Kolektyvinės šakos sutartys Lietuvos teisėsaugos sistemoje nebėra naujiena, tačiau teigti, kad jos visada puikiai paruoštos ir idealiai veikia, dar būtų per drąsu. Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės Loretos Soščekienės pavaduotojas Darius Čekavičius mano, kad sklandžiam sutarties įgyvendinimui neužtenka šakos vadovybei su profesinėmis sąjungomis ją pasirašyti, svarbu, kad po to jos įgyvendinime noriai dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.

Socialinio dialogo trūkumą jis pastebi savo atstovaujamoje srityje. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį jis vertina palyginti neblogai, tačiau atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant sutarties nuostatas kasdienybėje kyla problemų su atskirų įstaigų vadovais.

„Apie tokius ir panašius iššūkius daug kalbėjome ką tik LTPF įgyvendintame, Norvegijos finansuojamame projekte „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“. Buvo puiki proga peržvelgti dabartinę situaciją ir įvertinti, kas reikalauja tobulinimo“, – sako D. Čekavičius.

Darbdaviai nelinkę bendrauti konstruktyviai

Bausmių vykdymo šakos kolektyvinės sutarties, pasirašytos prieš dvejus metus, derybos vyko konstruktyviai ir sklandžiai. Tiek Kalėjimų departamentas, tiek profesinės sąjungos derybose pagarbiai dėstė savo argumentus, teikė svarius pasiūlymus, kurie visapusiškai atliepia šių dienų pataisos pareigūnų ir visos bausmių vykdymo sistemos darbuotojų poreikius bei lūkesčius.
„Vis dėlto departamento konstruktyvumo produktyviam darbui neužtenka. Pačiose bausmių vykdymo įstaigose socialinis dialogas dar tik įsibėgėja, neretai turime problemų bendraudami su įstaigų vadovais“, – sako profesinės sąjungos vadovas.

Anot Dariaus Čekavičiaus, sunku pasakyti, ar tas vadovų priešinimasis vyksta sąmoningai, ar dėl tam tikrų dalykų nežinojimo. Tai veda prie ginčų aiškinimosi teismuose, užuot mezgus racionalų, abipusį socialinį dialogą su darbuotojais.

„Deja, šis reiškinys dar gana dažnas. Profesinių sąjungų tikslas gana paprastas – užtikrinti, kad darbuotojas savo darbo aplinkoje jaustųsi saugus ir reikalingas. Liūdina, kad darbdavio ketinimai ne visada tokie pat“, – priduria D. Čekavičius.

Tarptautinė praktika diktuoja gerą pavyzdį

„Turėjome puikią progą paanalizuoti kitų šalių praktiką dalyvaudami norvegų socialinio dialogo tobulinimo projekte. Manau, naujose kolektyvinės sutarties derybose jau galėsime efektyviai pritaikyti įgytas žinias. O kol kas ta praktika naudojamės kasdieniame darbe ir šiuo metu planuojamoje Bausmių vykdymo sistemos reformoje“, – apie projekto naudą kalba LTPF pirmininkės pavaduotojas.

Darius sako, kad su kolegomis Norvegijoje vieningai sutaria dėl to, jog į tokio pobūdžio projektus vertėtų įtraukti ne tik profesines sąjungas, bet ir darbdavius.

* * *

Norvegijos per Norvegijos dotacijų mechanizmo 2014–2021 programą „Socialinis dialogas – orus darbas“ remiamas projektas.

Supported by Norway through the Norway Grants 2014-2021, in the frame of the Programme “Social Dialogue – Decent Work”.

Užs. 175.