Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ne tik druska ir pipirai

Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors vėliau. Šį kartą – apie tai, kaip cepelinų ir raugintų kopūstų šalies žmogui sekėsi pripratinti skrandį prie kitokio – gausiai prieskoniuoto ir aštraus maisto.

– Iš pradžių valgį namuose gamino Arvindas, – pasakojimą pradeda Rūta. – Aš nemokėjau gaminti tokio maisto, prie kurio vyras yra pratęs. Bet pamažu mokiausi. Išmokau greitai.

Moteris prisipažįsta: neskanus jai buvo tas indiškas maistas, prieskonių tokia gausybė! Juk mes, lietuviai, geriausiai draugaujame su druska ir pipirais. Na, dar krapus ar čiobrelius į kompaniją kai kada priimame. O čia – prieskonių karalystė!

Su Rūta bendraujame internetu, ji man rodo savo virtuvės spinteles – jos pilnutėlės pačių įvairiausių prieskonių. Kai kurie pavadinimai pažįstami, kai kurie – nei matyti, nei girdėti.

Į klausimą, ar visą gausybę dėžutėse, spintelėse esančių prieskonių ir pamėgusi, Rūta papurto galvą – tikrai ne. Anksčiau nebuvo pratusi prie kumino skonio. O kalendrą iki šiol vartoja tik miltelių pavidalu – šviežios taip ir nepamėgo.

Rūtai ir jos sutuoktiniui Arvindui priimtina ir indų, ir lietuviška virtuvės.

„Taip reikia“

Rūta daug kartų yra buvusi Indijoje pas vyro giminaičius, stebėjusi, kaip jie gamina maistą, mokiusis iš jų. Iš pradžių ją stebino, kad indai maistą ima rankomis, ne šaukštu ar šakute. Tiesa, kai lankosi indų restoranuose, jai, europietei, visada paduodamas įrankis maistui. Rūta klaususi vyro, iš kur toks paprotys maistą iš lėkštės visada imti rankomis? Juolab kad Arvindas priklauso aukščiausiai (Braman, t. y. Mokytojų) kastai – pagalvojus, juk galėtų ir šakute bei peiliu naudotis. Tačiau vyras net paaiškinti negali tokio papročio logikos, tad konstatuoja: „Taip reikia“, pridurdamas, kad taip tiesiog skaniau. Galbūt metalas (šakučių, peilių ar šaukštų) pablogina maisto skonį?
Vis tiek, sakau, paaiškink man, Rūta, kaip galima valgyti troškinį rankomis?

Pasirodo – ne taip ir sudėtinga. Indai neapsieina be savo duonos. Ji kiek kitokia nei mūsų lietuviška. Indų duona panaši į blyną – atsiplėšiamas jos gabaliukas ir juo imamas maistas iš lėkštės. O salotas rankomis valgyti visai paprasta, galime pabandyti ir patys.

Maisto gamina tiek, kiek suvalgys

Dar vienas įdomus dalykas indų virtuvėje – maisto gaminama tik tiek, kiek jo reikės vienam kartui pavalgyti. Ši tradicija, sako Rūta, atėjusi iš pačios Indijos tradicijos – dėl karščių pagamintas maistas greitai sugestų. Žinoma, šaldytuvai šiais laikais yra ir Indijoje – gal ne visi juos turi, bet absoliuti dauguma tikrai turi. Tačiau tradicija yra tradicija: gamini tiek, kiek suvalgai. Sakyčiau, labai racionalu ir taupu.

Paklausta, ar prieskonių gausa maiste – taip pat dėl Indijos klimato ypatumų, Rūta atvira: išties šioje šalyje ne visi gyventojai laikosi higienos reikalavimų. O ir oras labai užterštas dulkėmis – ryte atsikėlęs namuose gali rašyti ant palangių, grindų, baldų. Mieste dieną (ir naktį taip pat) neįmanoma išeiti vaikščioti – toks smogas, kad eini tarsi rūke. Mat žemdirbiai, nuėmę derlių, yra pratę deginti tai, kas liko (apie pievų, ražienų deginimą žinome ir Lietuvoje). Teršalai pasiekia miestus, kuriuose ir taip dėl automobilių gausos oras labai prastas. Tikimasi, kad prieskoniai, kurie turi ne tik skonį ir kvapą, bet ir įvairių sveikatinančių savybių, indams padeda išlikti sveikiems.

