Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Pokyčiai žemės ūkio sektoriuje sušvelnintų klimato kaitą

Sparti žemės ūkio plėtra prisideda prie daugelio rimtų aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė, kuri išskiria apie 40 proc. šalies žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, turi daug potencialo kovojant su klimato kaita. Šiuo metu atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) žemės ūkiui skiriamas didelis dėmesys. Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.

Apie tai, kokios priemonės žemės ūkyje galėtų sušvelninti klimato kaitą, kas Lietuvoje daroma, apie dekarbonizacijos darbo grupės veiklą, paprašėme papasakoti žemės ūkio ministro patarėją klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristiną SIMONAITYTĘ.

Kristina Simonaitytė.
Kristina Simonaitytė. Nuotrauka iš pašnekovės albumo

– Kokie pokyčiai žemės ūkio sektoriuje sušvelnintų klimato kaitą?

– Žemės ūkis yra ypatingas sektorius, kai kalbame apie klimato kaitą. Pirmiausia, dalis žemės ūkyje susidarančių emisijų yra neišvengiamos dėl natūralių dirvožemio ar gyvūnų fiziologinių procesų.
Antra, pats žemės ūkis jau šiandien yra vienas labiausiai klimato kaitos veikiamų, jautriausių jai sektorių.
Trečia, žemės ūkis prie kovos su klimato kaitos krize gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, t. y., kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir užrakinamas dirvožemyje ar augalų biomasėje. Dirvožemis yra didžiausia anglies saugykla sausumoje, didesnė nei miškai, todėl tvarių praktikų taikymas, leidžiantis mažinti tiesiogines dirvožemio emisijas ir didinti absorbcijas yra labai svarbu.

Pagal naujausią nacionalinę ŠESD apskaitos ataskaitą, žemės ūkio sektoriaus veiklos 2020 m. lėmė apie 22 proc. visų Lietuvos ŠESD emisijų. Daugiau išmetė tik transporto ir energetikos sektoriai.

Daugiau nei pusę žemės ūkio sektoriaus emisijų sudarė emisijos iš žemės ūkio dirvožemių (57,8 proc.): dirvožemių, ypač organinių, arimas, dirvožemio neuždengimas, trąšų naudojimas – visa tai lemia tiesiogines ir netiesiogines emisijas. Likusios emisijos buvo susijusios daugiausia su gyvulininkystės sektoriumi. Žemės ūkio emisijos pastaraisiais metais Lietuvoje augo ir tai labiausiai lėmė išaugęs azotinių mineralinių trąšų naudojimas. Todėl priemonės, kurios skatintų efektyviau naudoti mineralines trąšas, yra prioritetinės, jos leistų mažiausiomis pastangomis pasiekti didžiausią efektą mažinant ŠESD emisijas augalininkystės sektoriuje. Efektyvesnis trąšų naudojimas turėtų ne tik aplinkosauginę naudą (ne tik dėl ŠESD, bet ir dėl vidaus vandenų ir Baltijos jūros geresnės būklės), bet ir ekonominę naudą ūkininkams dėl sumažėjusių sąnaudų.

– Kokios programos, priemonės įgyvendinamos ar ruošiamos, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo tikslų?

– Nuo kitų metų bus pradėtas įgyvendinti naujasis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas, šiuo metu jis yra pateiktas Europos Komisijai, laukiama pastabų. Su klimatu ir aplinka susijusiems veiksmams finansuoti Strateginiame plane numatyta apie 1,2 mlrd. Eur.

Strateginio plano projekte numatyta įvairių vadinamųjų ekoschemų, orientuotų didele dalimi į dirvožemio būklės gerinimą. Jų kompleksinis taikymas taip pat turėtų leisti efektyvinti mineralinių trąšų naudojimą bei mažinti tiesiogines dirvožemio emisijas, pvz. sėjomaina, tarpiniai pasėliai, neariminės žemdirbystės taikymas ir kt.

Reikšmingai prie mineralinių trąšų naudojimo mažinimo prisideda ir ekologinio ūkininkavimo plėtra. Iki 2030 metų keliamas tikslas padvigubinti ekologinius plotus ir pasiekti 15 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Siekiant sumažinti pagrindines emisijas iš gyvulininkystės sektoriaus reikia didesnių investicijų lyginant su augalininkystės sektoriumi. Šiuo metu didžiausias dėmesys kreipiamas į biodujų/biometano gamybos plėtrą – čia mėšlas gali būti viena iš žaliavų. Šios priemonės finansuojamos iš Klimato kaitos programos.
Strateginiame plane taip pat numatyta gyvūnų gerovės ekoschema, kuria bus skatinamas gyvulių ganymas lauke, tai irgi prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo, įskaitant ir dėl ganymo didėsiančio pievų potencialo kaupti organinę anglį dirvožemyje.

Daugiau nei 10 proc. žemės ūkio sektoriaus emisijų susidaro iš nusausintų organinių dirvožemių, kurie yra ariami arba naudojami kaip pievos ir ganyklos. Geresnė šių dirvožemių apsauga bei esant galimybei ir tinkamoms sąlygoms natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas leistų gerokai sumažinti šias emisijas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plane „Naujos kartos Lietuva“ yra numatyta investicija, skirta šlapynių atkūrimui organiniuose dirvožemiuose, pirmiausia siekiant sumažinti šias emisijas, taip pat didinti šlapynių ekosistemų gebėjimą papildomai sugerti anglies dioksidą iš atmosferos ir užrakinti jį durpžemyje. Priemonei numatyta 16 mln. Eur, už kuriuos iki 2026 m. hidrologinis režimas turėtų būti atkurtas apie 8000 ha durpžemių.

