Sparti žemės ūkio plėtra prisideda prie daugelio rimtų aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė, kuri išskiria apie 40 proc. šalies žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, turi daug potencialo kovojant su klimato kaita. Šiuo metu atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) žemės ūkiui skiriamas didelis dėmesys. Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.
Apie tai, kokios priemonės žemės ūkyje galėtų sušvelninti klimato kaitą, kas Lietuvoje daroma, apie dekarbonizacijos darbo grupės veiklą, paprašėme papasakoti žemės ūkio ministro patarėją klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristiną SIMONAITYTĘ.
– Kokie pokyčiai žemės ūkio sektoriuje sušvelnintų klimato kaitą?
– Žemės ūkis yra ypatingas sektorius, kai kalbame apie klimato kaitą. Pirmiausia, dalis žemės ūkyje susidarančių emisijų yra neišvengiamos dėl natūralių dirvožemio ar gyvūnų fiziologinių procesų.
Antra, pats žemės ūkis jau šiandien yra vienas labiausiai klimato kaitos veikiamų, jautriausių jai sektorių.
Trečia, žemės ūkis prie kovos su klimato kaitos krize gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, t. y., kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir užrakinamas dirvožemyje ar augalų biomasėje. Dirvožemis yra didžiausia anglies saugykla sausumoje, didesnė nei miškai, todėl tvarių praktikų taikymas, leidžiantis mažinti tiesiogines dirvožemio emisijas ir didinti absorbcijas yra labai svarbu.
Pagal naujausią nacionalinę ŠESD apskaitos ataskaitą, žemės ūkio sektoriaus veiklos 2020 m. lėmė apie 22 proc. visų Lietuvos ŠESD emisijų. Daugiau išmetė tik transporto ir energetikos sektoriai.
Daugiau nei pusę žemės ūkio sektoriaus emisijų sudarė emisijos iš žemės ūkio dirvožemių (57,8 proc.): dirvožemių, ypač organinių, arimas, dirvožemio neuždengimas, trąšų naudojimas – visa tai lemia tiesiogines ir netiesiogines emisijas. Likusios emisijos buvo susijusios daugiausia su gyvulininkystės sektoriumi. Žemės ūkio emisijos pastaraisiais metais Lietuvoje augo ir tai labiausiai lėmė išaugęs azotinių mineralinių trąšų naudojimas. Todėl priemonės, kurios skatintų efektyviau naudoti mineralines trąšas, yra prioritetinės, jos leistų mažiausiomis pastangomis pasiekti didžiausią efektą mažinant ŠESD emisijas augalininkystės sektoriuje. Efektyvesnis trąšų naudojimas turėtų ne tik aplinkosauginę naudą (ne tik dėl ŠESD, bet ir dėl vidaus vandenų ir Baltijos jūros geresnės būklės), bet ir ekonominę naudą ūkininkams dėl sumažėjusių sąnaudų.
– Kokios programos, priemonės įgyvendinamos ar ruošiamos, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo tikslų?
– Nuo kitų metų bus pradėtas įgyvendinti naujasis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas, šiuo metu jis yra pateiktas Europos Komisijai, laukiama pastabų. Su klimatu ir aplinka susijusiems veiksmams finansuoti Strateginiame plane numatyta apie 1,2 mlrd. Eur.
Strateginio plano projekte numatyta įvairių vadinamųjų ekoschemų, orientuotų didele dalimi į dirvožemio būklės gerinimą. Jų kompleksinis taikymas taip pat turėtų leisti efektyvinti mineralinių trąšų naudojimą bei mažinti tiesiogines dirvožemio emisijas, pvz. sėjomaina, tarpiniai pasėliai, neariminės žemdirbystės taikymas ir kt.
Reikšmingai prie mineralinių trąšų naudojimo mažinimo prisideda ir ekologinio ūkininkavimo plėtra. Iki 2030 metų keliamas tikslas padvigubinti ekologinius plotus ir pasiekti 15 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Siekiant sumažinti pagrindines emisijas iš gyvulininkystės sektoriaus reikia didesnių investicijų lyginant su augalininkystės sektoriumi. Šiuo metu didžiausias dėmesys kreipiamas į biodujų/biometano gamybos plėtrą – čia mėšlas gali būti viena iš žaliavų. Šios priemonės finansuojamos iš Klimato kaitos programos.
