Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Australijoje sutiktą diasporą marijampolietė vadina garbingais Lietuvos ambasadoriais

Brigita Kavaliauskaitė – marijampolietė, jai 26-eri. Baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, Muzikos mokykloje – šokių klasę, dalyvavusi daugybėje tarptautinių projektų, koncertų, mainų programų, studijų metais ir po jų pamačiusi daug pasaulio, šiandien ji savo patirtį ir žinias pritaiko Lietuvoje, Vilniuje. Kalbiname ją neseniai grįžusią iš Australijos, kurioje savanoriavo lietuvių bendruomenėje. „Australijoje sutiktą diasporą (tautos dalį, gyvenančią ne savo istorinėje tėvynėje – autorės pastaba) norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai!“ – sako Brigita.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Australijoje Brigita susipažino ir su koalomis.

Galimybių pagyventi svetur – apstu

– Man visada buvo įdomu, kaip lietuviai gyvena kituose pasaulio kampeliuose. Kuo jie tiki, ką jie veikia, ko siekia, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip randa teisingus sprendimus joms išspręsti. Visada įdomu pamatyti kitų šalių kraštovaizdžius, „pačiupinėti“ jų kultūrą ir įprastą kasdienybę. Kiekvienas naujai sutiktas žmogus, aplankyta šalis yra tarsi informacinė skrynia, kurią teisingai pravėrus gali save nepamatuojamai praturtinti, – pokalbį pradeda Brigita, pridurdama, kad būtent toks smalsumas jai suteikė nemažai galimybių kurį laiką pagyventi svetur.

– Kaip Tau pavyko įsisukti į tarptautinius projektus, studijuoti užsienyje? Juk ne kiekvienas studentas patiria tai, ką patyrei tu?

– Studijavau ir baigiau ISM vadybos ir ekonomikos universitetą, tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas. Jų metu turėjau galimybę visus metus praleisti Portugalijoje, Porte. Pusę laikotarpio pagal „Erasmus+“ mainų programą mokiausi „Catolica Porto“ verslo mokykloje, o likusią pusę metų dirbau prabangių baldų įmonėje „Covet Group“, apie kurią rašiau savo baigiamąjį bakalauro darbą. Kita įdomi patirtis – darbas portveino įmonėje „Graham’s Port Lodge“, kur turėjau galimybę daug išmokti ir sužinoti apie tam regionui būdingą gėrimą, jo gamybą, vynuogynus. Kai kurios patirtys leido labiau „pasimatuoti“ studijų metais įgytas žinias, pavyzdžiui marketingą, jo strategiją. Tačiau, mano akimis, ne mažiau svarbus yra ir savęs pažinimas, akiračio plėtimas, tavo paties, kaip asmenybės, augimas esant mažiau pažįstamoje aplinkoje ar net industrijoje.

Viens du – ir Australijoje? Ne!

– Kodėl savanorystei rinkaisi Australiją?

– Niekuomet nepamiršiu akimirkos, kuomet skrisdama iš Portugalijos į Vilnių gintis savo baigiamojo bakalauro darbo, oro uoste gavau Migracijos tarnybos laišką, jog man patvirtina viza – buvo sunku patikėti, kad aš keliausiu į „Down Under“ (toks yra žemyno slapyvardis, nes Australija yra žemiau pusiaujo)! Į Australiją išvykau po 10 dienų, vos atsiėmusi bakalauro diplomą. Beveik pusę metų gyvenau Brisbano mieste, Kvynslando (Queensland) valstijoje.

– Tai kaip – viens du ir išvykai į Australiją?

– Tikrai ne viens du. Laimėjau stipendiją Švietimo mainų paramos fondo organizuotame konkurse praktikai lituanistinėse mokyk­lėlėse. Ir nors aktyvių lietuvių bendruomenių buvo galima aptikti nuo Brazilijos, Argentinos, JAV iki Ispanijos, Islandijos, Indijos, labiausiai mano akį patraukė Australija vien dėl savo kitoniškumo, dažnai knygose matytų kengūrų, Urulu uolos, atogrąžų miškų. Norėjau tai išvysti savo akimis.

