Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Būti kultūros žmogumi...

…reiškia gyventi. Nes būti kitur ar kitaip – jau nebegali. Nes tai, kas patirta (ir kiekvieną ypatingą sekundę prieš žengiant į sceną, prasidedant renginiui ar jam pasibaigus, užkalbinant žmogų ar svaigstant iš saldumo jį išklausius) lieka ilgam. Kita vertus, čia pat – ir kartus pelynų gurkšnis, pramaišiui su saldumu: neretai ir atskirti vieną nuo kito neįmanoma… Tai – lyg nuolat ir vis iš naujo kuriamas paveikslas: su daugybe spalvų ir atspalvių, jau laiko šydu pridengtų vaizdinių ir aštrių, naujumu švytinčių detalių, prasimušusių iš po to šydo – gal dar tik užuominų, kurios laukia savojo (tavo) sprendimo.

Rasa Januškienė įsitikinusi, kad kultūros darbuotojo misija – pakylėti žmogų nuo žemės.

Rasa Januškienė įsitikinusi, kad kultūros darbuotojo misija – pakylėti žmogų nuo žemės. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos 

Jei reikėtų suskaičiuoti, kiek per darbo redakcijoje metus būta Kalvarijoje, kiek kartų kalbinta visokiausių žmonių (daugiausia su kultūra susijusių) bei rašyta apie jų darbus, laiko reikėtų daug… Rasa Januškienė, Kalvarijos savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistė, viena tų, su kuo bendrauta itin daug. Kiek bepamenu kultūrinių vyksmų Kalvarijoje, gal nebuvo tokio, kuriame vienu pirmųjų smuikų nebūtų grojusi Rasa – nebūtinai visiems prieš akis. Dažnai atokiau, nematoma, akylai sekanti tai, kas ir kaip vyksta…

„Inžinieriai yra meniškos prigimties…“

Vis dėlto versdami šio Kultūros centro istorijos puslapius jos vardą sąrašuose rastume nuo 1998 metų. O iki tol? Rasa yra inžinierė-technologė, baigusi buvusį Kauno politechnikos institutą. Tekstilininkė, po studijų dirbusi įmonėse – ir dabartiniame „Vernite“. Tai kaip atsidūrė laive, kuris vadinasi „Kultūra“ ir nuolat visokių vėtrų mėtomas į visas puses? „Daug mano bendramokslių buvo tikrai meniškos prigimties, ne vienas po studijų pasirinko su menais susijusią veiklą, dirba kūrybinį darbą… Mokykloje dainavau chore, o studijų metais – dar kitos erdvės. Nuo tada mano meilė teatrui yra didžiausia iš likimo gauta dovana. Studentiško teatro spektakliai, bendravimas su tokiomis asmenybėmis, kaip Leonardas Zelčius, Vytautas Grigolis ir kitais, bendravimas, kuris neapsiribojo tik teatru, davė daugiau nei kokie mokslai. Pokalbiai su jais apie Lietuvos istoriją – tuos dalykus, kurių mes arba nežinojome, arba garsiai apie tai niekas nekalbėdavo, gilinimasis… Tai manyje išliko: ir dabar noriu gilintis, kiekvienu atveju ieškoti ir „iškapstyti“ dar ką nors, kad ir smulkmenėlę.“ Vienas naujausių, daug niekam nematomo darbo ir pastangų pareikalavęs, projektas – pernai vykę „Kūrybiniai teatro vakarai“ ir baigiamasis akcentas – šventė, skirta Magdeburgo teisių privilegijos suteikimo Kalvarijai jubiliejui.

„Didžiausia vertybė – žmonės“

Iš Rasos lūpų tai – ne šiaip skambi frazė, o džiaugsmo ir padėkos kupino pasakojimo, kuris būtų labai platus ir išsamus, apibendrinimas. Nes jau seniai ji ėmė įsiklausyti į tai, ką pasakoja, prisimena vyresnieji. Ėmė ne tik klausytis, bet ir klausinėti, užrašinėti. Iš to 2007-aisiais gimė leidinys „Kalvarijos krašto advento ir Kūčių papročiai“, kurio sudarytoja yra Rasa Januškienė. Ji užrašė ir daugumą beveik aštuoniasdešimties pateikėjų pasakojimų (kitus – kiti kultūros darbuotojai). Tai buvo vienas pirmųjų tokių leidinių apie šio krašto etnokultūrą, papročius.
Ilgus metus ieškota ir kaupta medžiaga knygai „Kalvarijos krašto teatras šimtmečio vygėj“ (sudarytojai Rasa Januškienė, Kęstutis Krasnickas ir Aurimas Galianovas), kurios reikšmę sunku pervertinti. Daugybę dalykų, buvusių tik prielaidomis ar užuominomis, teko išgryninti ir sulaukti patvirtinimo – tai tikras faktas.

