Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena.

Arūnas Pranaitis: „Paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstant­mečiams užkonservuojamas pelkėse“.

Arūnas Pranaitis: „Paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstant­mečiams užkonservuojamas pelkėse“.

– Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais?

– Amalvos palios (3414 ha) yra šeštoji pagal plotą Lietuvos ir didžiausia Suvalkijos pelkė. Tai viena iš suniokotų Lietuvos pelkių, kurią su keliomis aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis bandome atgaivinti. Prieš pusšimtį metų kone pusė pelkės buvo išvagota sausinimo grioviais, tačiau durpių kasti nepradėta.

Puikiai pamenu tą pelkę dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai būdamas studentas atlikau praktiką Žuvinto rezervate. Buvo labai keista matyti gražią, su visai tipiška pelkės augmenija ir retais neaukštais berželiais apaugusią, bet jau bepradedančią džiūti Amalvo pelkę, negailestingai išvagotą vandenį drenuojančių griovių. Botaniniu požiūriu ji buvo tiek pat vertinga, kaip ir Žuvinto, tik tų pelkių likimas visiškai skirtingas. Nusausinti ir apleisti aukštapelkės plotai ilgainiui apaugo krūmais, beržais ir drebulėmis, o sausringais metais ne kartą ilgam įsidegę durpynai buvo didžiulė nelaimė. Nuo biosferos rezervato įkūrimo 2002 metais nebuvo abejojama, kad yra būtina atkurti Amalvo pelkę tiek, kiek yra įmanoma – klausimas buvo tik, kada ir už kokias lėšas. Pelkės atkūrimas įteisintas mokslininkų ir planuotojų parengtuose Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo, Amalvos pelkės gamtotvarkos planuose – apie juos buvo ne kartą rašyta spaudoje, planai pristatyti vietos visuomenei. Miškininkai pagal juos planavo kirtimo darbus.

Raudoni kuklūs pelkės kiminai yra pats svarbiausias anglies saugotojas mūsų žemėje.

Raudoni kuklūs pelkės kiminai yra pats svarbiausias anglies saugotojas mūsų žemėje. Arūno PRANAIČIO nuotraukos

Per pastaruosius trejus metus Amalvo pelkės dalyje arčiausiai Varnupių kaimo pagal techninį projektą 24-iomis vandenį sulaikančiomis užtūromis patvenkti aukštapelkėje esantys sausinimo grioviai, kurių bendras ilgis – 80 km. Teritorijos pakraščiuose jie blokuoti 8 pylimais. Šios priemonės skirtos lietaus ir tirpstančio sniego vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje. Gamtotvarkos darbai vykdyti 215 ha nusausintos pelkės, ir ten iškirstas kai kur tankiai ant pelkės sužėlęs miškas. Jei nueitumėte į pelkę dabar, tai pamatytumėte senus melioracijos kanalus, sklidinus vandens. Tai labai geras ženklas pelkei, nes sausa durpė labai greitai skaidosi ir nyksta.

Mažiau susipažinę su pelkės funkcionavimu gal stebėjosi, kodėl reikia kirsti ant pradžiūvusio durpyno užaugusius, jau trečią dešimtmetį bebaigiančius medžius. Tačiau besiformuojantis miškas kaip niekas kitas apsunkina pelkės gyvenimą. Karštą ir sausą dieną kiekvienas medis gali išgarinti net keletą kubinių metrų vandens. Todėl aukštapelkė greičiau atsikuria iškirtus nusausintose durpėse užaugusius ir intensyviai vandenį garinančius lapuočius medžius ir reguliariai pašalinant jų atžalas. Tokia praktika yra paremta moksliniais skaičiavimais ir labai dažnai taikoma kitose pelkėse. Amalvos pelkėje vykdomi specialūs anglies dvideginio išsiskyrimo, pelkės vandens lygio matavimai Aš suprantu, jog iškart po kirtimų pelkė neatrodo gražiai, tačiau jei nueisite į Amalvos pelkės pažintinį taką atrasti sau unikalių pelkės augalų, gal nė nesuksite galvos, jog prieš dešimtį metų toji pelkės dalis irgi buvo kertama, nes buvo užaugusi mišku.

– Dėl ko reikia atkurti pelkes? Kaip tai susiję su klimato kaita?

– Natūralios pelkės yra retų rūšių augalų ir gyvūnų prieglobstis, jos reguliuoja klimato kaitą skatinančių dujų (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) balansą atmosferoje. Pažeistose nusausintose pelkėse durpės nyksta, skaidosi į atmosferą išskirdamos daug anglies dvideginio (CO₂), o natūralių ir atkurtų šlapių pelkių augalai (ypač kiminai), vykstant fotosintezei, iš atmosferos pasisavina CO₂ ir šlapioje bedeguonėje aplinkoje tūkstantmečiams sulaiko tai durpių klode.

Pelkės dengia vos 3 procentus sausumos paviršiaus, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose planetos miškuose. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės ima skaidytis ir į atmosferą pradeda plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD).

Pelkėje pušims gyvenimas nelengvas. Sulaukusios šimto metų, jos tebebūna menkos ir miniatiūrinės.