Lietuvos ambasadoriai

– Neoficialiais duomenimis, užsienyje gyvena maždaug 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų (apie 30 proc. lietuvių tautos). Dažnai stereotipiškai manoma, kad emigrantai – Tėvynę išdavę, tautiečius gimtinėje vargti palikę žmonės. Ar iš tiesų diasporą galima taip apibūdinti?

 Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

Kiekvienai pamokai Brigita ruošdavosi itin atidžiai.

– Didžioji dalis lietuvių Australijoje atsirado po 2-ojo pasaulinio karo, jų tėvams ar seneliams ieškojus saugesnio prieglobsčio (dar kitaip vadinama „dipukų“ banga), kiti buvo meilės emigrantai, dar kiti – ieškantys geresnio gyvenimo, didesnių galimybių. Dėl to su šiuo teiginiu nesutikčiau, kadangi nemaža dalis lietuvių svetur atsirado dėl įvairių gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.
Australijoje sutiktą diasporą norėčiau pavadinti garbingais Lietuvos ambasadoriais, skirtinguose pasaulio kampeliuose su pasididžiavimu keliančiais Lietuvos vėliavą, kalbančiais apie mūsų istoriją, kultūrą, papročius. Širdyse jie – visuomet lietuviai! Niekuomet nepamiršiu Velykų, sutiktų Australijoje su Ritos Grigutienės šeima. Jaučiausi lyg būčiau Lietuvoje. Ant sienos puikavosi Lietuvos vėliava, ant stalo – marginti kiaušiniai ir tradiciniai lietuviški patiekalai. Stebėjausi, kiek daug meilės, ryžto, noro visa tai išsaugoti turi išeivija. Atmintyje ilgai neišblės ir Australijoje švęstos Joninės. Nors ir iš kiek labiau egzotiškų augalų, tačiau pynėme tradicinius vainikus, ėjome pro pačių sutvertus kupolės vartus, ieškojome paparčio žiedo, šokome tautinius ratelius, žaidėme kitus gan gerai mums žinomus žaidimus. Apsupta jų, ir pati pradėjau labiau vertinti mūsų paveldą, istoriją.

– O kokia Australijos lietuvių kasdienybė? Ką jie veikia, kuo užsiima?

– Australijoje teko susidurti su be galo įdomiais lietuvaičiais. Dalis jų dirba vietinėse korporacijose, įmonėse, kiti – įkūrę savo verslus. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimčių metų į Australiją atvykusi Rita Grigutienė yra įkūrusi savo mados studiją „J&R Formal Boutique“. Ji organizuoja įvairius mados šou, o įspūdinga tai, kad Rita turėjo galimybę aprengti konkurso „Mrs. Australija 2019“ nugalėtoją! Jos kelias niekuomet nebuvo lengvas, tačiau Rita yra puikus pavyzdys, kad užsidegimas, sunkus darbas, ryžtas ir drąsa atveria svajonių duris.

Kita lietuvaitė, beje, marijampolietė Edita Ritmejerytė Australijoje gyvena jau 12 su puse metų. Čia ji atvyko studijuoti gamtos mokslų bakalauro, o paskui įstojo į cheminės ekologijos doktorantūros studijas Melburno universitete. Prieš pusantrų metų Edita gavo darbo pasiūlymą Australijos tropinės sveikatos ir medicinos institute (AITHM) ir persikėlė į Kernso (Cairns) miestą, daugiausia žinomą dėl ten esančių koralinių rifų. Įdomu, kad Editos tikslas AITHM projekte buvo pritaikyti aborigenų tradicinės medicinos žinias ieškant naujų bioaktyvių junginių iš vietinių augalų.

