Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Australijoje sutiktą diasporą marijampolietė vadina garbingais Lietuvos ambasadoriais

Brigita Kavaliauskaitė – marijampolietė, jai 26-eri. Baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, Muzikos mokykloje – šokių klasę, dalyvavusi daugybėje tarptautinių projektų, koncertų, mainų programų, studijų metais ir po jų pamačiusi daug pasaulio, šiandien ji savo patirtį ir žinias pritaiko Lietuvoje, Vilniuje. Kalbiname ją neseniai grįžusią iš Australijos, kurioje savanoriavo lietuvių bendruomenėje. „Australijoje sutiktą diasporą (tautos dalį, gyvenančią ne savo istorinėje tėvynėje – autorės pastaba) norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai!“ – sako Brigita.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Galimybių pagyventi svetur – apstu

– Man visada buvo įdomu, kaip lietuviai gyvena kituose pasaulio kampeliuose. Kuo jie tiki, ką jie veikia, ko siekia, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip randa teisingus sprendimus joms išspręsti. Visada įdomu pamatyti kitų šalių kraštovaizdžius, „pačiupinėti“ jų kultūrą ir įprastą kasdienybę. Kiekvienas naujai sutiktas žmogus, aplankyta šalis yra tarsi informacinė skrynia, kurią teisingai pravėrus gali save nepamatuojamai praturtinti, – pokalbį pradeda Brigita, pridurdama, kad būtent toks smalsumas jai suteikė nemažai galimybių kurį laiką pagyventi svetur.

– Kaip Tau pavyko įsisukti į tarptautinius projektus, studijuoti užsienyje? Juk ne kiekvienas studentas patiria tai, ką patyrei tu?

– Studijavau ir baigiau ISM vadybos ir ekonomikos universitetą, tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas. Jų metu turėjau galimybę visus metus praleisti Portugalijoje, Porte. Pusę laikotarpio pagal „Erasmus+“ mainų programą mokiausi „Catolica Porto“ verslo mokykloje, o likusią pusę metų dirbau prabangių baldų įmonėje „Covet Group“, apie kurią rašiau savo baigiamąjį bakalauro darbą. Kita įdomi patirtis – darbas portveino įmonėje „Graham’s Port Lodge“, kur turėjau galimybę daug išmokti ir sužinoti apie tam regionui būdingą gėrimą, jo gamybą, vynuogynus. Kai kurios patirtys leido labiau „pasimatuoti“ studijų metais įgytas žinias, pavyzdžiui marketingą, jo strategiją. Tačiau, mano akimis, ne mažiau svarbus yra ir savęs pažinimas, akiračio plėtimas, tavo paties, kaip asmenybės, augimas esant mažiau pažįstamoje aplinkoje ar net industrijoje.

Viens du – ir Australijoje? Ne!

– Kodėl savanorystei rinkaisi Australiją?

– Niekuomet nepamiršiu akimirkos, kuomet skrisdama iš Portugalijos į Vilnių gintis savo baigiamojo bakalauro darbo, oro uoste gavau Migracijos tarnybos laišką, jog man patvirtina viza – buvo sunku patikėti, kad aš keliausiu į „Down Under“ (toks yra žemyno slapyvardis, nes Australija yra žemiau pusiaujo)! Į Australiją išvykau po 10 dienų, vos atsiėmusi bakalauro diplomą. Beveik pusę metų gyvenau Brisbano mieste, Kvynslando (Queensland) valstijoje.

– Tai kaip – viens du ir išvykai į Australiją?

– Tikrai ne viens du. Laimėjau stipendiją Švietimo mainų paramos fondo organizuotame konkurse praktikai lituanistinėse mokyk­lėlėse. Ir nors aktyvių lietuvių bendruomenių buvo galima aptikti nuo Brazilijos, Argentinos, JAV iki Ispanijos, Islandijos, Indijos, labiausiai mano akį patraukė Australija vien dėl savo kitoniškumo, dažnai knygose matytų kengūrų, Urulu uolos, atogrąžų miškų. Norėjau tai išvysti savo akimis.

Lietuvos ambasadoriai

– Neoficialiais duomenimis, užsienyje gyvena maždaug 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų (apie 30 proc. lietuvių tautos). Dažnai stereotipiškai manoma, kad emigrantai – Tėvynę išdavę, tautiečius gimtinėje vargti palikę žmonės. Ar iš tiesų diasporą galima taip apibūdinti?

 Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

– Didžioji dalis lietuvių Australijoje atsirado po 2-ojo pasaulinio karo, jų tėvams ar seneliams ieškojus saugesnio prieglobsčio (dar kitaip vadinama „dipukų“ banga), kiti buvo meilės emigrantai, dar kiti – ieškantys geresnio gyvenimo, didesnių galimybių. Dėl to su šiuo teiginiu nesutikčiau, kadangi nemaža dalis lietuvių svetur atsirado dėl įvairių gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.
Australijoje sutiktą diasporą norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai! Niekuomet nepamiršiu Velykų, sutiktų Australijoje su Ritos Grigutienės šeima. Jaučiausi lyg būčiau Lietuvoje. Ant sienos puikavosi Lietuvos vėliava, ant stalo – marginti kiaušiniai ir tradiciniai lietuviški patiekalai. Stebėjausi, kiek daug meilės, ryžto, noro visa tai išsaugoti turi išeivija. Atmintyje ilgai neišblės ir Australijoje švęstos Joninės. Nors ir iš kiek labiau egzotiškų augalų, tačiau pynėme tradicinius vainikus, ėjome pro pačių sutvertus kupolės vartus, ieškojome paparčio žiedo, šokome tautinius ratelius, žaidėme kitus gan gerai mums žinomus žaidimus. Apsupta jų, ir pati pradėjau labiau vertinti mūsų paveldą, istoriją.

– O kokia Australijos lietuvių kasdienybė? Ką jie veikia, kuo užsiima?

– Australijoje teko susidurti su be galo įdomiais lietuvaičiais. Dalis jų dirba vietinėse korporacijose, įmonėse, kiti – įkūrę savo verslus. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimčių metų į Australiją atvykusi Rita Grigutienė yra įkūrusi savo mados studiją „J&R Formal Boutique“. Ji organizuoja įvairius mados šou, o įspūdinga tai, kad Rita turėjo galimybę aprengti konkurso „Mrs. Australija 2019“ nugalėtoją! Jos kelias niekuomet nebuvo lengvas, tačiau Rita yra puikus pavyzdys, kad užsidegimas, sunkus darbas, ryžtas ir drąsa atveria svajonių duris.

Kita lietuvaitė, beje, marijampolietė Edita Ritmejerytė Australijoje gyvena jau 12 su puse metų. Čia ji atvyko studijuoti gamtos mokslų bakalauro, o paskui įstojo į cheminės ekologijos doktorantūros studijas Melburno universitete. Prieš pusantrų metų Edita gavo darbo pasiūlymą Australijos tropinės sveikatos ir medicinos institute (AITHM) ir persikėlė į Kernso (Cairns) miestą, daugiausia žinomą dėl ten esančių koralinių rifų. Įdomu, kad Editos tikslas AITHM projekte buvo pritaikyti aborigenų tradicinės medicinos žinias ieškant naujų bioaktyvių junginių iš vietinių augalų.

Dirbti Lietuvai zalima įvairiai

– Tikėkimės, kad Editos mokslinė veikla bus naudinga ne tik Australijai, bet ir Europai, galbūt ir Lietuvai. Ar teko sutikti Australijos lietuvių, kurie pasisėmę žinių planuotų grįžti į Lietuvą?
– Nė vienas iš mano sutiktų lietuvių bent šiuo metu neplanuoja grįžti į Lietuvą. Ir tai ne dėl kokių nors Lietuvos trūkumų – ilgai gyvendami Australijoje jie sukuria savo gyvenimus, šeimas, socialinį ratą, ten įleidžia šaknis, todėl grįžimas nebūtų lengvas. Visgi, esu girdėjusi, jog dalis lietuvių steigia verslus, kurių partneriais tampa būtent Lietuvos lietuviai. Gal tai bent kažkiek išpildo jų norą būti uostu tarp dviejų žemynų.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Manau, kad dirbti Lietuvos labui galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, puoselėjant jos kultūrą svetur. Jau minėta Edita Ritmejerytė pasakojo, kad kol gyveno Melburne, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, šoko tautinius šokius, su kolektyvu dalyvavo dviejose dainų šventėse, dirbo lietuvių klubo administracijoje, buvo netgi Australijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė. Kai jai pasakiau, kad laikraštis domisi lietuvių gyvenimu užsienyje, Edita savo nuomonę išsakė teigdama, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių švietimas apie savo kultūrą ir šaknis. „Aš visuomet su pasididžiavimu pasakoju apie Lietuvą, esu pakvietusi ne vieną kolegą ar bendramokslį prisijungti prie mūsų tautinių šokių kolektyvo, kiti mielai atvyksta paragauti lietuviškų tradicinių patiekalų“, – rašė Edita.

