Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Ne tik druska ir pipirai

Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors vėliau. Šį kartą – apie tai, kaip cepelinų ir raugintų kopūstų šalies žmogui sekėsi pripratinti skrandį prie kitokio – gausiai prieskoniuoto ir aštraus maisto.

– Iš pradžių valgį namuose gamino Arvindas, – pasakojimą pradeda Rūta. – Aš nemokėjau gaminti tokio maisto, prie kurio vyras yra pratęs. Bet pamažu mokiausi. Išmokau greitai.

Moteris prisipažįsta: neskanus jai buvo tas indiškas maistas, prieskonių tokia gausybė! Juk mes, lietuviai, geriausiai draugaujame su druska ir pipirais. Na, dar krapus ar čiobrelius į kompaniją kai kada priimame. O čia – prieskonių karalystė!

Su Rūta bendraujame internetu, ji man rodo savo virtuvės spinteles – jos pilnutėlės pačių įvairiausių prieskonių. Kai kurie pavadinimai pažįstami, kai kurie – nei matyti, nei girdėti.

Į klausimą, ar visą gausybę dėžutėse, spintelėse esančių prieskonių ir pamėgusi, Rūta papurto galvą – tikrai ne. Anksčiau nebuvo pratusi prie kumino skonio. O kalendrą iki šiol vartoja tik miltelių pavidalu – šviežios taip ir nepamėgo.

Rūtai ir jos sutuoktiniui Arvindui priimtina ir indų, ir lietuviška virtuvės.

„Taip reikia“

Rūta daug kartų yra buvusi Indijoje pas vyro giminaičius, stebėjusi, kaip jie gamina maistą, mokiusis iš jų. Iš pradžių ją stebino, kad indai maistą ima rankomis, ne šaukštu ar šakute. Tiesa, kai lankosi indų restoranuose, jai, europietei, visada paduodamas įrankis maistui. Rūta klaususi vyro, iš kur toks paprotys maistą iš lėkštės visada imti rankomis? Juolab kad Arvindas priklauso aukščiausiai (Braman, t. y. Mokytojų) kastai – pagalvojus, juk galėtų ir šakute bei peiliu naudotis. Tačiau vyras net paaiškinti negali tokio papročio logikos, tad konstatuoja: „Taip reikia“, pridurdamas, kad taip tiesiog skaniau. Galbūt metalas (šakučių, peilių ar šaukštų) pablogina maisto skonį?
Vis tiek, sakau, paaiškink man, Rūta, kaip galima valgyti troškinį rankomis?

Pasirodo – ne taip ir sudėtinga. Indai neapsieina be savo duonos. Ji kiek kitokia nei mūsų lietuviška. Indų duona panaši į blyną – atsiplėšiamas jos gabaliukas ir juo imamas maistas iš lėkštės. O salotas rankomis valgyti visai paprasta, galime pabandyti ir patys.

Maisto gamina tiek, kiek suvalgys

Dar vienas įdomus dalykas indų virtuvėje – maisto gaminama tik tiek, kiek jo reikės vienam kartui pavalgyti. Ši tradicija, sako Rūta, atėjusi iš pačios Indijos tradicijos – dėl karščių pagamintas maistas greitai sugestų. Žinoma, šaldytuvai šiais laikais yra ir Indijoje – gal ne visi juos turi, bet absoliuti dauguma tikrai turi. Tačiau tradicija yra tradicija: gamini tiek, kiek suvalgai. Sakyčiau, labai racionalu ir taupu.

Paklausta, ar prieskonių gausa maiste – taip pat dėl Indijos klimato ypatumų, Rūta atvira: išties šioje šalyje ne visi gyventojai laikosi higienos reikalavimų. O ir oras labai užterštas dulkėmis – ryte atsikėlęs namuose gali rašyti ant palangių, grindų, baldų. Mieste dieną (ir naktį taip pat) neįmanoma išeiti vaikščioti – toks smogas, kad eini tarsi rūke. Mat žemdirbiai, nuėmę derlių, yra pratę deginti tai, kas liko (apie pievų, ražienų deginimą žinome ir Lietuvoje). Teršalai pasiekia miestus, kuriuose ir taip dėl automobilių gausos oras labai prastas. Tikimasi, kad prieskoniai, kurie turi ne tik skonį ir kvapą, bet ir įvairių sveikatinančių savybių, indams padeda išlikti sveikiems.