Strateginiame plane taip pat numatyta gyvūnų gerovės ekoschema, kuria bus skatinamas gyvulių ganymas lauke, tai irgi prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo, įskaitant ir dėl ganymo didėsiančio pievų potencialo kaupti organinę anglį dirvožemyje.
Daugiau nei 10 proc. žemės ūkio sektoriaus emisijų susidaro iš nusausintų organinių dirvožemių, kurie yra ariami arba naudojami kaip pievos ir ganyklos. Geresnė šių dirvožemių apsauga bei esant galimybei ir tinkamoms sąlygoms natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas leistų gerokai sumažinti šias emisijas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plane „Naujos kartos Lietuva“ yra numatyta investicija, skirta šlapynių atkūrimui organiniuose dirvožemiuose, pirmiausia siekiant sumažinti šias emisijas, taip pat didinti šlapynių ekosistemų gebėjimą papildomai sugerti anglies dioksidą iš atmosferos ir užrakinti jį durpžemyje. Priemonei numatyta 16 mln. Eur, už kuriuos iki 2026 m. hidrologinis režimas turėtų būti atkurtas apie 8000 ha durpžemių.
Pastaruoju metu vis daugėja diskusijų dėl galimybės ūkininkams gauti papildomas pajamas už absorbuotą anglį – tai yra taip vadinamas anglies ūkininkavimas. Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasirodė Europos Komisijos komunikatas, skirtas tvariems anglies ciklams. Jame daug dėmesio skirta ir tokio ūkininkavimo skatinimui.
Iki šių metų pabaigos Komisija planuoja pasiūlyti absorbuotos anglies sertifikavimo reglamentavimo mechanizmą, o tai turėtų paskatinti paskatų sistemos kūrimąsi ir užtikrintų jos patikimumą.
– Dalyvaujate Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės veikloje. Papasakokite apie darbo grupės veiklą, tikslus, kas jau padaryta, kokie artimiausi uždaviniai?
– Žemės ūkio veiklos lemia apie penktadalį visų šalies ŠESD emisijų, o jeigu vertinsime tik sektorius, kurių emisijas apima NEKS, ta dalis dar labiau išauga.
Kita vertus, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, pernai patvirtintoje Seimo, žemės ūkiui keliamas mažiausias tikslas iš visų sektorių – iki 2030 m. sumažinti emisijas 11 proc., lyginant su 2005 m. Atnaujinamu NEKS veiksmų planu, kuris turės būti pateiktas Europos Komisijai iki 2023 m. vidurio, pirmiausia bus siekiama, kad suplanuotos priemonės, jų apimtys leistų šį išsikeltą tikslą pasiekti.
Nors nemažai priemonių jau yra suplanuota per Strateginį planą, tikimasi, kad atnaujinant NEKS jų bus pasiūlytas dar platesnis spektras, šias priemones taip pat finansuojant ir iš kitų šaltinių – Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo ir kitur.
Praėjusių metų rudenį buvo pradėtas „Misija 0“ dekarbonizacijos darbo grupių procesas, kurio tikslas – įtraukti socialinius partnerius, suinteresuotas grupes į NEKS veiksmų plano atnaujinimą nuo pirmos minutės, sudaryti galimybę jiems pirmiesiems pateikti priemonių pasiūlymus, juos kartu išdiskutuoti ir bendru sutarimu pateikti preliminarų priemonių sąrašą tolimesniam institucijų vertinimui.
Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė yra viena iš penkių darbo grupių. Šiuo metu jau yra įvykę penki darbo grupės susitikimai, juose aptartos sektoriaus ŠESD emisijos ir jų šaltiniai, emisijų apskaita ir jos trūkumai, sektoriui iki 2030 m. keliami tikslai ir uždaviniai, taip pat aptartos jau suplanuotos ir jau įgyvendinamos priemonės, detaliau pristatytos ir išdiskutuotos tam tikros technologijos, galinčios turėti reikšmingą efektą emisijų sumažėjimui – taususis (no-till, neariminis) žemės dirbimas, srutų rūgštinimas.
Artimiausias darbo grupės susitikimas numatytas kovo 31 d. Jame planuojama bendrai aptarti ir apibendrinti ŠESD mažinimo priemones augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose. Balandį planuojamų susitikimų metu plačiau bus paliestos tokios temos, kaip žiediškumas, energetinis efektyvumas, maisto švaistymo mažinimas, inovacijos maisto sistemose.