Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Australijoje sutiktą diasporą marijampolietė vadina garbingais Lietuvos ambasadoriais

Brigita Kavaliauskaitė – marijampolietė, jai 26-eri. Baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, Muzikos mokykloje – šokių klasę, dalyvavusi daugybėje tarptautinių projektų, koncertų, mainų programų, studijų metais ir po jų pamačiusi daug pasaulio, šiandien ji savo patirtį ir žinias pritaiko Lietuvoje, Vilniuje. Kalbiname ją neseniai grįžusią iš Australijos, kurioje savanoriavo lietuvių bendruomenėje. „Australijoje sutiktą diasporą (tautos dalį, gyvenančią ne savo istorinėje tėvynėje – autorės pastaba) norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai!“ – sako Brigita.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Galimybių pagyventi svetur – apstu

– Man visada buvo įdomu, kaip lietuviai gyvena kituose pasaulio kampeliuose. Kuo jie tiki, ką jie veikia, ko siekia, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip randa teisingus sprendimus joms išspręsti. Visada įdomu pamatyti kitų šalių kraštovaizdžius, „pačiupinėti“ jų kultūrą ir įprastą kasdienybę. Kiekvienas naujai sutiktas žmogus, aplankyta šalis yra tarsi informacinė skrynia, kurią teisingai pravėrus gali save nepamatuojamai praturtinti, – pokalbį pradeda Brigita, pridurdama, kad būtent toks smalsumas jai suteikė nemažai galimybių kurį laiką pagyventi svetur.

– Kaip Tau pavyko įsisukti į tarptautinius projektus, studijuoti užsienyje? Juk ne kiekvienas studentas patiria tai, ką patyrei tu?

– Studijavau ir baigiau ISM vadybos ir ekonomikos universitetą, tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas. Jų metu turėjau galimybę visus metus praleisti Portugalijoje, Porte. Pusę laikotarpio pagal „Erasmus+“ mainų programą mokiausi „Catolica Porto“ verslo mokykloje, o likusią pusę metų dirbau prabangių baldų įmonėje „Covet Group“, apie kurią rašiau savo baigiamąjį bakalauro darbą. Kita įdomi patirtis – darbas portveino įmonėje „Graham’s Port Lodge“, kur turėjau galimybę daug išmokti ir sužinoti apie tam regionui būdingą gėrimą, jo gamybą, vynuogynus. Kai kurios patirtys leido labiau „pasimatuoti“ studijų metais įgytas žinias, pavyzdžiui marketingą, jo strategiją. Tačiau, mano akimis, ne mažiau svarbus yra ir savęs pažinimas, akiračio plėtimas, tavo paties, kaip asmenybės, augimas esant mažiau pažįstamoje aplinkoje ar net industrijoje.

Viens du – ir Australijoje? Ne!

– Kodėl savanorystei rinkaisi Australiją?

– Niekuomet nepamiršiu akimirkos, kuomet skrisdama iš Portugalijos į Vilnių gintis savo baigiamojo bakalauro darbo, oro uoste gavau Migracijos tarnybos laišką, jog man patvirtina viza – buvo sunku patikėti, kad aš keliausiu į „Down Under“ (toks yra žemyno slapyvardis, nes Australija yra žemiau pusiaujo)! Į Australiją išvykau po 10 dienų, vos atsiėmusi bakalauro diplomą. Beveik pusę metų gyvenau Brisbano mieste, Kvynslando (Queensland) valstijoje.

– Tai kaip – viens du ir išvykai į Australiją?

– Tikrai ne viens du. Laimėjau stipendiją Švietimo mainų paramos fondo organizuotame konkurse praktikai lituanistinėse mokyk­lėlėse. Ir nors aktyvių lietuvių bendruomenių buvo galima aptikti nuo Brazilijos, Argentinos, JAV iki Ispanijos, Islandijos, Indijos, labiausiai mano akį patraukė Australija vien dėl savo kitoniškumo, dažnai knygose matytų kengūrų, Urulu uolos, atogrąžų miškų. Norėjau tai išvysti savo akimis.

Lietuvos ambasadoriai

– Neoficialiais duomenimis, užsienyje gyvena maždaug 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų (apie 30 proc. lietuvių tautos). Dažnai stereotipiškai manoma, kad emigrantai – Tėvynę išdavę, tautiečius gimtinėje vargti palikę žmonės. Ar iš tiesų diasporą galima taip apibūdinti?

 Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

– Didžioji dalis lietuvių Australijoje atsirado po 2-ojo pasaulinio karo, jų tėvams ar seneliams ieškojus saugesnio prieglobsčio (dar kitaip vadinama „dipukų“ banga), kiti buvo meilės emigrantai, dar kiti – ieškantys geresnio gyvenimo, didesnių galimybių. Dėl to su šiuo teiginiu nesutikčiau, kadangi nemaža dalis lietuvių svetur atsirado dėl įvairių gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.
Australijoje sutiktą diasporą norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai! Niekuomet nepamiršiu Velykų, sutiktų Australijoje su Ritos Grigutienės šeima. Jaučiausi lyg būčiau Lietuvoje. Ant sienos puikavosi Lietuvos vėliava, ant stalo – marginti kiaušiniai ir tradiciniai lietuviški patiekalai. Stebėjausi, kiek daug meilės, ryžto, noro visa tai išsaugoti turi išeivija. Atmintyje ilgai neišblės ir Australijoje švęstos Joninės. Nors ir iš kiek labiau egzotiškų augalų, tačiau pynėme tradicinius vainikus, ėjome pro pačių sutvertus kupolės vartus, ieškojome paparčio žiedo, šokome tautinius ratelius, žaidėme kitus gan gerai mums žinomus žaidimus. Apsupta jų, ir pati pradėjau labiau vertinti mūsų paveldą, istoriją.

– O kokia Australijos lietuvių kasdienybė? Ką jie veikia, kuo užsiima?

– Australijoje teko susidurti su be galo įdomiais lietuvaičiais. Dalis jų dirba vietinėse korporacijose, įmonėse, kiti – įkūrę savo verslus. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimčių metų į Australiją atvykusi Rita Grigutienė yra įkūrusi savo mados studiją „J&R Formal Boutique“. Ji organizuoja įvairius mados šou, o įspūdinga tai, kad Rita turėjo galimybę aprengti konkurso „Mrs. Australija 2019“ nugalėtoją! Jos kelias niekuomet nebuvo lengvas, tačiau Rita yra puikus pavyzdys, kad užsidegimas, sunkus darbas, ryžtas ir drąsa atveria svajonių duris.

Kita lietuvaitė, beje, marijampolietė Edita Ritmejerytė Australijoje gyvena jau 12 su puse metų. Čia ji atvyko studijuoti gamtos mokslų bakalauro, o paskui įstojo į cheminės ekologijos doktorantūros studijas Melburno universitete. Prieš pusantrų metų Edita gavo darbo pasiūlymą Australijos tropinės sveikatos ir medicinos institute (AITHM) ir persikėlė į Kernso (Cairns) miestą, daugiausia žinomą dėl ten esančių koralinių rifų. Įdomu, kad Editos tikslas AITHM projekte buvo pritaikyti aborigenų tradicinės medicinos žinias ieškant naujų bioaktyvių junginių iš vietinių augalų.

Dirbti Lietuvai zalima įvairiai

– Tikėkimės, kad Editos mokslinė veikla bus naudinga ne tik Australijai, bet ir Europai, galbūt ir Lietuvai. Ar teko sutikti Australijos lietuvių, kurie pasisėmę žinių planuotų grįžti į Lietuvą?
– Nė vienas iš mano sutiktų lietuvių bent šiuo metu neplanuoja grįžti į Lietuvą. Ir tai ne dėl kokių nors Lietuvos trūkumų – ilgai gyvendami Australijoje jie sukuria savo gyvenimus, šeimas, socialinį ratą, ten įleidžia šaknis, todėl grįžimas nebūtų lengvas. Visgi, esu girdėjusi, jog dalis lietuvių steigia verslus, kurių partneriais tampa būtent Lietuvos lietuviai. Gal tai bent kažkiek išpildo jų norą būti uostu tarp dviejų žemynų.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Manau, kad dirbti Lietuvos labui galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, puoselėjant jos kultūrą svetur. Jau minėta Edita Ritmejerytė pasakojo, kad kol gyveno Melburne, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, šoko tautinius šokius, su kolektyvu dalyvavo dviejose dainų šventėse, dirbo lietuvių klubo administracijoje, buvo netgi Australijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė. Kai jai pasakiau, kad laikraštis domisi lietuvių gyvenimu užsienyje, Edita savo nuomonę išsakė teigdama, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių švietimas apie savo kultūrą ir šaknis. „Aš visuomet su pasididžiavimu pasakoju apie Lietuvą, esu pakvietusi ne vieną kolegą ar bendramokslį prisijungti prie mūsų tautinių šokių kolektyvo, kiti mielai atvyksta paragauti lietuviškų tradicinių patiekalų“, – rašė Edita.

Nors Edita šiuo metu į Lietuvą grįžti neplanuoja, Lietuvą ji vadina savo tėvyne ir nuolat galvoja, kaip susieti savo ateitį su Lietuva. Galbūt tai galėtų realizuotis stažuotėmis Lietuvoje arba priimant studentus iš Lietuvos dirbti Australijoje.