O kaip cepelinai?

Rūta pasakoja, kad Arvindas nesipriešina nei cepelinams, nei lietuviškiems kotletams, nei šaltibarščiams. Tiesa, kai Rūta pagamina lietuviškus pietus, Arvindas atsidaro savo turtingąsias spinteles ir pasiima čili dribsnių prie cepelinų, kokio nors aštrumyno prie kotletų ar balandėlių.

Užtat atsigerti mielai renkasi anglišką arbatą (su pienu). Jos per dieną gali išgerti nežinia kiek. Kavą pamėgo tik tada, kai šeima nusipirko (tiksliau – tai buvo Rūtos noras) kavos aparatą: pradžioje ji viena gėrė kavą, kol Arvindas neperskaitė rimto mokslinio straipsnio apie kavos naudą sveikatai. Dabar kava yra mėgiamas šeimos gėrimas.

Tai ką gi valgo indai?

Rūta prisipažįsta, kad grįžusi į Lietuvą ji pasigenda maisto skonio – receptoriai jau priprato prie skoningesnio, kvapnesnio maisto nei Lietuvoje. Paklausta, kas jai indų virtuvėje „Nr. 1“ ir „Nr. 2“, paminėjo du patiekalus – vištienos karį ir tokį vegetarišką, ypač skanų bulvių bei žiedinių kopūstų troškinį.
Moteris visai negaili receptų – prašom, gaminkit į sveikatą, nes toks maistas iš tiesų – tik į sveikatą. Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti gaminant – pirmiausia aliejuje pakepinti prieskonius – taip atsiskleidžia visas jų gėris!

Alu-gobi (bulvių ir žiedinių kopūstų troškinys)

  • Į gilesnį puodą pilame aliejaus ir suberiame kuminą (ne miltelius, bet sėklas), prieskonis netrukus išleidžia malonų kvapą.
  • Supjaustome 3–4 svogūnus kubeliais ir suberiame į aliejų – kepiname ant silpnos ugnies.
  • Didesniais kubeliais supjaustome keletą bulvių ir sudedame į tą patį puodą, kad apkeptų. Puodą uždengiame.
  • Supjaustome gabaliukais žiedinį kopūstą ir sudedame jį prie bulvių. Patariama sudėti du trečdalius, likusius reikės sudėti vėliau.
  • Supjaustome ir sudedame į puodą papriką bei 2–3 pomidorus. Viskas tegul pasitroškina apie 10–15 minučių.
  • Tada sudedame likusį žiedinio kopūsto trečdalį ir vėl uždengiame puodą. Pamaišyti teks dažnokai, kad troškinys neprikibtų prie dugno.
  • Pilame likusius prieskonius: druskos, ciberžolės, indiško prieskonio „Gara masala“ (jo galima nusipirkti ir Lietuvoje), įdedame truputį čili miltelių arba šviežių ar džiovintų čili pipiriukų („bird eye“). Dar kiek paverdame, kad visi ingredientai susidraugautų.
    Viskas!
    Indai šį troškinį valgo su indiška duona čepati arba nanu. Kad būtų dar skaniau, naudoja nedidelį kiekį pagardų (konservuotų „Mixed pickle“, „Green chilli pickle“) ir paprastą natūralų jogurtą.

    Pasigaminti itin skanų vištienos troškinį tereikės kumino sėklų, ciberžolės, juodųjų pipirų, kardamono ir, žinoma, vištienos kario prieskonių „Chicken curry masala“.

Su daržovių troškiniu, sako Arvindas, skanu aštresni pagardai.

Ypatingasis indiškas vištienos karis

Šiam itin skaniam patiekalui reikės vištienos šlaunelių mėsos. Rūta vieną kumpelį pjauna į tris dalis – tai optimalus dydis. Paprastai ji šį patiekalą gamina iš kilogramo vištienos.
Taigi – pradedam gaminti!

