Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena.

Arūnas Pranaitis: „Paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstant­mečiams užkonservuojamas pelkėse“.

Arūnas Pranaitis: „Paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstant­mečiams užkonservuojamas pelkėse“.

– Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais?

– Amalvos palios (3414 ha) yra šeštoji pagal plotą Lietuvos ir didžiausia Suvalkijos pelkė. Tai viena iš suniokotų Lietuvos pelkių, kurią su keliomis aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis bandome atgaivinti. Prieš pusšimtį metų kone pusė pelkės buvo išvagota sausinimo grioviais, tačiau durpių kasti nepradėta.

Puikiai pamenu tą pelkę dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai būdamas studentas atlikau praktiką Žuvinto rezervate. Buvo labai keista matyti gražią, su visai tipiška pelkės augmenija ir retais neaukštais berželiais apaugusią, bet jau bepradedančią džiūti Amalvo pelkę, negailestingai išvagotą vandenį drenuojančių griovių. Botaniniu požiūriu ji buvo tiek pat vertinga, kaip ir Žuvinto, tik tų pelkių likimas visiškai skirtingas. Nusausinti ir apleisti aukštapelkės plotai ilgainiui apaugo krūmais, beržais ir drebulėmis, o sausringais metais ne kartą ilgam įsidegę durpynai buvo didžiulė nelaimė. Nuo biosferos rezervato įkūrimo 2002 metais nebuvo abejojama, kad yra būtina atkurti Amalvo pelkę tiek, kiek yra įmanoma – klausimas buvo tik, kada ir už kokias lėšas. Pelkės atkūrimas įteisintas mokslininkų ir planuotojų parengtuose Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo, Amalvos pelkės gamtotvarkos planuose – apie juos buvo ne kartą rašyta spaudoje, planai pristatyti vietos visuomenei. Miškininkai pagal juos planavo kirtimo darbus.

Raudoni kuklūs pelkės kiminai yra pats svarbiausias anglies saugotojas mūsų žemėje.

Raudoni kuklūs pelkės kiminai yra pats svarbiausias anglies saugotojas mūsų žemėje. Arūno PRANAIČIO nuotraukos

Per pastaruosius trejus metus Amalvo pelkės dalyje arčiausiai Varnupių kaimo pagal techninį projektą 24-iomis vandenį sulaikančiomis užtūromis patvenkti aukštapelkėje esantys sausinimo grioviai, kurių bendras ilgis – 80 km. Teritorijos pakraščiuose jie blokuoti 8 pylimais. Šios priemonės skirtos lietaus ir tirpstančio sniego vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje. Gamtotvarkos darbai vykdyti 215 ha nusausintos pelkės, ir ten iškirstas kai kur tankiai ant pelkės sužėlęs miškas. Jei nueitumėte į pelkę dabar, tai pamatytumėte senus melioracijos kanalus, sklidinus vandens. Tai labai geras ženklas pelkei, nes sausa durpė labai greitai skaidosi ir nyksta.

Mažiau susipažinę su pelkės funkcionavimu gal stebėjosi, kodėl reikia kirsti ant pradžiūvusio durpyno užaugusius, jau trečią dešimtmetį bebaigiančius medžius. Tačiau besiformuojantis miškas kaip niekas kitas apsunkina pelkės gyvenimą. Karštą ir sausą dieną kiekvienas medis gali išgarinti net keletą kubinių metrų vandens. Todėl aukštapelkė greičiau atsikuria iškirtus nusausintose durpėse užaugusius ir intensyviai vandenį garinančius lapuočius medžius ir reguliariai pašalinant jų atžalas. Tokia praktika yra paremta moksliniais skaičiavimais ir labai dažnai taikoma kitose pelkėse. Amalvos pelkėje vykdomi specialūs anglies dvideginio išsiskyrimo, pelkės vandens lygio matavimai Aš suprantu, jog iškart po kirtimų pelkė neatrodo gražiai, tačiau jei nueisite į Amalvos pelkės pažintinį taką atrasti sau unikalių pelkės augalų, gal nė nesuksite galvos, jog prieš dešimtį metų toji pelkės dalis irgi buvo kertama, nes buvo užaugusi mišku.

– Dėl ko reikia atkurti pelkes? Kaip tai susiję su klimato kaita?

