“.

Su daržovių troškiniu, sako Arvindas, skanu aštresni pagardai.

Ypatingasis indiškas vištienos karis

Šiam itin skaniam patiekalui reikės vištienos šlaunelių mėsos. Rūta vieną kumpelį pjauna į tris dalis – tai optimalus dydis. Paprastai ji šį patiekalą gamina iš kilogramo vištienos.
Taigi – pradedam gaminti!

  • Supjaustytą vištieną apiberiame druska, vištienos kario prieskoniais („Chicken curry masala“). Paliekame pasimarinuoti.
  • Vėl imame aukštą puodą, pilame aliejų, į jį dedame kumino sėklų ir įmetame kokius 6 gvazdikėlius, įdedame juodųjų pipirų žirnelių, 4–5 kardamonus. Viską pakaitiname.
  • Pasiruošiame trinto imbiero ir česnako – abiejų maždaug po 1 valgomąjį šaukštą. Viską sudedame į aliejų ir pakepiname ant lėtos ugnies, tik stebime, kad česnakas nesudegtų.
  • Imame 4 didelius svogūnus. Juos reikėtų arba stambiai sutarkuoti, arba susmulkinti elektriniu smulkintuvu kartu su pomidorais. Jei neturime šviežių, galime naudoti konservuotus pomidorus savose sultyse, tik reikėtų juos susmulkinti. Svogūnų ir pomidorų masę supilame į puodą. Kaitiname apie 20 minučių viską maišydami.
  • Kol veiksmas vyksta puode, į įkaitintą orkaitę ant skardos sudėkime pasimarinavusią vištieną ir gražiai apskrudinkime ją.
  • Į puodą su padažu įpilkime apie 100 ml vandens ir sudėkime šiuos gražius mėsos gabaliukus, tegul sau troškinasi!
  • Kad patiekalas būtų vertas aukščiausių balų, dedame į puodą kalendros, ciberžolės, kumino sėklų, čili miltelių (arba žalių čiliukų) ir gerą šaukštą „Chicken cury masala“ prieskonių. Pagal skonį – druskos.
    Ir dar apie 30 minučių tegul visi ingredientai lėtai bičiuliaujasi. Nepamirškime nuolat pamaišyti.

Šį vištienos karį Rūta su Arvindu gamino specialiai, kad nuotrauką atsiųstų mums. Skonis, sakė, buvo nuostabus!

Paskanausite ir tikrai pasakysite: „Jau kaip gardu!“.

Indai vištienos karį valgo su Tilda Basmati ryžiais arba su jau minėta indiška duona. Dar pasigamina ir salotų – supjausto žiedeliais rausvuosius svogūnus, deda pusiau perpjautų žaliųjų čili pipiriukų, pomidorų, apšlaksto žaliosios citrinos sultimis.

Skanaus!

Nuotraukos iš asmeninio Rūtos ir Arvindo archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.