Buktos miškas – ne parkas, o natūrali buveinė
Paulius ČEPONAS, Žuvinto biosferos rezervato direktorius:

– Draustinis yra teritorija, kur gamtos turtų apsaugos ir didinimo, mokslo ir mokymo tikslais ribojama žmogaus veikla. Draustiniai yra daugelyje valstybių. Griežčiausiai žmogaus veikla apribota rezervatuose. Visus rezervatus be išimčių vienija tai, kad juose draudžiama ūkinė veikla, išskyrus tą, kuri reikalinga rezervatą išlaikyti. Juose galima atlikti mokslinius tyrimus, stebėti gamtinius procesus, tačiau tik turint tam leidimus.
Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. Jis įsteigtas 2002 metais pirmojo Lietuvoje Žuvinto gamtinio rezervato ir gretimų draustinių pagrindu. Tai tarptautinės svarbos saugoma teritorija. Visas biosferos rezervatas, į kurį patenka ir Buktos miškas, nuo 2004 metų yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis.
2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
Rezervate ošiantis Buktos miškas yra Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas su labai vertingomis skroblynų buveinėmis ir jame augančiomis augalų, grybų rūšimis, būdingomis centrinės Europos skroblo ir buko miškams.
Šis saugomas miškas pilnas išvirtusių ir negyvų medžių, kurie palikti neatsitiktinai – jie labai reikalingi saugomam miškui. Pūvantys medžiai yra prieglobstis ir maistas daugybei įvairių gyvūnų, augalų ir grybų, jie lemia apie trečdalio miško rūšių išlikimą. Taip išsaugoma natūrali gamtinė įvairovė. Rezervate yra tai, kas reikalinga gamtai, ji pati natūraliai tvarkosi. Išvirtę medžiai gyvena antrą gyvenimą. Tai puikios buveinės veistis grybams, vabalams, įvairiems augalams. Buktos miškas nėra miesto parkas, o natūrali buveinė.
Pamąstymai apie malkinę medieną, piktinimasis, kad be reikalo pražūva naudingas daiktas – tai jau žmogaus noras naudotis, reguliuoti gamtos procesus.
Leidus draustiniuose dirbti technikai, gabenti medžius reikštų, kad naikinama gamtos įvairovė. Būtent rezervatai, draustiniai ir steigiami, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė, neišnyktų augmenija.
Buktos giria – unikali, ypač botanikams ir gamtininkams. Šioje, vienoje iš vertingiausių Lietuvos miškingųjų teritorijų vien tik žolinių augalų suskaičiuojame daugiau nei 500. Prieš keletą metų čia buvo aptiktos keturios naujos Lietuvoje grybų rūšys, prieš daugiau kaip metus Buktos miško skroblynuose rasta nauja gegužraibinių šeimos skiautalūpių genties rūšis. Girioje įrengtas pažintinis takas ir skirtas žmonėms pažinti gamtą, visą jos įvairovę, matyti, kaip ji natūraliai funkcionuoja. Buktos girioje yra palikta teritorija, kuri būtent skirta žmogaus naudai, kur galima įsigyti medienos.