Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sklandus bendradarbiavimas – sėkmingai panaudota parama valdoms modernizuoti

Nuotrauka www.shuterstock.com

Ūkininkai jau kviečiami teikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti. Ekspertai ragina pasinaudoti šia galimybe modernizuoti savo ūkius ir įsigyti technikos, pasistatyti pastatų ar pagerinti infrastruktūrą – tuomet ūkio priežiūrai reikės mažiau sąnaudų, o pajamos bus didesnės. Ūkininkai džiaugiasi ir lengvėjančiu paramos gavimo bei panaudojimo procesu: dokumentus pateikti lengviau, o bendradarbiaujant su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistais mažėja klaidų ir sankcijų.

Paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ truks iki balandžio 29 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 36 101 999 Eur suma.

Mažėja sąnaudos ir taupomas laikas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus džiaugiasi, kad savo ūkio specifiką jau puikiai žinantys ūkininkai vis labiau stengiasi investuoti į savo valdas ir užtikrinti savo ūkio tęstinumą bei tvarumą. „Investicijos padeda efektyvinti žemės ūkio vadybą, veiklą, lengvina ir efektyvina darbą, mažina darbo sąnaudas per išlaidų degalams, trąšoms, pašarams ir kitoms reik-mėms taupymą. Svarbu ir tai, kad investuojant į našesnes technologijas saugoma gamta, bioįvairovė“, – sako A. Svitojus.

Parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, kasmet sulaukia populiarumo dėl įvairialypės savo naudos. „Darbas ūkininkams išties palengvėja: parama pasinaudojus ir modernizavus ūkį reikia mažiau samdomos jėgos, mažiau darbui skirti ir savo valandų, o įdiegtos naujos technologijos leidžia mažinti produkcijos savikainą ir pasiekti geresnių darbo rezultatų“, – įsitikinęs A. Svitojus.

Priemonė populiari ir todėl, priduria jis, kad galima gauti iki 50 proc. projektui reikalingo finansavimo. Kartu ji skatina ir jaunųjų ūkininkų įsitraukimą bei kooperaciją, nes tada paramos intensyvumas gali siekti ir 70 proc.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas gerina viso šalies žemės ūkio kokybę: „Jeigu nebūtų šios paramos, mūsų šalyje tikrai nebūtų tokios našios, modernios technikos, nebūtų tiek ūkių, apsirūpinusių gyvulininkystės pastatais, kurie atitinka aplinkosauginius ir gyvūnų gerovės reikalavimus.“

Paramos gavimo ir panaudojimo procesas lengvėja

Dokumentai pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ šiemet priimami tik elektroniniu būdu. Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Agentūrai turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Pateikiant dokumentus elektroniniu būdu, procesas tapo lengvesnis ir sklandesnis. J. Sviderskis džiaugiasi, kad NMA daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms – tai ūkininkams leidžia taupyti laiką ir dirbti efektyviau, jų ūkiai yra mažiau kontroliuojami kontaktiniu būdu.

Jam antrina ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. A. Svitojus, pabrėžiantis ir elektroninių priemonių naudą, ir NMA specialistų geranoriškumą. „Itin džiugina tai, kad tarp NMA ir ūkininkų atsiranda vis draugiškesnis ryšys. Greičiau randame bendrus sprendimus, sudarytos galimybės per tiesiogines transliacijas internetu tiesiogiai gauti reikiamą informaciją, pastebime ir sumažėjusį sankcijų bei baudų kiekį už mažareikšmius pažeidimus. Patirdami mažiau streso ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti savo ūkio vystymui, tvarumui ir ilgalaikiškumui“, – teigia A. Svitojus.

Galima gauti iki 300 tūkst. Eur paramos, bet nebebus galima pirkti traktorių

Kiekvienam iš pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių (parama augalininkystės sektoriui nenumatyta) skirtas atskiras biudžetas:

pieninei galvijininkystei – 19 408 690 Eur;

mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę – 1 055 128 Eur;

kiaulininkystei – 6 200 000 Eur;

paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 5 725 000 Eur;

sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 3 713 181 Eur.

Didžiausia galimos paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur be PVM.

Paramos lėšos padengs 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau tam tikrais atvejais gali būti kompensuojama ir iki 70 proc. tinkamų išlaidų. Pavyzdžiui, kai kuriems žemės ūkio kooperatyvams arba žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas 5 metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos.

Paraiškos bus vertinamos pagal kiekvienam sektoriui nustatytus atrankos kriterijus. Balai skiriami už gamybos didinimą, aplinkos taršos mažinimą, tvarią plėtrą, klimato kaitos mažinimą ir kt.
Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gautas lėšas bus galima panaudoti naujų gamybinių pastatų statybai, jau esamų rekonstrukcijai, valdos infrastruktūros tvarkymui, žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos įsigijimui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitus paramos teikimo taisyklę šiemet iš paramos nebus galima finansuoti traktorių pirkimo (įskaitant T3 kategorijos traktorius).

Kas gali kreiptis dėl paramos?

Paraiškas gali teikti asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, ketinantys investuoti į specializuotą žemės ūkio sektorių. Dėl paramos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai – tik valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Reikia žinoti, kad paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių. Remiamos veiklos yra:

žemės ūkio produktų gamyba;

prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Užs. 356.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...
  • Mena laukai ir žmonės…

    2022-11-05Mena laukai ir žmonės...
    Nuotrauka šiai dienai prisiminti. Autorės nuotrauka 2022-ieji – žymaus Lietuvos tapytojo, pedagogo Vytauto Cip­lijausko jubiliejiniai metai: sausio 2-ąją jam būtų sukakę 95-eri… Tai akcentuota Marijampolės kultūros centro dailės galerijoje visus metus veikiančioje žymių menininkų kraštiečių darbų ekspozicijoje. Vytautui Ciplijauskui skirtas renginys vasarą buvo surengtas jo gimtinėje Šunskuose – čia veikė jo darbų bei Romo Linionio fotografijų, įamžinusių dailininką viešnagių metu, parodos. Tąsyk ir buvo prisiminta, kad visai netoli – ne tik dailininką, bet ir visą gausią bei talentingą jo giminę, daug kentėjusią istorijos vėtrose, menantys laukai. Tiesa, gimtoji sodyba neišlikusi, bet yra žmonių, dar ją menančių… Tada kalbėta, kad reikėtų šią ...
  • Ir visada – gyvenimo šviesa…

    2022-11-05Ir visada – gyvenimo šviesa...
    Taip galėtume apibūdinti paskutinį spalio sekmadienį Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje vykusį renginį, kuriame pynėsi spalvos (šviesios ir dramatiškos), nostalgiškos eilės ir muzika, smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos… Renginys prasidėjo eilėmis ir lyriška daina… Autorės nuotraukos. „Nuo potėpio link spektaklio“ – originaliai pavadinta popietė sukvietė keleto menų mūzas. Svarbus akcentas – ukrainiečių dailininko, jau pažįstamo ir marijampoliečiams, Sergejaus Ra tapybos darbų paroda. Jau aštuonetą mėnesių Lietuvoje gyvenantis kūrėjas čia ir intensyviai dirba, ir rengia parodas, ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ši paroda – nebe pirmoji Igliškėliuose, bet kaip sakė kultūrinių renginių organizatorius Dovydas Stralkus, ypatinga ir išskirtinė. Lyriškomis eilėmis ir daina, gitarai pritariant, ...
  • Negalime numoti ranka į šią ligą

    2022-11-05Negalime numoti ranka į šią ligą
    Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo Užsikrėtė visa ...
  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.