Nors Edita šiuo metu į Lietuvą grįžti neplanuoja, Lietuvą ji vadina savo tėvyne ir nuolat galvoja, kaip susieti savo ateitį su Lietuva. Galbūt tai galėtų realizuotis stažuotėmis Lietuvoje arba priimant studentus iš Lietuvos dirbti Australijoje.

– Minėjai, kad Australijoje aktyvūs lietuvaičiai kuria bendruomenes?

– Taip, ir manau, kad tai išties yra geri darbai saugant lietuvybę. Jie organizuoja lietuviškas šventes, įvairias veiklas, kurios padeda išlaikyti papročius, moko vaikus lietuvių kalbos.
Kartais ima atrodyti, kad kai kurie svetur gyvenantys lietuvaičiai jaučia dar didesnę garbę, malonumą pasipuošdami tautiniais rūbais, apsijuosdami juostomis, šokdami liaudies šokius nei kai kurie lietuviai. Jie puoselėja savo šaknis ir jas be galo vertina, kadangi tai – jų identitetas.

– Ar teko atvirai pasikalbėti, kaip jie būdami kitame, labai tolimame žemyne vertina Lietuvą, jos žmones?

– Žinoma, kad teko. Štai jau keletą metų Australijoje gyvenanti lietuvė Gintarė Valūnaitė sako, kad „visi pasirenkame, ką, kur, kaip norime veikti gyvenime, tai kiekvieno žmogaus sprendimas. Manau, kad tiek išeiviai, tiek lietuvaičiai, likę gimtinėje, yra laimingi būdami ten, kur yra“. Jau minėta Edita Ritmejerytė taip pat šiltai kalba apie gimtinėje likusius žmones: „Lietuviai nepaprastai darbšti ir kruopšti tauta. Didžiuojuosi, kad dažnas lietuvis laisvai kalba bent keletu užsienio kalbų. Anglakalbėse valstybėse tai praktiškai neegzistuojantis dalykas. Džiaugiuosi, kad modernėjant Lietuvai mes sugebame tai suderinti su mūsų kultūra ir tradicijomis“.

Savanorystė: „Širdis dainuodavo!“

– Ko mokei lietuvius, gyvendama Australijoje?

– Mokiau lietuvių kalbos ir kultūros. Darbo dienomis vesdavau individualias pamokas, o savaitgaliais – bendrus visos grupės užsiėmimus, kurie dažniausiai buvo skirti žaidimams, šokiams, dainoms, rankdarbiams, protmūšiams. Šis darbas buvo įdomus tuo, kad teko dirbti tiek su šešerių metų vaikais, tiek su paaugliais, tiek su puikiai kalbančiais lietuviais, turinčiais gramatikos spragų. Dirbau ir su žmonėmis, kurie sunkiai ištardavo keletą lietuviškų žodžių. Nebuvo medžiagos, kuri tiktų visiems, tad prieš kiekvieną pamoką sukdavau galvą, kaip kiekvieną mokinuką sudominti, koks turinys jam būtų įdomus, kokiais metodais informacija yra įsisavinama greičiausiai.

Bendravimas su išeivių vaikais man kėlė didžiulį džiaugsmą, širdis dainuodavo, kuomet jie mane pasitikdavo šaukdami: „Labas, kaip sekasi?“, o išlydėdavo mojuodami ir sakydami: „Iki pasimatymo!“ Dauguma jų Lietuvą jau yra aplankę, tačiau visi kalbėdavo apie norą sugrįžti, pamatyti tikrą žiemą, sniegą (Brisbane, mieste, kuriame dirbau, žiemą temperatūra siekia 11–20 laipsnių šilumos).

Žinia apie karą pasiekė ir Australiją

– Kaip suprantu, Australijoje įsigijai daug naujų draugų, iki šiol bendrauji su jais socialiniuose tinkluose. Gal teko kalbėtis apie karą, vykstantį Ukrainoje?
– Karo pradžia Ukrainoje sutapo su itin nuostolingais, seniai Australijoje regėtais potvyniais. Rytinėje žemyno pusėje, kurioje gyvena kalbinti lietuviai, per 80 valandų iškrito 85 proc. viso metų lietaus, tad daugiau nei 300 tūkstančių žmonių liko be namų, potvynis nusinešė ir beveik dvi dešimtis gyvybių. Dėl šios priežasties žmonės neturėjo galimybės protestuoti, keliai buvo sugadinti, miestuose neveikė traukiniai, žmonės tiesiog neturėjo galimybių į juos įvažiuoti.

O Melburne, Sidnėjuje protestai vyko. Kovo 6 dieną, sekmadienį, protestas įvyko ir Brisbano centre, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių iš Ukrainos, Lietuvos, Lat­vijos, Estijos, Vokietijos, Austrijos ir Portugalijos.