Pelkėje pušims gyvenimas nelengvas. Sulaukusios šimto metų, jos tebebūna menkos ir miniatiūrinės.

Mūsų planetoje anglies dioksidas nuolat išsiskiria į atmosferą yrant organikai, deginant iškastinį kurą ar dėl vulkaninės veiklos. Atgal į nedujinį pavidalą jį „sugaudo“ augalai arba jis tiesiog ištirpsta vandenyne. Miškai yra pagrindinis sausumoje egzistuojantis CO2 reguliatorius, tačiau bėda yra ta, jog miške mediena supūva, o nukirsta dažniausiai supūva ar yra sudeginama, į atmosferą grąžindama anglies dvideginį. Tiktai pelkėse, daugiausia ten augančių kiminų dėka, fotosintezės metu paimtas iš atmosferos anglies dioksidas tūkstantmečiams užkonservuojamas durpės pavidalu, kuri galiausiai suformuoja anglį.

− Sakoma, kad pelkės yra vandens filtras. Kokiu būdu jos gerina vandens kokybę, kaip akumuliuoja teršalus, ypač ten, kur aktyvus žemės ūkis?

− Kai kalbame apie pelkę kaip natūralų gamtinį filtrą, turime mintyje žemapelkes arba nendrynus, švendrynus, žaliuosius kiminus – visas augalų bendrijas, kurios labai sėkmingai išgaudo iš srūvančio iš laukų užteršto vandens trąšas ar kitokius cheminius elementus, netgi sunkiuosius metalus. Todėl dirbtinai suformuotos šlapynės, ypač nendrynai, atkuria gamtinę pusiausvyrą. Tačiau natūralios pelkės yra per daug gamtiškai vertingos, kad į jas būtų galima leisti melioracijos sistemų vandenis.

– Vis dažniau gamta kenčia nuo sausrų, potvynių, durpynų gaisrų. Ar pelkės gali pagelbėti?

– Tikėtis, kad pelkės mus išgelbės, neverta. Žmonija turi surasti būdų, kaip naudoti gerokai mažiau iškastinio kuro ir nekeisti atmosferos oro sudėties, kitaip tinkamų sprendimų nebus. Nes, šylant klimatui, pačioms pelkėms vis sunkiau išgyventi. Mūsų platumose aukštapelkės sėkmingai išlieka tik esant pakankamam kritulių kiekiui. Pastarosiomis vasaromis mes nebesistebime vasaros karščio bangomis ir sausromis. Pelkėms tai yra degradavimo laikotarpiai. Net žiemą nebūna pakankamai sniego, kuris leistų ilgiau išlaikyti pavasario polaidžio vandenis. Turiu prisipažinti, kad atstatydami vandens lygį Amalvos pelkėje mes tikėjomės kur kas geresnių ir greitesnių rezultatų, bet ne veltui yra patarlė – „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Kaip tyčia, per visus projektų metus (nuo 2002-ųjų) nebuvo nė vienų metų, per kuriuos iškristų bent jau vidutinė daugiametė kritulių norma. O pelkei atsikurti reikia kuo daugiau vandens. Tad gerų rezultatų gali tekti laukti ne vienerius metus ar dešimtmetį. Bet nieko nedaryti ir stebėti, kaip nyksta paskutinieji mūsų sąjungininkai, pagelbstintys sustabdyti klimato pokyčius, tiesiog nebegalime sau leisti.

− Ačiū Jums už vertingus pastebėjimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    ei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...
  • Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema

    2023-01-14Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Kardokų kaimo centrinė sankryža ir kaimo ženklas apšviestas moderniu lauko šviestuvu su saulės ir vėjo baterijomis. Šviestuvas įrengtas Kazlų Rūdos savivaldybės kelio Kardokai–Braziūkai sankryžoje su rajoniniu keliu Višakio Rūda–Agurkiškės. Moderni įranga apšviečia svarbią Kardokų sankryžą. Kardokai – nedidelis kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriame iš viso gyvena vos apie 50 žmonių. Ši vietovė garsi čia veikiančia Kardokų gamtos mokykla, kuri skiriasi nuo įprastų mokymo įstaigų, nes mokymo procese daug dėmesio skiriama gamtai, gyvenamosios aplinkos gerinimui, ekologinių problemų sprendimui, kai stebint gamtą ...
  • Rado pusantro kilogramo užkasto kokaino

    2023-01-13Rado pusantro  kilogramo  užkasto kokaino
    Čia buvo slepiamas kokainas. Marijampolės apskrities VPK nuotraukos Trečiadienį Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės regione sulaikė Kauno miesto gyventoją, kuris dideliais ir labai dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Atliekant kratas ir kitus procesinius veiksmus pas įtariamąjį rasta daug pinigų – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Įtariama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Prienų rajone aptikta įtariamojo naudota slėptuvė, kurioje buvo užkasta daugiau kaip pusantro kilogramo kokaino. Narkotinės medžiagos rinkos vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tiek pas narkotikų platintoją rasta pinigų. Įtariamasis kaunietis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem mėnesiams. Už šią nusikalstamą veiką narkotikų platintojui gresia nuo ...
  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.