Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

NMA bendradarbiavimas – sklandus paramos administravimas

Per daugiau kaip 20 metų Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veikla plėtėsi, darbo apimtys sparčiai didėjo, todėl ir iššūkių viską aprėpti tikrai netrūko. Nepaisant to, NMA turi aiškius prioritetus – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir klientais, Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžiomis bei kitomis institucijomis, užtikrintas greitas, kokybiškas, sklandus ir skaidrus paramos lėšų paskirstymas. NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius tvirtai apibrėžia agentūros veiklos kryptis: „Mūsų organizacijos pagrindiniai tikslai – daryti viską, kad klientas būtų patenkintas mūsų teikiamomis paslaugomis, laiku gautų užtikrintą bei kokybišką pagalbą iš kompetentingų NMA darbuotojų, o paramos teikimas nestrigtų ir kuo greičiau pasiektų pareiškėją.“

Mažiau biurokratijos – lengvesnis paramos gavimas

NMA kasmet siekiama mažinti administracinę naštą teikiant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones (KPP). NMA vadovas A. Muzikevičius rimtai vertina visas pastangas, susijusias su administracinės naštos mažinimu: „Ne vienerius metus tai yra vienas iš svarbiausių NMA veiklos prioritetų, juk perteklinis susirašinėjimas, dėmesio skyrimas mažareikšmėms detalėms ne tik trukdo ir painioja ūkininką, bet ir lėtina paramos administravimo, jos skyrimo procesą. Maži žingsniai atsisakant bereikalingos biurokratijos skirtinguose paramos administravimo etapuose gali tapti reikšmingais didinant viso paramos teikimo mechanizmo sukimosi greitį.“

Nuotrauka iš www.shuterstock.com

Todėl praėjusiais metais, siekiant mažinti administracinę naštą, kaip ir paklausimai raštu tokią pat svarbą įgavo vertintojo skambutis pareiškėjui. Pareiškėjui skambinama, kai reikia išsiaiškinti projekto veiklos ar verslo modelį, paprašyti pateikti trūkstamus dokumentus ar paaiškinti smulkius neatitikimus.

Kitas svarbus pakeitimas, kuriam pritarė ir Žemės ūkio ministerija, žymiai sumažinęs administracinę naštą ir taikytinų sankcijų skaičių, buvo leidimas paramos gavėjui nedrausti investicijų iki 10 tūkst. Eur vertės. Pagal daugelį KPP priemonių drausti privalu tik registruojamą turtą. Peržiūrėjus valdų skaldymo atrankų kriterijus ir juos patikslinus, sumažėjo valdų skaldymo neatitikimų skaičius – tai lėmė ir mažesnį pareiškėjų skaičių, iš kurių prašyta pateikti valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.]

Paslaugų greitis, kokybė, skaidrumas

Tiek mažindama administracinę naštą, tiek siekdama ir kito NMA prioritetinio tikslo savo klientams paslaugas teikti greitai, kokybiškai, skaidriai, NMA tobulina darbo procedūras ir pasitelkia LEAN metodą, kurį pirmiausia stengiamasi pritaikyti paraiškų, pateiktų pagal KPP priemones, vertinimo, administravimo ar paramos skyrimo etapuose. Pavyzdžiui, NMA skyrė daug dėmesio administratorių rengiamų paklausimų kokybei gerinti: atliekama paklausimų kokybės kontrolė, pradėtos rengti tipinės klausimų formuluotės, siekiant trumpinti paklausimų rengimo laiką.

Vystant teikiamų paslaugų greitį, kokybę, skaidrumą, itin pasiteisina pasitikėjimas informacinėmis sistemomis, jose esančiais ir perduodamais duomenimis. 2021 m. ieškota sprendimų, kaip paprasčiau atpažinti pasėlius, saugoti ir administruoti palydovinius atpažinimo duomenis. Sukurti visuomenei atveriamų NMA duomenų rinkiniai bei atverti duomenys. Paskelbti atviri duomenys gali būti naudojami be apribojimų komerciniais ir nekomerciniai tikslais. Tai dar vienas žingsnis, didinantis NMA darbo skaidrumą.

Laikui bėgant aiškėjo, kad popierinių dokumentų pildymas, jų taisymas ir tikslinimas ranka, teikimas NMA tik NMA darbo metu ir tik NMA padaliniuose yra sklandaus administravimo proceso trikdis, todėl sudaroma vis daugiau galimybių dokumentus pagal KPP priemones teikti elektroniniu būdu. „2021 metais daug dirbome, kad įgyvendintume nuo 2022 metų pradžios KPP programos administravimo taisyklėse įsigaliojusias svarbias nuostatas, įpareigojančias NMA klientus paraiškas, mokėjimo prašymus ir ataskaitas su reikalingais priedais teikti tik elektroniniu būdu. Šie pakeitimai labai svarbūs siekiant spartinti paramos administravimo procesą, užtikrinant informacijos saugą, o šalyje nuolat kintant pandeminei situacijai – tai ir saugus būdas teikti dokumentus, rūpinantis savo bei kitų sveikata“, – tvirtina NMA vadovas A. Muzikevičius.