Pasaulis viską stebi, viską supranta. Ir tiki, kad Ukraina nugalės. Nes vietos Putino režimui šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog nėra.

– Ačiū už pokalbį ir skirtą laiką.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė

    2023-01-30Kartais nežinai, kur tavęs laukia sėkmė
    Visur gerai, bet namuose geriausia. Tuo įsitikinusi 24-erių marijampolietė Miglė Pečkytė. Mergina, kuri jau buvo kojas apšilusi Vilniuje, pagal kultūrinių mainų programą metams išvyko į JAV, pusmetį gyveno Floridoje, likusį laiką – pačiame Niujorke! Vos tik grįžusi į Lietuvą, lagaminą išsikrovė tėvų namuose Marijampolėje. Po savaitės jau buvo išsinuomojusi patalpas fotostudijai ir pernai rugsėjo 22-ąją atvėrė ją kalėdinėms fotosesijoms. – Pamačiau, kad Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje: ir kainos, ir patalpos tenkino, tad mano planas susidėliojo labai greitai, – džiaugiasi Miglė. Miglė Pečkytė: „Marijampolėje verslą sukurti daug paprasčiau nei didmiestyje.“ Nuotrauka iš asmeninio Miglės Pečkytės archyvo Netikėta? Miglė yra baigusi kosmetikės specialybę. ...
  • „Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui

    2023-01-30„Sūduvos“ futbolo komanda nepaiso gandų ir ruošiasi naujam sezonui
    Šešios savaitės lieka iki naujo Lietuvos futbolo A lygos čempionato pradžios. Jam ruošiasi ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta įvairių spėjimų ir gandų, kokia padėtis yra komandoje. Sirgaliai nerimauja dėl to, kad sunkiai vyksta komandos komplektavimas, nėra trenerio, kalbama ir apie tai, kad klubo prezidentas Vidmantas Murauskas ieško ir gal jau surado naują komandos šeimininką. V. Murauskas teigia, kad pasiruošti naujajam sezonui bus suspėta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Galima suprasti komandos sirgalių nerimą, nes jie pastaruoju metu nuolat girdi apie komandą paliekančius buvusius žaidėjus. Kita vertus, iki sezono pradžios lieka ne tiek daug laiko, o klaustukų dar daug. Kai ...
  • Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa

    2023-01-30Dekoratyvinės skaldos rūšių gausa
    Dekoratyvinė skalda – elegantišku žavesiu pasižymintis funkcionalus aplinkos tvarkybos elementas, kurį galima puikiai panaudoti įvairiausiems projektams įgyvendinti. Dekoratyvinė skalda idealiai tinka sodo landšaftui, nuogrindoms, takeliams, gėlynams, populiariesiems alpinariumams įrengti, kiemui dekoruoti ar amžino poilsio vietoms papuošti. Dekoratyvinių skaldos rūšių priskaičiuojama daugiau nei 200. Šiandien trumpai susipažinsime tik su 6. Granito skalda Iš ypatingu tvirtumu pasižyminčios granito uolienos yra gaminama oro sąlygoms atspari, įvairių spalvų bei dydžių gausa išsiskirianti granito skalda. Įvairiais metų laikais tinkama naudoti skalda yra tvarus bei ekonomiškas pasirinkimas, nes, išlaikydama savo puikią išvaizdą, skalda gali tarnauti daugybę metų, o tai reiškia, kad taupote ne tik laiko sąnaudas dangos atnaujinimui, ...
  • Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro

    2023-01-28Sūduvos gimnazijos savanorės: lietuviai per daug skundžiasi dėl oro
    Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vėl savanoriauja dvi praktikantės – ukrainietė ir kartvelė. Jau rašėme, kad praėjusiais mokslo metais čia taip pat savanoriavo mergina iš Sakartvelo ir vaikinas iš Danijos. Ukrainietė Anastasija Kremezna praktiką pradėjo pernai rugsėjį, o iš Sakartvelo atvykusi Mariam Kokašvili – lapkritį. Abi planuoja būti Marijampolėje iki liepos mėnesio. Abi merginos atvyko pagal Europos solidarumo korpuso programą, tad gali būti 9 mėnesius, o paskutinius iš jų ir paatostogauti, pakeliauti po šalį. Mariam ir Anastasija labai susidraugavo. Kaip sakė jų praktikos vadovė anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė, merginos bendrauja kaip seserys ir planuoja toliau draugauti pasibaigus praktikai Lietuvoje. Vienintelė turi akreditaciją Dar 2020 m. ...
  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    Jei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.