Praėjusį savaitgalį Vilniaus LITEXPO parodų rūmuose vyko 22-oji Vilniaus knygų mugė. Per keturias dienas buvo surengta daugybė knygų pristatymų, susitikimų su autoriais, įvairių diskusijų, koncertų, filmų peržiūrų. Mugė vyko Rusijos agresijos Ukrainoje fone, tad ir jos metu nemažai dėmesio buvo skirta didvyriškai kovojančiai Ukrainai.

Po metų pertraukos vykusi Vilniaus knygų mugė sulaukė didelio susidomėjimo.

Pernai dėl karantino mugė neįvyko, o šiemet joje lankytojų ir dalyvių saugumui buvo skirtas didelis dėmesys. Lankytojai galėjo iš anksto pasidomėti Knygų mugės programa ir pasirinkti renginius, kuriuos norės pamatyti. Įdomūs, daug dėmesio sutraukiantys renginiai buvo išdėstyti per visas keturias mugės dienas, o ne tik šeštadienį, kaip būdavo anksčiau, ir taip srautai geriau pasiskirstė. Buvo reguliuojami lankytojų srautai tarp salių, jų vėdinimo sistema veikė maksimaliu pajėgumu ir oras jose buvo keičiamas kas valandą. Imtasi ir kitų saugumo priemonių.

Šįkart knygų mugėje, kurios tema buvo „Vaizdas kaip tekstas“ dalyvauti buvo pakviesti ir šalies kultūros centrai. Kultūros centrų alėjoje įsikūrusi Marijampolės kultūros centro komanda pristatė, ką įdomaus ir gražaus galima pamatyti romantiškai 230-ąjį gimtadienį ir Sūduvos metus švenčiančioje Sūduvos sostinėje.

Pristatomi Sūduvos metų renginiai (iš kairės – moderatorė L. Sungailienė, V. Javarauskaitė-Dulskė ir A.Bakaitė).

Mugėje buvo surengta įdomi apskritojo stalo diskusija „Kultūros vyksmas regiono žiniasklaidoje“, kurią moderavo žurnalistė marijampolietė Ugnė Galadauskaitė-Siparė. Jos metu pasikeista nuomonėmis, kaip regionų žinia­sklaida nušviečia kultūros renginius, kokie prioritetai ir atrankos kriterijai vyrauja.

Turininga buvo ir diskusija „Regionų kultūros pulsas“ apie Lietuvoje ryškėjančias kultūrinio turizmo tendencijas. Ankstesniais metais kultūrinis turizmas būdavo apžvelgiamas būtent turizmui skirtose „Adventur“ parodose. Ten 2018 metais, kai Marijampolė buvo Lietuvos kultūros sostinė, ji buvo plačiai pristatyta, o šiemet pirmą kartą į Knygų mugę pakviesti kultūros centrai, kurie įsikūrė Kultūros centrų alėjoje ir pristatė savo veiklas bei galimybes.

– Mums tai buvo puiki galimybė pristatyti Marijampolės kultūros centro veiklą, taip pat galėjome pateikti platesnę informaciją apie šiemet minimų Sūduvos metų programą ir renginius. Vieną mugės dieną čia kultūrines veiklas pristatė Kazlų Rūda, o kitos buvo skirtos mūsų centrui. Tad stende pristatėme suvalkietiškų juostų audimą, taip pat Užgavėnių kaukių gamybą, odinių maišelių siuvimą, o visi norintys galėjo pabendrauti su šmaikščiuoju suvalkiečiu, kurį puikiai įkūnijo aktorius Zigmas Baranauskas, – sakė „Suvalkiečiui“ mugėje pakalbinta Marijampolės kultūros centro direktorė Rima Striaušienė.

Marijampolės kultūros centro stendas ir mugės dalyviai Vilniaus knygų mugėje.

Kitomis mugės dienomis marijampoliečių stende buvo pristatytas Kultūros centro įgyvendinamas projektas „Pasaulio sūduviečiai“, parodyta filmuota medžiaga apie šį projektą, taip pat lankytojai galėjo dalyvauti loterijose ir laimėti prizų – dėlionių su Marijampolės kultūros centro ar suvalkietiško tautinio kostiumo nuotraukomis, o šiuos prizus centras pasigamino specialiai Knygų mugei.
Marijampoliečių stendas sulaukė nemažo dėmesio, nes ir pačioje mugėje visas dienas, o ypač savaitgalį, buvo tikrai daug žmonių. Buvo ir dar viena galimybė pristatyti Sūduvos metų renginius – Lietuvos nacionalinio kultūros centro tinklalaidėje „Pokalbiai prie Vilnelės“ žinoma etnomuzikologė ir laidų vedėja Loreta Sungailienė kalbino Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Viliją Javarauskaitę-Dulskę ir Marijampolės kultūros centro direktorės pavaduotoją Aistę Bakaitę. Laidos viešnios papasakojo, kokie svarbiausi renginiai vyks minint Sūduvos metus, pristatė tai progai kuriamą misteriją, kuri bus parodyta rugsėjo mėnesį, kalbėjo apie įvairius projektus, kurie įgyvendinami šiais, jubiliejiniais Sūduvos kraštui, metais.

Marijampolės kultūros centro stendas ir mugės dalyviai Vilniaus knygų mugėje. Autoriaus nuotraukos 

Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė teigė, kad pandeminis laikas buvo palankus knygų pasauliui. „Karantinas ir tai, kad turėjome užsidaryti namuose, žmones pakvietė atsigręžti į knygas, kaip į puikią laisvalaikio leidimo formą, galimybę mokytis ar net keliauti. Išaugęs vaikų literatūros poreikis įrodo, kad ir vaikai grįžo, o gal tėvelių buvo sugrąžinti prie skaitymo“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Per pandemijos metus po pirmojo šoko atsigavusi leidėjų bendruomenė aktyviai ieškojo naujų kelių pas skaitytojus, modernių bendravimo formų. Suklestėjo knygų prekyba internetu, daugelis leidyklų atidarė savo internetines parduotuves. Vietoj gyvų susitikimų ir pokalbių su rašytojais leidyklos pradėjo kviesti į nuotolinius.

2020 metų knygų leidybos statistika teigia, kad per karantino metus tik nedaug sumažėjo naujai išleistų knygų pavadinimų – nuo 3479 iki 3257. Tiražai taip pat nekrito, o grožinės literatūros knygų pavadinimų atsirado net daugiau nei 2019 metais – buvo 1418, išleista 2020-aisiais – 1483.

Ruošdami 2022 metų prog­ramą, Vilniaus knygų mugės organizatoriai sau vis primindavo, kad turi būti įdomu kaip niekada. Taip ir buvo – išlaikyti visi formatai, visos tradicijos, skaitytojų laukė beveik 100 visiškai naujų leidinių. Lan­kytojai knygas tikrai pirko, daugelis iš mugės jų išsinešė glėbius. Tai tik įrodė, kad spausdintas žodis tebelieka aktualus, knyga šiais neramiais laikais vis dar yra puiki laisvalaikio praleidimo priemonė.

Algis VAŠKEVIČIUS