O kaip cepelinai?

Rūta pasakoja, kad Arvindas nesipriešina nei cepelinams, nei lietuviškiems kotletams, nei šaltibarščiams. Tiesa, kai Rūta pagamina lietuviškus pietus, Arvindas atsidaro savo turtingąsias spinteles ir pasiima čili dribsnių prie cepelinų, kokio nors aštrumyno prie kotletų ar balandėlių.

Užtat atsigerti mielai renkasi anglišką arbatą (su pienu). Jos per dieną gali išgerti nežinia kiek. Kavą pamėgo tik tada, kai šeima nusipirko (tiksliau – tai buvo Rūtos noras) kavos aparatą: pradžioje ji viena gėrė kavą, kol Arvindas neperskaitė rimto mokslinio straipsnio apie kavos naudą sveikatai. Dabar kava yra mėgiamas šeimos gėrimas.

Tai ką gi valgo indai?

Rūta prisipažįsta, kad grįžusi į Lietuvą ji pasigenda maisto skonio – receptoriai jau priprato prie skoningesnio, kvapnesnio maisto nei Lietuvoje. Paklausta, kas jai indų virtuvėje „Nr. 1“ ir „Nr. 2“, paminėjo du patiekalus – vištienos karį ir tokį vegetarišką, ypač skanų bulvių bei žiedinių kopūstų troškinį.
Moteris visai negaili receptų – prašom, gaminkit į sveikatą, nes toks maistas iš tiesų – tik į sveikatą. Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti gaminant – pirmiausia aliejuje pakepinti prieskonius – taip atsiskleidžia visas jų gėris!

Alu-gobi (bulvių ir žiedinių kopūstų troškinys)

  • Į gilesnį puodą pilame aliejaus ir suberiame kuminą (ne miltelius, bet sėklas), prieskonis netrukus išleidžia malonų kvapą.
  • Supjaustome 3–4 svogūnus kubeliais ir suberiame į aliejų – kepiname ant silpnos ugnies.
  • Didesniais kubeliais supjaustome keletą bulvių ir sudedame į tą patį puodą, kad apkeptų. Puodą uždengiame.
  • Supjaustome gabaliukais žiedinį kopūstą ir sudedame jį prie bulvių. Patariama sudėti du trečdalius, likusius reikės sudėti vėliau.
  • Supjaustome ir sudedame į puodą papriką bei 2–3 pomidorus. Viskas tegul pasitroškina apie 10–15 minučių.
  • Tada sudedame likusį žiedinio kopūsto trečdalį ir vėl uždengiame puodą. Pamaišyti teks dažnokai, kad troškinys neprikibtų prie dugno.
  • Pilame likusius prieskonius: druskos, ciberžolės, indiško prieskonio „Gara masala“ (jo galima nusipirkti ir Lietuvoje), įdedame truputį čili miltelių arba šviežių ar džiovintų čili pipiriukų („bird eye“). Dar kiek paverdame, kad visi ingredientai susidraugautų.
    Viskas!
    Indai šį troškinį valgo su indiška duona čepati arba nanu. Kad būtų dar skaniau, naudoja nedidelį kiekį pagardų (konservuotų „Mixed pickle“, „Green chilli pickle“) ir paprastą natūralų jogurtą.

    Pasigaminti itin skanų vištienos troškinį tereikės kumino sėklų, ciberžolės, juodųjų pipirų, kardamono ir, žinoma, vištienos kario prieskonių „Chicken curry masala“.

Su daržovių troškiniu, sako Arvindas, skanu aštresni pagardai.

Ypatingasis indiškas vištienos karis

Šiam itin skaniam patiekalui reikės vištienos šlaunelių mėsos. Rūta vieną kumpelį pjauna į tris dalis – tai optimalus dydis. Paprastai ji šį patiekalą gamina iš kilogramo vištienos.
Taigi – pradedam gaminti!