Panašiai buvo ir su teatrinių vakarų projektu: kiekvieną kartą pateikiant gražiai „įrėmintą“ Kalvarijos istorinį, kultūrinį faktą pirmiausia reikėjo įsitikinti jo tikrumu. Neretai su reikiamais žmonėmis suvesdavo intuicija – daug buvo bendrauta su pažįstamais (ir visai nepažįstamais, bet galimai galinčiais padėti) žmonėmis iš Lenkijos institucijų. Apie šį projektą, taip pat ir paskutinį renginį, kuriame pati vaidino… juokdarį-metraštininką, pašnekovė sako, kad tai „buvo ir gavimas (savęs turtinimas), ir išsipildymas. Šiame projekte buvo daug sudedamųjų dalių – scenarijuje juk minimi istoriniai faktai, juos reikėjo patraukliai atskleisti… O priėjus iki šiandienos norėjosi parodyti bendradarbius, žmones, įvairiai prisidėjusius prie projekto, jiems to iškilmingo renginio metu padėkoti. Juokdario vaidmuo, daug ką nustebinęs, buvo jungiamoji grandis, jis leido išlaisvėti, pasakyti tai, ką ir norėjosi pasakyti…“

Kiek įvairiausių renginių vesta, kiek kartų eita į sceną – nė pati nesuskaičiuotų...

Kiek įvairiausių renginių vesta, kiek kartų eita į sceną – nė pati nesuskaičiuotų…

Rasa sako visada norinti viską žinoti gyvai, iš pačių žmonių. Tad ir pakalbinanti visada – ne tik prireikus ko konkretaus, bet ir atsitiktinai, kelionėse sutiktus, nepažįstamus. Ji įsitikinusi, kad žmones reikia burti – tai rodo ir pastarojo meto Kultūros centro projektai, skirti senjorams, išvykos. Yra žmonių, kurie nenori, tarsi bijo aplinkos ir aplinkinių, niekur neina, bijo išvažiuoti. Smagu, kai kuris, kartą kitą pabandęs, nebenori būti užsidaręs, bet būna ir atvirkščiai… Ji pati, sako, dirbdama išdrąsėjusi – ne tik kalbinti, klausti, bet ir reikšti nuomonę. Daug ko išmoko per seminarus, kuriuos Nacio­nalinis kultūros centras nuosekliai rengia etnokultūros bei kitiems specialistams.

„Didžiuojuosi, kad esu sūduvė“

Nelabai seniai per LRT televiziją buvo laida apie Kalvarijos kultūros centro etnografinį ansamblį „Diemedis“, vadovaujamą Žydruolės Mankauskaitės-Zenevičienės. Jis šiemet švenčia 25-metį. Tarp kitų buvo kalbinta ir Rasa Januškienė – kaip viena seniausių jo dalyvių ir kultūros darbuotoja. Ji sako, kad buvimas „Diemedyje“ gali apibūdinti jos dabartį ir tai, kas buvo iki tol. Buvimą kultūros lauke. Ryžosi ateiti čia pakalbinta tuometės direktorės Zitos Zablackaitės, įžiūrėjusios joje neabejingą žmogų. Jeigu dabar matytų – džiaugtųsi, kad neapsiriko…

„Natūralu, kad aš ansamblyje, čia mano pasirinkimas – rengiuosi tautiniu kostiumu, man smagu jį dėvėti, rodyti kitiems, vaikams paaiškinti… Noriu, kad jie matytų ir suprastų, kodėl yra taip, o ne kitaip. Pajutau, kad noriu šviesti kitus – tai prasiveržė ne taip seniai, aiškinti, pamokyti neįkyriai. Konsultuoju vaikus apie etnokultūrą, ruošėmės olimpiadai. Didžiuojuosi, kad esu sūduvė, kapsė ir noriu šį jausmą perteikti kitiems. Esu už tarmę! Kažkada seminaruose kiti, didesni Lietuvos regionai būdavo tokie aktyvūs – ir dainuodavo, ir kitaip reikšdavosi, o mes buvome tylesni, mūsų ir mažiau… Dabar jau taip nebėra, tikrai esame aktyvesni, gal atėjo daugiau jaunesnių. Tie seminarai davė labai daug.