Dirbti Lietuvai zalima įvairiai

– Tikėkimės, kad Editos mokslinė veikla bus naudinga ne tik Australijai, bet ir Europai, galbūt ir Lietuvai. Ar teko sutikti Australijos lietuvių, kurie pasisėmę žinių planuotų grįžti į Lietuvą?
– Nė vienas iš mano sutiktų lietuvių bent šiuo metu neplanuoja grįžti į Lietuvą. Ir tai ne dėl kokių nors Lietuvos trūkumų – ilgai gyvendami Australijoje jie sukuria savo gyvenimus, šeimas, socialinį ratą, ten įleidžia šaknis, todėl grįžimas nebūtų lengvas. Visgi, esu girdėjusi, jog dalis lietuvių steigia verslus, kurių partneriais tampa būtent Lietuvos lietuviai. Gal tai bent kažkiek išpildo jų norą būti uostu tarp dviejų žemynų.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Edita Ritmejerytė: „Manau, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių edukavimas apie savo kultūrą ir šaknis“.

Manau, kad dirbti Lietuvos labui galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, puoselėjant jos kultūrą svetur. Jau minėta Edita Ritmejerytė pasakojo, kad kol gyveno Melburne, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, šoko tautinius šokius, su kolektyvu dalyvavo dviejose dainų šventėse, dirbo lietuvių klubo administracijoje, buvo netgi Australijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė. Kai jai pasakiau, kad laikraštis domisi lietuvių gyvenimu užsienyje, Edita savo nuomonę išsakė teigdama, kad darbas Lietuvos labui pirmiausia yra patriotiškumas ir aplinkinių švietimas apie savo kultūrą ir šaknis. „Aš visuomet su pasididžiavimu pasakoju apie Lietuvą, esu pakvietusi ne vieną kolegą ar bendramokslį prisijungti prie mūsų tautinių šokių kolektyvo, kiti mielai atvyksta paragauti lietuviškų tradicinių patiekalų“, – rašė Edita.

Nors Edita šiuo metu į Lietuvą grįžti neplanuoja, Lietuvą ji vadina savo tėvyne ir nuolat galvoja, kaip susieti savo ateitį su Lietuva. Galbūt tai galėtų realizuotis stažuotėmis Lietuvoje arba priimant studentus iš Lietuvos dirbti Australijoje.

– Minėjai, kad Australijoje aktyvūs lietuvaičiai kuria bendruomenes?

– Taip, ir manau, kad tai išties yra geri darbai saugant lietuvybę. Jie organizuoja lietuviškas šventes, įvairias veiklas, kurios padeda išlaikyti papročius, moko vaikus lietuvių kalbos.
Kartais ima atrodyti, kad kai kurie svetur gyvenantys lietuvaičiai jaučia dar didesnę garbę, malonumą pasipuošdami tautiniais rūbais, apsijuosdami juostomis, šokdami liaudies šokius nei kai kurie lietuviai. Jie puoselėja savo šaknis ir jas be galo vertina, kadangi tai – jų identitetas.

– Ar teko atvirai pasikalbėti, kaip jie būdami kitame, labai tolimame žemyne vertina Lietuvą, jos žmones?

– Žinoma, kad teko. Štai jau keletą metų Australijoje gyvenanti lietuvė Gintarė Valūnaitė sako, kad „visi pasirenkame, ką, kur, kaip norime veikti gyvenime, tai kiekvieno žmogaus sprendimas. Manau, kad tiek išeiviai, tiek lietuvaičiai, likę gimtinėje, yra laimingi būdami ten, kur yra“. Jau minėta Edita Ritmejerytė taip pat šiltai kalba apie gimtinėje likusius žmones: „Lietuviai nepaprastai darbšti ir kruopšti tauta. Didžiuojuosi, kad dažnas lietuvis laisvai kalba bent keletu užsienio kalbų. Anglakalbėse valstybėse tai praktiškai neegzistuojantis dalykas. Džiaugiuosi, kad modernėjant Lietuvai mes sugebame tai suderinti su mūsų kultūra ir tradicijomis“.

Savanorystė: „Širdis dainuodavo!“

– Ko mokei lietuvius, gyvendama Australijoje?