  • Supjaustytą vištieną apiberiame druska, vištienos kario prieskoniais („Chicken curry masala“). Paliekame pasimarinuoti.
  • Vėl imame aukštą puodą, pilame aliejų, į jį dedame kumino sėklų ir įmetame kokius 6 gvazdikėlius, įdedame juodųjų pipirų žirnelių, 4–5 kardamonus. Viską pakaitiname.
  • Pasiruošiame trinto imbiero ir česnako – abiejų maždaug po 1 valgomąjį šaukštą. Viską sudedame į aliejų ir pakepiname ant lėtos ugnies, tik stebime, kad česnakas nesudegtų.
  • Imame 4 didelius svogūnus. Juos reikėtų arba stambiai sutarkuoti, arba susmulkinti elektriniu smulkintuvu kartu su pomidorais. Jei neturime šviežių, galime naudoti konservuotus pomidorus savose sultyse, tik reikėtų juos susmulkinti. Svogūnų ir pomidorų masę supilame į puodą. Kaitiname apie 20 minučių viską maišydami.
  • Kol veiksmas vyksta puode, į įkaitintą orkaitę ant skardos sudėkime pasimarinavusią vištieną ir gražiai apskrudinkime ją.
  • Į puodą su padažu įpilkime apie 100 ml vandens ir sudėkime šiuos gražius mėsos gabaliukus, tegul sau troškinasi!
  • Kad patiekalas būtų vertas aukščiausių balų, dedame į puodą kalendros, ciberžolės, kumino sėklų, čili miltelių (arba žalių čiliukų) ir gerą šaukštą „Chicken cury masala“ prieskonių. Pagal skonį – druskos.
    Ir dar apie 30 minučių tegul visi ingredientai lėtai bičiuliaujasi. Nepamirškime nuolat pamaišyti.

Šį vištienos karį Rūta su Arvindu gamino specialiai, kad nuotrauką atsiųstų mums. Skonis, sakė, buvo nuostabus!

Paskanausite ir tikrai pasakysite: „Jau kaip gardu!“.

Indai vištienos karį valgo su Tilda Basmati ryžiais arba su jau minėta indiška duona. Dar pasigamina ir salotų – supjausto žiedeliais rausvuosius svogūnus, deda pusiau perpjautų žaliųjų čili pipiriukų, pomidorų, apšlaksto žaliosios citrinos sultimis.

Skanaus!

Nuotraukos iš asmeninio Rūtos ir Arvindo archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo mūsų pačių priklauso, ar norime nešioti karūną, ar ne

    2023-02-27Nuo mūsų pačių priklauso,  ar norime nešioti karūną, ar ne
    „Kiek save prisimenu, man visada labai rūpėjo rūbai. Kai buvau maža, į rankas imdavau adatą, siūlą, audinių skiautes ir siūdavau rūbelius savo lėlėms. Vėliau svajojau apie rūbus sau ir prieš užmigdama mintyse kurdavau jų kolekcijas“, – pasakoja marijampolietė Aušra KLIMAVIČĖ, jau keleri metai gyvenanti Vilniuje. Pradėjusi grožio paieškų kelionę mamos proginių drabužių salone, gražinusi marijampoliečių šuniukus, dabar žavi moteris visos Lietuvos moterims padeda pajusti stilių ir visada atrodyti puikiai. Įkvėpta spalvų Aušra Klimavičė kuria elegantišką stilių, „Įkvėpta spalvų“ ir jos pseudonimas socialiniuose tinkluose. Nuotraukos iš Aušros albumo Kelionės pradžia – Marijampolėje Aušros kelias į grožio sritį prasidėjo mamos vestuvinių suknelių nuomos salone. ...
  • Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

    2023-02-22Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį
    Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje be jo augo dar du broliai – Antanas (g. 1945 m.) ir Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. 1963–1968 m. jis mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau, nuo 1968 m., Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. R. Kalantos mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė ...
  • Švietimo skaitmenizacija vėluoja

    2023-02-21Švietimo skaitmenizacija vėluoja
    Investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Tiek dėmesio šiai sričiai niekada nebuvo skiriama kaip dabar. Visgi ar to pakanka? Apie tai „Suvalkietis“ pasiteiravo Marijampolės Sūduvos gimnazijos pedagogų. Mintimis pasidalijo biologijos mokytojos Rita Kazlauskienė ir Aušrelė Taputienė, anglų kalbos mokytojos Gintarė Baltrūnienė ir Gintarė Matulevičienė, istorijos mokytoja Greta Spūdienė, matematikos mokytoja Aušra Širvaitienė. Pokalbį papildė direktoriaus pavaduotojas ugdymui Darius Kazlauskas. Pagrindas – laboratorijoje Biologijos dalykui geriausia buvo 9–12 kl. skirta priemonė portale „Emokykla“. Bet ji jau nepasiekiama, nors buvo informatyviausia ir patogiausia. Pasirodo, mūsų šalyje jau beveik dveji metai „Microsoft“ nutraukė „Adobe Flash Player“ palaikymą, tad ...
  • Naujos pažintys su kraštiečiais