Net neįsivaizduoju savęs ne kolektyve – jei ateinu, būnu ilgai. „Titnago“ teatre dirbau ir pastatymų dalies vedėja, kažkiek vaidinau, vedžiau renginius. Režisierius Kęstutis Krasnickas, kiti žmonės mano bendraminčiai. Kaip sakiau – teatras likimo dovana, domiuosi, daug važinėju į spektaklius.“

Dar vienas kolektyvas, kuriam Rasa dėkinga už daug ką – choras „Sonantem“, vadovaujamas Ausmos Sakalauskaitės, jame įvairaus amžiaus žmonės. Rasa, kaip ir kiti dalyviai, čia patyrė naują, išskirtinį sąlytį su muzika. Seminarai, mokymai, projektai, kelionės jai asmeniškai atvėrė naujovių ir perspektyvų bei planų ateičiai.

„Svajoju nuvykti į Pompėją…“

Todėl (nustebino pasakiusi) ir mokosi italų kalbos? Iš dalies. Choro „Sonantem“ draugystė su kolegomis iš Italijos, susitikimai ir kelionės paskatino labiau domėtis šios šalies istorija ir kultūra. Rasa sako, kad tik žodį kitą mokėdamas su žmonėmis bendrauji visai kitaip, atsiranda ryšys. O sužinoti jai norisi daug – aplankyti irgi daug ką, nes iš tiesų kultūros jungia žmones. Todėl ir mokosi italų kalbos: ne pagal kokią nors, o savo sistemą. Svarbų vaidmenį čia vaidina knygos („į knygas žiūriu kaip į stebuklą“). Ir visai nesvarbu, kada šioms svajonėms bus lemta išsipildyti – bet tikrai bus.

…O kol kas – nauji projektai, tarsi žinomi, bet kaskart vis nauji darbai ir vaidmenys. Tai kokia gi kultūros darbuotojo užduotis – o gal ir misija? „Man atrodo – žmogų pakylėti nuo žemės, – sako Rasa. – Ne sakyti jam, kad tu daryk taip ar kitaip, o parodyti ir įrodyti kaip. Aš pati ne visada galėdavau priimti kitų nuomonę – dabar jau galiu ir priimu. Kaip pamoką. Begyvendamas keitiesi, bręsti ir suvoki, kad kitam įsakyti negali. Įsakyti gali tik sau. Kultūros žmogumi būti sunku, nes tai daryti reikia dažnai. Juk, tarkime, renginio vedėjas turi šviesti: skleisti pozityvą, jis negali atrodyti bet kaip, jo akys turi švytėti. O jeigu eini į sceną iškart po netekties šeimoje? Tada įsakai sau – ir vaidini spektaklyje taip, kaip reikia. Arba vedi renginį…“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Startuoja pirmasis šalyje Nacionalinis IT iššūkis: įgyti programavimo žinių kvies visos Lietuvos moksleivius ir mokytojus

    2023-02-07Startuoja pirmasis šalyje Nacionalinis IT iššūkis: įgyti programavimo žinių kvies visos Lietuvos moksleivius ir mokytojus
    Šią savaitę visoje Lietuvoje startuoja Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas technologijų švietimo projektas Nacionalinis IT iššūkis. Jo metu šalies moksleiviai ir mokytojai galės nemokamai įgyti šiandien nepakeičiamomis tampančių IT ir programavimo žinių ir iš arti susipažinti su šios srities specialybėmis. „Telia Global Services Lithuania“ iniciatyva, orientuota į 7-9 klasių moksleivius vyks iki mokslo metų pabaigos ir bus įgyvendinama trimis etapais. Pirmajame projekto etape mokymų kursą sudarys 12 teminių pamokų, į kurių nemokamą turinį moksleiviai galės gilintis tiek informacinių technologijų pamokose, tiek savarankiškai namuose. Projekto tikslai – sudominti moksleivius ateityje rinktis tiksliuosius mokslus, papildyti mokymų programą naujausiomis žiniomis ir suvienodinti prieigą ...
  • Plytas bokšto statytojai sunešiojo ant nugarų