  • Supjaustytą vištieną apiberiame druska, vištienos kario prieskoniais („Chicken curry masala“). Paliekame pasimarinuoti.
  • Vėl imame aukštą puodą, pilame aliejų, į jį dedame kumino sėklų ir įmetame kokius 6 gvazdikėlius, įdedame juodųjų pipirų žirnelių, 4–5 kardamonus. Viską pakaitiname.
  • Pasiruošiame trinto imbiero ir česnako – abiejų maždaug po 1 valgomąjį šaukštą. Viską sudedame į aliejų ir pakepiname ant lėtos ugnies, tik stebime, kad česnakas nesudegtų.
  • Imame 4 didelius svogūnus. Juos reikėtų arba stambiai sutarkuoti, arba susmulkinti elektriniu smulkintuvu kartu su pomidorais. Jei neturime šviežių, galime naudoti konservuotus pomidorus savose sultyse, tik reikėtų juos susmulkinti. Svogūnų ir pomidorų masę supilame į puodą. Kaitiname apie 20 minučių viską maišydami.
  • Kol veiksmas vyksta puode, į įkaitintą orkaitę ant skardos sudėkime pasimarinavusią vištieną ir gražiai apskrudinkime ją.
  • Į puodą su padažu įpilkime apie 100 ml vandens ir sudėkime šiuos gražius mėsos gabaliukus, tegul sau troškinasi!
  • Kad patiekalas būtų vertas aukščiausių balų, dedame į puodą kalendros, ciberžolės, kumino sėklų, čili miltelių (arba žalių čiliukų) ir gerą šaukštą „Chicken cury masala“ prieskonių. Pagal skonį – druskos.
    Ir dar apie 30 minučių tegul visi ingredientai lėtai bičiuliaujasi. Nepamirškime nuolat pamaišyti.

Šį vištienos karį Rūta su Arvindu gamino specialiai, kad nuotrauką atsiųstų mums. Skonis, sakė, buvo nuostabus!

Paskanausite ir tikrai pasakysite: „Jau kaip gardu!“.

Indai vištienos karį valgo su Tilda Basmati ryžiais arba su jau minėta indiška duona. Dar pasigamina ir salotų – supjausto žiedeliais rausvuosius svogūnus, deda pusiau perpjautų žaliųjų čili pipiriukų, pomidorų, apšlaksto žaliosios citrinos sultimis.

Skanaus!

Nuotraukos iš asmeninio Rūtos ir Arvindo archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...
  • Mena laukai ir žmonės…

    2022-11-05Mena laukai ir žmonės...
    Nuotrauka šiai dienai prisiminti. Autorės nuotrauka 2022-ieji – žymaus Lietuvos tapytojo, pedagogo Vytauto Cip­lijausko jubiliejiniai metai: sausio 2-ąją jam būtų sukakę 95-eri… Tai akcentuota Marijampolės kultūros centro dailės galerijoje visus metus veikiančioje žymių menininkų kraštiečių darbų ekspozicijoje. Vytautui Ciplijauskui skirtas renginys vasarą buvo surengtas jo gimtinėje Šunskuose – čia veikė jo darbų bei Romo Linionio fotografijų, įamžinusių dailininką viešnagių metu, parodos. Tąsyk ir buvo prisiminta, kad visai netoli – ne tik dailininką, bet ir visą gausią bei talentingą jo giminę, daug kentėjusią istorijos vėtrose, menantys laukai. Tiesa, gimtoji sodyba neišlikusi, bet yra žmonių, dar ją menančių… Tada kalbėta, kad reikėtų šią ...
  • Ir visada – gyvenimo šviesa…

    2022-11-05Ir visada – gyvenimo šviesa...
    Taip galėtume apibūdinti paskutinį spalio sekmadienį Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje vykusį renginį, kuriame pynėsi spalvos (šviesios ir dramatiškos), nostalgiškos eilės ir muzika, smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos… Renginys prasidėjo eilėmis ir lyriška daina… Autorės nuotraukos. „Nuo potėpio link spektaklio“ – originaliai pavadinta popietė sukvietė keleto menų mūzas. Svarbus akcentas – ukrainiečių dailininko, jau pažįstamo ir marijampoliečiams, Sergejaus Ra tapybos darbų paroda. Jau aštuonetą mėnesių Lietuvoje gyvenantis kūrėjas čia ir intensyviai dirba, ir rengia parodas, ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ši paroda – nebe pirmoji Igliškėliuose, bet kaip sakė kultūrinių renginių organizatorius Dovydas Stralkus, ypatinga ir išskirtinė. Lyriškomis eilėmis ir daina, gitarai pritariant, ...
  • Negalime numoti ranka į šią ligą

    2022-11-05Negalime numoti ranka į šią ligą
    Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo Užsikrėtė visa ...
  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.