    2023-02-20Naujos pažintys su kraštiečiais
    Vasarį Marijampolės kultūros centre – parodų gausa. Antrą mėnesio šeštadienį didelis besidominčiųjų būrys turėjo progos susipažinti iš karto su dviem iki šiol nepažintais autoriais ir dviem skirtingų žanrų jų kūrinių ekspozicijomis. Daug kam naujiena buvo tai, kad abu autoriai – mūsų kraštiečiai. O juos atlydėjęs muzikuojantis duetas taip pat sietinas su Marijampole… Renginio vedėja Vita Gvazdaitienė (dešinėje), nuotraukų autorė Inga Radavičienė ir tapytojas Edgaras Pockevičius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Fotografijų parodą „Tyla manyje. Sapnuojančios pievos…“ iš Šiaulių atvežusi Inga Radavičienė yra augusi Netičkampyje, todėl sakė ypač jaudinasi, nes tarp susirinkusiųjų – nemažai buvusių ir tebesamų bičiulių. Viena iš jų, Vita Gvazdaitienė, prisipažino, jog ...
  • Užtikrinta „Sūduvos-Mantingos“ pergalė

    2023-02-17Užtikrinta „Sūduvos-Mantingos“ pergalė
    7bet-NKL lyderių akistatoje pergalę iškovojo Marijampolės „Sūduva-Mantinga“. Tomo Gaidamavičiaus auklėtiniai namie 80:67 įveikė „Telšius“. Po šio laimėjimo pirmoje vietoje žengiantys marijampoliečiai trimis pergalėmis atsiplėšė nuo antroje vietoje įsitaisiusios Telšių komandos. Telšiškiai šiandien namuose turės progą siekti revanšo prieš marijampoliečius 7bet-NKL savaitės rungtynėse. „Suvalkiečio“ informacija Priekyje – Žygintas Šimonis ir Paulius Beliavičius. (adsbygoogle = window.adsbygoogle || ).push({});
  • Po geltonu lietumi – tarp dangaus ir žemės

    2023-02-17Po geltonu lietumi – tarp dangaus ir žemės
    …Vaikštome, darbus dirbame, sapnus sapnuojame – gyvename, ir dažnas kasdienėje rutinoje nieko išskirtinio nė nepastebi ir nepajunta. Tad išgirdęs suabejos: iš kur jau tas lietaus geltonumas, gal chemija kokia ar Afrikos smėlynų dulkės? Jeigu kada seniai girdėta poezijos eilutė ar dainos posmas dar neužsimiršo, gal ateis mintis, kad tai – poetų sugalvota: rudenį, nugeltus lapams ir juos blaškant vėjams, jie vaizduotėje ir mato tokį lietų… Audronė ir Algimantas Vorevičiai – harmoningas duetas ir gyvenime, ir kūryboje. Kelionės, pažintys su kitų šalių meniniu gyvenimu, domėjimasis tuo, kas vyksta pas mus, neleidžia sustoti ir liautis ieškojus… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kodėl čia mes apie tai ...
  • Kai ant žemės nusileidžia dangus…

    2023-02-17Kai ant žemės nusileidžia dangus...
    Taip kartais buvo sakoma, kai pražysdavo, sumėlynuodavo linai: mūsų kraštuose dideliais plotais ir mažesniais rėželiais nusidriekę lygumose, kitur Lietuvoje – nuo kalvelių besistiebiantys link dangaus… O dainos žodžiai „trumpas lino žydėjimas“ atspindi realybę – žiedelis težydi kelias valandas, pusdienį, visas krūmelis – keletą dienų. Dangų atspindintis laukas nužydi per dvi savaites ar dar greičiau. Tiesa, dabar tokių mėlynuojančių linų laukų beveik neišvysi (beje, dar galime pamatyti baltai žydinčių – aliejinių rūšių, o darželiuose sėjame raudonžiedį…). „Išėjo linai iš mados“, sako močiutės, kurių ne viena – jei ne visą ilgą lino kelią, tai bent kai kurias jo atkarpas gerai atsimena. ...
  • „Kuo savo gyvenimą užpildysi, tokia ir bus jo prasmė“