Tiek NMA klientai, tiek darbuotojai jau įvertino elektroniniu būdu teikiamų dokumentų naudą, jiems tai nebėra naujiena, tad NMA aktyviai tobulina šiuos darbo metodus. NMA klientui stengiamasi suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie dokumentų teikimo būdą. Visus metus buvo vykdomi mokymai, tiesioginės transliacijos apie paraiškų, mokėjimo prašymų pagal populiariausias KPP priemones pildymą – jos bus vykdomos ir šiais metais. Taip pat NMA klientams pirmą kartą sudarytos galimybės konsultuotis per MS Teams platformą.

NMA nesustoja ir toliau plėtoja elektroninių paslaugų galimybes – numatyta automatizuoti ir robotizuoti tam tikrus procesus, „įdarbinti“ dirbtinį intelektą, kad konsultuotų NMA klientus, taip pat kuriamas vieningas el. paslaugų portalas – klientai bus raginami naudotis vieninga elektronine sistema, kuri padės paprasčiau ir lengviau valdyti duomenis, tobulinti paramos teikimo procesus.

Maži pakeitimai – iškalbingi rezultatai

Iš pirmo žvilgsnio smulkūs, bet reikšmingi pakeitimai išsivysto į iškalbingus bendrus NMA veiklos rezultatus. Kasmet NMA klientams pervedama vis didesnė bendra paramos suma – 2021 m. ji rekordiškai didelė ir siekia beveik 1 mlrd. Eur (2019 m. – 853 mln. Eur). Taip pat svarbu pažymėti, jog 2021 metais buvo išmokėta dar daugiau avansinių išmokų, kurios prieš porą metų apskritai nebuvo mokamos, – tai išmokų avansai įgyvendinantiems projektus pagal KPP priemones „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Pasak NMA vadovo, tokia iniciatyva – mokėti avansus šioms pareiškėjų grupėms – taikoma tik keliose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau dabar tai daroma ir Lietuvoje: „Šiemet pirmą kartą ėmėmės mokėti anksčiau dar daugiau išmokų ir mums pavyko – papildomai išmokėjome 82 mln. Eur, kuriuos pagal ankstesnę mokėjimo schemą ūkininkai gautų tik šiemet. Maža to, NMA kasmet stengiasi likusią paramos sumą išmokėti ne iki ateinančių metų birželio 30 d., kaip numatyta reglamente, bet iki einamųjų metų gruodžio 31 d., tad daugumos Lietuvos ūkininkų sąskaitas paramos lėšos papildė dar metams nesibaigus – tuo mes lenkiame daugelį kitų Europos šalių mokėjimo agentūrų.“

2021 m. NMA gauta ir mažiau skundų – jų sumažėjo beveik 70 proc., 78 proc. sumažėjo skolų, 74 proc. sumažėjo ir didelių pažeidimų tyrimų, 48 proc. mažiau pradėta teisminių ginčų. Tai leidžia daryti išvadą, kad paramos schema kelia mažiau klausimų, administraciniai procesai tampa aiškesni, esama daugiau susikalbėjimo.

„Įvertinę NMA veiklos efektyvumą, taikomų priemonių naudas, laikydamiesi nusimatytų NMA veiklos krypčių ir toliau stengsimės ne tik išpildyti, bet ir viršyti savo klientų lūkesčius. Mus labai džiugina, kad ne tik patys apčiuopiame savo darbo rezultatus, bet ir sulaukiame įvertinimo iš savo paslaugų gavėjų: atliktų apklausų duomenimis, mūsų veiklą teigiamai vertina 96 proc. socialinių partnerių, 94 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų yra patenkinti NMA veikla ir paslaugomis, 92 proc. paslaugų vartotojų teigiamai vertina asmenų aptarnavimo NMA kokybę, – NMA veiklos vertinimais dalijosi NMA vadovas A. Muzikevičius. – Pasitikiu savo komanda ir manau, kad aktyviai stiprindami ryšį su savo klientais, augindami jų pasitikėjimą mumis, mes užtikrintai susidorosime ir su ateities iššūkiais bei sklandžiai pereisime į 2023–2027 metų finansinį laikotarpį.“

Užs. 318.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.