– Minėjai, kad Australijoje aktyvūs lietuvaičiai kuria bendruomenes?

– Taip, ir manau, kad tai išties yra geri darbai saugant lietuvybę. Jie organizuoja lietuviškas šventes, įvairias veiklas, kurios padeda išlaikyti papročius, moko vaikus lietuvių kalbos.
Kartais ima atrodyti, kad kai kurie svetur gyvenantys lietuvaičiai jaučia dar didesnę garbę, malonumą pasipuošdami tautiniais rūbais, apsijuosdami juostomis, šokdami liaudies šokius nei kai kurie lietuviai. Jie puoselėja savo šaknis ir jas be galo vertina, kadangi tai – jų identitetas.

– Ar teko atvirai pasikalbėti, kaip jie būdami kitame, labai tolimame žemyne vertina Lietuvą, jos žmones?

– Žinoma, kad teko. Štai jau keletą metų Australijoje gyvenanti lietuvė Gintarė Valūnaitė sako, kad „visi pasirenkame, ką, kur, kaip norime veikti gyvenime, tai kiekvieno žmogaus sprendimas. Manau, kad tiek išeiviai, tiek lietuvaičiai, likę gimtinėje, yra laimingi būdami ten, kur yra“. Jau minėta Edita Ritmejerytė taip pat šiltai kalba apie gimtinėje likusius žmones: „Lietuviai nepaprastai darbšti ir kruopšti tauta. Didžiuojuosi, kad dažnas lietuvis laisvai kalba bent keletu užsienio kalbų. Anglakalbėse valstybėse tai praktiškai neegzistuojantis dalykas. Džiaugiuosi, kad modernėjant Lietuvai mes sugebame tai suderinti su mūsų kultūra ir tradicijomis“.

Savanorystė: „Širdis dainuodavo!“

– Ko mokei lietuvius, gyvendama Australijoje?

– Mokiau lietuvių kalbos ir kultūros. Darbo dienomis vesdavau individualias pamokas, o savaitgaliais – bendrus visos grupės užsiėmimus, kurie dažniausiai buvo skirti žaidimams, šokiams, dainoms, rankdarbiams, protmūšiams. Šis darbas buvo įdomus tuo, kad teko dirbti tiek su šešerių metų vaikais, tiek su paaugliais, tiek su puikiai kalbančiais lietuviais, turinčiais gramatikos spragų. Dirbau ir su žmonėmis, kurie sunkiai ištardavo keletą lietuviškų žodžių. Nebuvo medžiagos, kuri tiktų visiems, tad prieš kiekvieną pamoką sukdavau galvą, kaip kiekvieną mokinuką sudominti, koks turinys jam būtų įdomus, kokiais metodais informacija yra įsisavinama greičiausiai.

Bendravimas su išeivių vaikais man kėlė didžiulį džiaugsmą, širdis dainuodavo, kuomet jie mane pasitikdavo šaukdami: „Labas, kaip sekasi?“, o išlydėdavo mojuodami ir sakydami: „Iki pasimatymo!“ Dauguma jų Lietuvą jau yra aplankę, tačiau visi kalbėdavo apie norą sugrįžti, pamatyti tikrą žiemą, sniegą (Brisbane, mieste, kuriame dirbau, žiemą temperatūra siekia 11–20 laipsnių šilumos).

Žinia apie karą pasiekė ir Australiją

– Kaip suprantu, Australijoje įsigijai daug naujų draugų, iki šiol bendrauji su jais socialiniuose tinkluose. Gal teko kalbėtis apie karą, vykstantį Ukrainoje?
– Karo pradžia Ukrainoje sutapo su itin nuostolingais, seniai Australijoje regėtais potvyniais. Rytinėje žemyno pusėje, kurioje gyvena kalbinti lietuviai, per 80 valandų iškrito 85 proc. viso metų lietaus, tad daugiau nei 300 tūkstančių žmonių liko be namų, potvynis nusinešė ir beveik dvi dešimtis gyvybių. Dėl šios priežasties žmonės neturėjo galimybės protestuoti, keliai buvo sugadinti, miestuose neveikė traukiniai, žmonės tiesiog neturėjo galimybių į juos įvažiuoti.

O Melburne, Sidnėjuje protestai vyko. Kovo 6 dieną, sekmadienį, protestas įvyko ir Brisbano centre, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių iš Ukrainos, Lietuvos, Lat­vijos, Estijos, Vokietijos, Austrijos ir Portugalijos.

Pasaulis viską stebi, viską supranta. Ir tiki, kad Ukraina nugalės. Nes vietos Putino režimui šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog nėra.

– Ačiū už pokalbį ir skirtą laiką.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.