    2023-02-16„Kuo savo gyvenimą užpildysi, tokia ir bus jo prasmė“
    Taip sako aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija KOCHANSKYTĖ. Ją kalbino „Suvalkiečio“ žurnalistas Algis Vaškevičius. – Kalbamės su jumis artėjant Vasario 16-ajai. Kokias mintis jums sukelia ši data, kokie jūsų prisiminimai apie Lietuvos kelią į nepriklausomybės atkūrimą? Turbūt gerai prisimenate 1987–1988 metus, vadinamąją dainuojančią revoliuciją ir Persitvarkymo sąjūdžio įkūrimą? Juk buvote Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatė, dalyvavote daugybėje renginių, mitingų, susitikimų, skleidėte poetinį žodį, kėlėte bundančios tautos patriotiškumą. Ar jautėte tada tautos vienybę? – Prisiminimų išties labai daug ir atmintyje ryškiai išliko daug įvykių. Mano kelias į Sąjūdį nusitiesė per poeto Sigito Gedos kūrybą. 1987 m. S. Geda savait­raštyje „Literatūra ir menas“ išspausdino ...
  • Turkijoje dirbančioje Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komandoje – ir mūsų kraštiečiai

    2023-02-15Turkijoje dirbančioje Lietuvos paieškos  ir gelbėjimo komandoje – ir mūsų kraštiečiai
    Vasario 9-ąją Lietuvos paieškos ir gelbėjimo komanda išvyko padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai. Šią komandą sudaro 42 nariai, tarp jų 34 ugniagesiai gelbėtojai, 5 Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir 3 kinologai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Tarp išvykusiųjų – ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės, Vilkaviškio priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai Rytis Masys ir Erlandas Armanavičius, Kazlų Rūdos komandos skyrininkas Tomas Pečkys, Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. ugniagesys Algirdas Kazlauskas. Į Turkiją taip pat išsiųsta humanitarinės pagalbos siunta su būtiniausiomis priemonėmis nukentėjusiesiems. Miestas smarkiai sugriautas. Nuotraukos iš VPGT „Facebook“ paskyros Pagalbą skyrė ir Lietuva Lietuva operatyviai atsiliepė į Turkijos pagalbos prašymą ...
  • „Pilnatvės burbule gyvename“

    2023-02-14„Pilnatvės burbule gyvename“
    Valentino dienos proga kalbėjomės su Jolanta (40 m.) ir Rimu (52 m.) Pileckiais. Daugeliui marijampoliečių ši drauginga šeima tikrai pažįstama. Ir nors jie jau pusantrų metų gyvena Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje, bet su Lietuva ir čia gyvenančiais draugais ryšių net negalvoja nutraukti. Sakysit, kodėl artėjant Valentino dienai pasirinkau šią šeimą? Buvo priežastis. Rimas prieš 16 metų tapo našliu ir liko su trimis vaikais. Po dvejų metų jis vedė Jolantą, kuriai tuomet buvo 25-eri. „Nieko sau merginos pasirinkimas“ – sakysit. O Jolanta šypsosi: „Linkiu visiems nebijoti jausmų, nebijoti patekti į sudėtingas situacijas, visur eiti su meile, atsidavimu – tada atsiranda beatodairiška ...
  • Elastingos bei stabilios paklodės su guma

    2023-02-13Elastingos bei stabilios paklodės su guma
    Miegas mums visiems yra labai svarbus. Vieni žmonės miega labai ramiai, o kiti – tarsi princesės ant žirnio, t. y., jų miego kokybei kenkia praktiškai viskas, įskaitant ir sujauktą paklodę. Sujauktos paklodės problemų išvengiama, pasirinkus elastingumu bei stabilumu garsėjančias paklodes su guma. Pasirinkus paklodes su guma sugaištama mažiau laiko lovos klojimui ir tvarkymui Stabilios ir elastingos paklodės su guma itin tvirtai apspaudžia čiužinį, todėl jos „neslankioja“, nesusijaukia vartantis ar siekiant rasti geriausią miego poziciją. Frotinės, flanelinės, medvilninės, trikotažinės, satino bei pliušo paklodės su guma dėl minėtos priežasties padeda sutaupyti nemažai laiko kaskart klojant lovą ar tvarkant ją po nakties poilsio. Įvairia spalvine, ...
  • Patekti pas gydytoją darosi vis sunkiau