    2023-02-06Plytas bokšto statytojai sunešiojo ant nugarų
    Po to, kai „Suvalkietyje“ buvo išspausdinta žinutė apie Marijampolėje, Kvietiškyje, esantį vandens bokštą, svajojantį tapti turistų traukos centru, sulaukėme mūsų skaitytojos Vidos Slankauskienės telefono skambučio: jos dėdė Vincentas Martinavičius (g. 1933 m.) buvo vienas iš statybininkų, stačiusių šį bokštą. Moteris perskaitė jam laikraščio straipsnį, o Vincentas pasidalijo prisiminimais apie 1950-uosius, kuomet bokštas pradėtas statyti. Dukterėčiai rekomendavus, p. Vincentą telefonu pakalbinome ir mes. Vincentas Martinavičius: „Fotografuokit. Kiba iškada?“ Deivido Tumelio nuotrauka Vincentas Martinavičius šiais metais švęs 90-ąjį gimtadienį. Gyvena jis dabar Aukštadvaryje, Trakų r., bet gimęs, kaip pats sakė, Kvietiškio dvare, ten ir augęs. Iki pat 1987-ųjų gyvenęs Marijampolėje. Paklaustas, kada ir kaip jis ...
  • Nominacija – plaukimo treneriams

    2023-02-02Nominacija –  plaukimo treneriams
    Kaune išdalyti Lietuvos plaukimo federacijos apdovanojimai. Ceremonijoje buvo pagerbti geriausi 2022 metų sportininkai ir treneriai. Metų vaikų trenerio nominacija atiteko Marijampolės sporto centro treneriams Aurimui ir Daliai Kadūnams. Jų tandemas įvertintas už sėkmingai taikomas treniruočių metodikas, aukštus auklėtinių laimėjimus vaikų ir jaunučių amžiaus grupių varžybose, nuoseklų ir nenutrūkstamą plaukimo vystymą Marijampolėje. Manto Daškevičiaus / LPF nuotrauka – Neseniai varčiau senus varžybų protokolus ir radau kažkurio labai seno plaukimo čempionato rezultatus, kuriuose Danas Rapšys buvo lentelės apačioje. Apsidžiaugusi nunešiau parodyti vaikams ir pasakiau jiems: „Vaikai, ir jis buvo toks, kaip jūs“. Tad, treneriai, dirbkime, ruoškime kitus danus rapšius. Ačiū visiems, – kalbėjo ...
  • Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė

    2023-01-30Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė
    Visur gerai, bet namuose geriausia. Tuo įsitikinusi 24-erių marijampolietė Miglė Pečkytė. Mergina, kuri jau buvo kojas apšilusi Vilniuje, pagal kultūrinių mainų programą metams išvyko į JAV, pusmetį gyveno Floridoje, likusį laiką – pačiame Niujorke! Vos tik grįžusi į Lietuvą, lagaminą išsikrovė tėvų namuose Marijampolėje. Po savaitės jau buvo išsinuomojusi patalpas fotostudijai ir pernai rugsėjo 22-ąją atvėrė ją kalėdinėms fotosesijoms. – Pamačiau, kad Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje: ir kainos, ir patalpos tenkino, tad mano planas susidėliojo labai greitai, – džiaugiasi Miglė. Miglė Pečkytė: „Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje.“ Nuotrauka iš asmeninio Miglės Pečkytės archyvo Netikėta? Miglė yra baigusi kosmetikės specialybę. ...
  • „Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui

    2023-01-30„Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui
    Šešios savaitės lieka iki naujo Lietuvos futbolo A lygos čempionato pradžios. Jam ruošiasi ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta įvairių spėjimų ir gandų, kokia padėtis yra komandoje. Sirgaliai nerimauja dėl to, kad sunkiai vyksta komandos komplektavimas, nėra trenerio, kalbama ir apie tai, kad klubo prezidentas Vidmantas Murauskas ieško ir gal jau surado naują komandos šeimininką. V. Murauskas teigia, kad pasiruošti naujajam sezonui bus suspėta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Galima suprasti komandos sirgalių nerimą, nes jie pastaruoju metu nuolat girdi apie komandą paliekančius buvusius žaidėjus. Kita vertus, iki sezono pradžios lieka ne tiek daug laiko, o klaustukų dar daug. Kai ...
  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.