Marijampolės apylinkėse gausu upelių. Kai kurie jų, nors ir gražūs pažiūrėti, bet… nelabai švarūs. Kodėl? Nes ne visi vietos gyventojai, dar neprisijungę prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos (teisybės dėlei, jų belikę tikrai labai mažai) nuotekas tvarko atsakingai: jos patenka į greta čiurlenančius upelius.
Nors pirmiau minėtoji bėda rėžia akį, pasak įmonės „Sūduvos vandenys“ direktoriaus pavaduotojo Gintauto Jankausko, iš esmės galima pasidžiaugti, kad pastaruoju metu Marijampolės regiono gyventojai vis aktyviau naudojasi centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugomis.
„Pačioje Marijampolėje prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos vis dar neprisijungė maždaug 180 (vos 1 procentas) namų ūkių. Marijampolės aglomeracijoje (ją sudaro Marijampolės miestas ir prie jo vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungtos priemiestinės gyvenvietės) neprisijungusių namų ūkių skaičius siekia 280 (maždaug 1,5 procento)“, – padėtį pristato pašnekovas.
Be to, pašnekovas pabrėžia, kad tolimesnėse regiono gyvenvietėse, kurias taip pat aptarnauja jų įmonė, prie centralizuotos sistemos prijungti dar reikia maždaug 1320 namų. „Akivaizdu, jog prisijungimo prie sistemos rodikliai Marijampolės regione visai neblogi, tačiau atskirose gyvenvietėse, žinoma, stengtis dar tikrai yra kur“, – teigia G. Jankauskas.
Užterštas vanduo pavojingas sveikatai
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkės dr. Alisos Gricajevos, neteisingai ar netinkamai tvarkomos nuotekos ne tik teršia aplinką, jos gali turėti sąlytį su geriamuoju vandeniu.
„Į vandenį patekus žmonių ar gyvulių išmatų, vanduo tampa mik-robiologiškai nesaugus, nes tuomet jame atsiranda patogeninių mikroorganizmų. Toks vanduo pavojingas sveikatai“, – tvirtina mokslininkė ir priduria, kad per vandenį gali plisti ne tik patogeninės bakterijos, bet ir pirmuonys bei virusai, kurie sukelia žarnyno infekcijas, hepatitą ir kitas ligas, galinčias lemti itin pavojingas komplikacijas.
A. Gricajeva pažymi, kad gamtiniuose vandens telkiniuose – upėse ir jūrose – tam tikros nuotekose esančios organinės atliekos išvalomos natūraliai, kitaip tariant, jas suskaido mikroorganizmai.
„Tačiau labai svarbu atminti vieną dalyką – šiuo metu teršalų išleidžiama kur kas daugiau, negu aplinka natūraliai pati pajėgia išsivalyti. Be to, vandenyje galima aptikti ploviklių, skalbiklių, vaistinių medžiagų ir kitų cheminių teršalų likučių, kurie gamtoje ilgai nesuyra ir neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą. Jei norime naudoti švarų vandenį, nuotekas tvarkyti būtina, nes sunaudojame tokius didelius vandens kiekius, kad šaltiniai nebespėja natūraliai atsinaujinti ir prisipildyti“, – teigia pašnekovė.
Prisijungus sumažėja rūpesčių
Paprašytas įvardyti, kas žmones labiausiai skatina prisijungti prie magistralinio buitinių nuotekų tinklo, G. Jankauskas atsako, jog naudojantis centralizuota paslauga, nuotekas tvarkyti tampa gerokai paprasčiau ir pigiau. „Nebereikia organizuoti nuotekų tvarkymo darbų, rūpintis išgriebimo duobių ar individualių nuotekų valymo įrenginių priežiūra. O ir išlaidos pastebimai sumažėja. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai individualiame name ir turinčiai įrengtą nuotekų išgriebimo duobę, nuotekų tvarkymas per metus vidutiniškai atsieina apie 680 eurų. Naudojantis miesto centralizuotais tinklais, ši suma vidutiniškai siekia tik 130 eurų“, – paaiškina G. Jankauskas.
Į klausimą, kiek kainuoja prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, G. Jankauskas atsako, kad suma priklauso nuo to, kaip toli reiks įrengti išvadą, t. y. kokiu atstumu namas nutolęs nuo gatvės, kurioje nutiesti tink-lai. „Mūsų įmonė tikrai lanksti, stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms atsiskaityti už paslaugas, leidžiame mokėti dalimis, ne visą sumą iš karto“, – pabrėžia pašnekovas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. 239.