Žemės ūkis šiandien yra vienas labiausiai klimato kaitos veikiamų, jautriausių jai sektorių.
Žemės ūkis šiandien yra vienas labiausiai klimato kaitos veikiamų, jautriausių jai sektorių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pastaruoju metu vis daugėja diskusijų dėl galimybės ūkininkams gauti papildomas pajamas už absorbuotą anglį – tai yra taip vadinamas anglies ūkininkavimas. Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasirodė Europos Komisijos komunikatas, skirtas tvariems anglies ciklams. Jame daug dėmesio skirta ir tokio ūkininkavimo skatinimui.

Iki šių metų pabaigos Komisija planuoja pasiūlyti absorbuotos anglies sertifikavimo reglamentavimo mechanizmą, o tai turėtų paskatinti paskatų sistemos kūrimąsi ir užtikrintų jos patikimumą.

– Dalyvaujate Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės veikloje. Papasakokite apie darbo grupės veiklą, tikslus, kas jau padaryta, kokie artimiausi uždaviniai?

– Žemės ūkio veiklos lemia apie penktadalį visų šalies ŠESD emisijų, o jeigu vertinsime tik sektorius, kurių emisijas apima NEKS, ta dalis dar labiau išauga.

Kita vertus, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, pernai patvirtintoje Seimo, žemės ūkiui keliamas mažiausias tikslas iš visų sektorių – iki 2030 m. sumažinti emisijas 11 proc., lyginant su 2005 m. Atnaujinamu NEKS veiksmų planu, kuris turės būti pateiktas Europos Komisijai iki 2023 m. vidurio, pirmiausia bus siekiama, kad suplanuotos priemonės, jų apimtys leistų šį išsikeltą tikslą pasiekti.
Nors nemažai priemonių jau yra suplanuota per Strateginį planą, tikimasi, kad atnaujinant NEKS jų bus pasiūlytas dar platesnis spektras, šias priemones taip pat finansuojant ir iš kitų šaltinių – Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo ir kitur.

Praėjusių metų rudenį buvo pradėtas „Misija 0“ dekarbonizacijos darbo grupių procesas, kurio tikslas – įtraukti socialinius partnerius, suinteresuotas grupes į NEKS veiksmų plano atnaujinimą nuo pirmos minutės, sudaryti galimybę jiems pirmiesiems pateikti priemonių pasiūlymus, juos kartu išdiskutuoti ir bendru sutarimu pateikti preliminarų priemonių sąrašą tolimesniam institucijų vertinimui.

Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė yra viena iš penkių darbo grupių. Šiuo metu jau yra įvykę penki darbo grupės susitikimai, juose aptartos sektoriaus ŠESD emisijos ir jų šaltiniai, emisijų apskaita ir jos trūkumai, sektoriui iki 2030 m. keliami tikslai ir uždaviniai, taip pat aptartos jau suplanuotos ir jau įgyvendinamos priemonės, detaliau pristatytos ir išdiskutuotos tam tikros technologijos, galinčios turėti reikšmingą efektą emisijų sumažėjimui – taususis (no-till, neariminis) žemės dirbimas, srutų rūgštinimas.

Artimiausias darbo grupės susitikimas numatytas kovo 31 d. Jame planuojama bendrai aptarti ir apibendrinti ŠESD mažinimo priemones augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose. Balandį planuojamų susitikimų metu plačiau bus paliestos tokios temos, kaip žiediškumas, energetinis efektyvumas, maisto švaistymo mažinimas, inovacijos maisto sistemose.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...
  • Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema

    2023-01-14Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Kardokų kaimo centrinė sankryža ir kaimo ženklas apšviestas moderniu lauko šviestuvu su saulės ir vėjo baterijomis. Šviestuvas įrengtas Kazlų Rūdos savivaldybės kelio Kardokai–Braziūkai sankryžoje su rajoniniu keliu Višakio Rūda–Agurkiškės. Moderni įranga apšviečia svarbią Kardokų sankryžą. Kardokai – nedidelis kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriame iš viso gyvena vos apie 50 žmonių. Ši vietovė garsi čia veikiančia Kardokų gamtos mokykla, kuri skiriasi nuo įprastų mokymo įstaigų, nes mokymo procese daug dėmesio skiriama gamtai, gyvenamosios aplinkos gerinimui, ekologinių problemų sprendimui, kai stebint gamtą ...
  • Rado pusantro kilogramo užkasto kokaino

    2023-01-13Rado pusantro  kilogramo  užkasto kokaino
    Čia buvo slepiamas kokainas. Marijampolės apskrities VPK nuotraukos Trečiadienį Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės regione sulaikė Kauno miesto gyventoją, kuris dideliais ir labai dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas. (adsbygoogle = window.adsbygoogle || ).push({}); Atliekant kratas ir kitus procesinius veiksmus pas įtariamąjį rasta daug pinigų – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Įtariama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Prienų rajone aptikta įtariamojo naudota slėptuvė, kurioje buvo užkasta daugiau kaip pusantro kilogramo kokaino. Narkotinės medžiagos rinkos vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tiek pas narkotikų platintoją rasta pinigų. Įtariamasis kaunietis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.