– Natūralios pelkės yra retų rūšių augalų ir gyvūnų prieglobstis, jos reguliuoja klimato kaitą skatinančių dujų (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) balansą atmosferoje. Pažeistose nusausintose pelkėse durpės nyksta, skaidosi į atmosferą išskirdamos daug anglies dvideginio (CO₂), o natūralių ir atkurtų šlapių pelkių augalai (ypač kiminai), vykstant fotosintezei, iš atmosferos pasisavina CO₂ ir šlapioje bedeguonėje aplinkoje tūkstantmečiams sulaiko tai durpių klode.

Pelkės dengia vos 3 procentus sausumos paviršiaus, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose planetos miškuose. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės ima skaidytis ir į atmosferą pradeda plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD).

Pelkėje pušims gyvenimas nelengvas. Sulaukusios šimto metų, jos tebebūna menkos ir miniatiūrinės.

Pelkėje pušims gyvenimas nelengvas. Sulaukusios šimto metų, jos tebebūna menkos ir miniatiūrinės.

Mūsų planetoje anglies dioksidas nuolat išsiskiria į atmosferą yrant organikai, deginant iškastinį kurą ar dėl vulkaninės veiklos. Atgal į nedujinį pavidalą jį „sugaudo“ augalai arba jis tiesiog ištirpsta vandenyne. Miškai yra pagrindinis sausumoje egzistuojantis CO2 reguliatorius, tačiau bėda yra ta, jog miške mediena supūva, o nukirsta dažniausiai supūva ar yra sudeginama, į atmosferą grąžindama anglies dvideginį. Tiktai pelkėse, daugiausia ten augančių kiminų dėka, fotosintezės metu paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstantmečiams užkonservuojamas durpės pavidalu, kuri galiausiai suformuoja anglį.

− Sakoma, kad pelkės yra vandens filtras. Kokiu būdu jos gerina vandens kokybę, kaip akumuliuoja teršalus, ypač ten, kur aktyvus žemės ūkis?

− Kai kalbame apie pelkę kaip natūralų gamtinį filtrą, turime mintyje žemapelkes arba nendrynus, švendrynus, žaliuosius kiminus – visas augalų bendrijas, kurios labai sėkmingai išgaudo iš srūvančio iš laukų užteršto vandens trąšas ar kitokius cheminius elementus, netgi sunkiuosius metalus. Todėl dirbtinai suformuotos šlapynės, ypač nendrynai, atkuria gamtinę pusiausvyrą. Tačiau natūralios pelkės yra per daug gamtiškai vertingos, kad į jas būtų galima leisti melioracijos sistemų vandenis.

– Vis dažniau gamta kenčia nuo sausrų, potvynių, durpynų gaisrų. Ar pelkės gali pagelbėti?

– Tikėtis, kad pelkės mus išgelbės, neverta. Žmonija turi surasti būdų, kaip naudoti gerokai mažiau iškastinio kuro ir nekeisti atmosferos oro sudėties, kitaip tinkamų sprendimų nebus. Nes, šylant klimatui, pačioms pelkėms vis sunkiau išgyventi. Mūsų platumose aukštapelkės sėkmingai išlieka tik esant pakankamam kritulių kiekiui. Pastarosiomis vasaromis mes nebesistebime vasaros karščio bangomis ir sausromis. Pelkėms tai yra degradavimo laikotarpiai. Net žiemą nebūna pakankamai sniego, kuris leistų ilgiau išlaikyti pavasario polaidžio vandenis. Turiu prisipažinti, kad atstatydami vandens lygį Amalvos pelkėje mes tikėjomės kur kas geresnių ir greitesnių rezultatų, bet ne veltui yra patarlė – „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Kaip tyčia, per visus projektų metus (nuo 2002-ųjų) nebuvo nė vienų metų, per kuriuos iškristų bent jau vidutinė daugiametė kritulių norma. O pelkei atsikurti reikia kuo daugiau vandens. Tad gerų rezultatų gali tekti laukti ne vienerius metus ar dešimtmetį. Bet nieko nedaryti ir stebėti, kaip nyksta paskutinieji mūsų sąjungininkai, pagelbstintys sustabdyti klimato pokyčius, tiesiog nebegalime sau leisti.

− Ačiū Jums už vertingus pastebėjimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.