    2023-02-13Patekti pas gydytoją darosi vis sunkiau
    Patekti pas gydytojus mūsų šalyje tampa vis didesnis iššūkis: gyventojai piktinasi – tenka laukti mėnesį ir ilgiau. Sutrikę ir patys medikai. Įtampa, nepasitenkinimas, didžiuliai darbo krūviai. Medikai sako matantys, kad sveikatos priežiūros sistema palengva byra, vis sunkiau atlaiko nuolat augantį spaudimą. Reikia didelių pokyčių, keisti sveikatos sistemos finansavimo modelį. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia vieną informaciją po kitos apie priimtus sprendimus ir reformas, kurios turėtų išspręsti šias problemas. Deja, kol kas tai neduoda rezultatų. Laukia mėnesį ir daugiau Gyventojams, kai užpuola rimta liga, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, kurios tu negali laukti mėnesį, tokia situacija kelia nerimą. „Įsivaizduokite, kaip jaustis, kai tau pasako, kad ...
  • Greitas ir neskausmingas dantų rovimas

    2023-02-08Greitas ir neskausmingas dantų rovimas
    Kai kurie dantys auga netaisyklingai, todėl reikia juos tiesinti. Jeigu dantis nebepagydomas ir pradeda kenkti kitiems aplinkui esantiems dantims bei visai bendrai burnos ertmės būklei, rekomenduojama jį pašalinti. Taip užsitikrinsite geresnę burnos ertmės sveikatą ir išvengsite dar didesnių problemų ateityje. Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip atliekamos dantų šalinimo procedūros bei kada dėl jų geriausia kreiptis. Kada reikia šalinti dantis? Dantys šalinami labai skirtingais atvejais. Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl retinuotų (pilnai neišdygusių), protinių ir sugedusių dantų šalinimo. Be abejonės, rauti danties niekada nesinori, tačiau kai jo jau nebėra įmanoma išgelbėti, tai vienintelė ir, patikėkite, pati geriausia išeitis. Retinuotų dantų šalinimas atliekamas tada, kai dantis ...
  • Kredito unijos ir jų paslaugos palankiausiomis sąlygomis

    2023-02-08Kredito unijos ir jų paslaugos palankiausiomis sąlygomis
    Reikalinga finansinė pagalba norint įsigyti būstą ar pradėti verslą, įvairiais kitais atvejais? Lietuvoje veikiančios kredito unijos ir jų paslaugos gali būti palankus ir patogus sprendimas, daug priimtinesnėmis kainomis, nei daugelis komercinių bankų. Kodėl ir kokios paslaugos teikiamos sužinosite šiame straipsnyje. Kokias paslaugas teikia kredito unija? Finansinių paslaugų įvairovė gali būti labai didelė ir atitinkanti skirtingus, skirtingų asmenų poreikius. Pasikonsultuokite su specialistais tam, kad jie padėtų Jums konkrečiu atveju. Kredito unijos ir jų paslaugos: paskola privatiems asmenims – gali būti suteikta pačiais įvairiausiais atvejais, dažniausiai siekiant įsigyti ar renovuoti būstą, taip pat kitokiam asmeniniam turtui įsigyti. Imant paskolą reikalingas pradinis įnašas, likusieji pinigai grąžinami ...
  • Apie gyvūnų maistą

    2023-02-08Apie gyvūnų maistą
    Pradėjus auginti naminį gyvūną, visada kyla klausimas – kokiu maistu jį maitinti? Dažniausiai šeimininkai konsultuojasi su veterinarijos gydytojais. Visų gyvūnų poreikiai bei polinkiai į ligas labai skiriasi ir tikrai nepriklauso vien tik nuo veislės. Veterinarai turi būti labai atidūs, rekomenduodami produktus, kurie geriausiai tinka kiekvienam augintiniui. Patys gyvūnų savininkai taip pat turėtų nemažai pasidomėti ir tik tada priimti galutinį sprendimą. Apie gyvūnų maistą sklando daug teorijų. Tad, kaip žinoti, kuris maistas jiems geriausias? Į ką atsižvelgti, renkant maistą savo augintiniui? Kuriame gyvenimo etape yra gyvūnas? Faktas, kad jaunam šuniukui ar kačiukui siūlomos visai kitokios mitybos rekomendacijos, negu jau suaugusiam gyvūnui. Augantis organizmas ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.