– Mokiau lietuvių kalbos ir kultūros. Darbo dienomis vesdavau individualias pamokas, o savaitgaliais – bendrus visos grupės užsiėmimus, kurie dažniausiai buvo skirti žaidimams, šokiams, dainoms, rankdarbiams, protmūšiams. Šis darbas buvo įdomus tuo, kad teko dirbti tiek su šešerių metų vaikais, tiek su paaugliais, tiek su puikiai kalbančiais lietuviais, turinčiais gramatikos spragų. Dirbau ir su žmonėmis, kurie sunkiai ištardavo keletą lietuviškų žodžių. Nebuvo medžiagos, kuri tiktų visiems, tad prieš kiekvieną pamoką sukdavau galvą, kaip kiekvieną mokinuką sudominti, koks turinys jam būtų įdomus, kokiais metodais informacija yra įsisavinama greičiausiai.

Bendravimas su išeivių vaikais man kėlė didžiulį džiaugsmą, širdis dainuodavo, kuomet jie mane pasitikdavo šaukdami: „Labas, kaip sekasi?“, o išlydėdavo mojuodami ir sakydami: „Iki pasimatymo!“ Dauguma jų Lietuvą jau yra aplankę, tačiau visi kalbėdavo apie norą sugrįžti, pamatyti tikrą žiemą, sniegą (Brisbane, mieste, kuriame dirbau, žiemą temperatūra siekia 11–20 laipsnių šilumos).

Žinia apie karą pasiekė ir Australiją

– Kaip suprantu, Australijoje įsigijai daug naujų draugų, iki šiol bendrauji su jais socialiniuose tinkluose. Gal teko kalbėtis apie karą, vykstantį Ukrainoje?
– Karo pradžia Ukrainoje sutapo su itin nuostolingais, seniai Australijoje regėtais potvyniais. Rytinėje žemyno pusėje, kurioje gyvena kalbinti lietuviai, per 80 valandų iškrito 85 proc. viso metų lietaus, tad daugiau nei 300 tūkstančių žmonių liko be namų, potvynis nusinešė ir beveik dvi dešimtis gyvybių. Dėl šios priežasties žmonės neturėjo galimybės protestuoti, keliai buvo sugadinti, miestuose neveikė traukiniai, žmonės tiesiog neturėjo galimybių į juos įvažiuoti.

O Melburne, Sidnėjuje protestai vyko. Kovo 6 dieną, sekmadienį, protestas įvyko ir Brisbano centre, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių iš Ukrainos, Lietuvos, Lat­vijos, Estijos, Vokietijos, Austrijos ir Portugalijos.

Pasaulis viską stebi, viską supranta. Ir tiki, kad Ukraina nugalės. Nes vietos Putino režimui šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog nėra.

– Ačiū už pokalbį ir skirtą laiką.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26Kaip atgaivinti santykius?
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...
  • Kvietiškyje – pagarba praeičiai

    2022-09-14Kvietiškyje – pagarba praeičiai
    Atidengiamas paminklinis akmuo: Povilas Isoda, Vida Mickuvienė ir Remigijus Kupčikas. Autorės nuotraukos Kultūros klubas „Aistuva“, vadovaujamas Vidos Mickuvienės, ilgokai ruošėsi šių metų Paveldo dienoms: užsibrėžti tikslai buvo gana ambicingi ir pareikalavo didelių pastangų. Praėjusį sekmadienį į Kvietiškio dvarvietės parką buvo kviečiami visi, norintys pagerbti 1830–1831 metų sukilimo dalyvius. Svarbiausias akcentas – paminklinio akmens atidengimas ir istorinių įvykių rekonstrukcija „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Emilija Pliaterytė po rugsėjo lietumi Kvietiškyje… Sveikinimo žodį, dėkodamas renginio iniciatoriams ir projektą vykdžiusiems žmonėms, tarė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jis priminė istorinės atminties svarbą kiekvienam mūsų – pastarojo meto įvykiai primena, kad savo istoriją turime žinoti ir iš ...
  • Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    2022-09-14Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?
    G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“Nuotrauka iš asmeninio archyvo Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių ir vienišumo problemos. Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti ...
  • Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė

    2022-09-12Šiandien susigaudyti informatikoje – kiekvienam mokytojui būtinybė
    Ar pradinių klasių mokytojui būtina išmanyti informatiką? Ar reikalingos žinios iš įvairių informatikos temų – programavimo, 3D modeliavimo, virtualios realybės ir kt.? Kaip šias žinias kūrybiškai jungti su pamokų temomis pradinukams?Tai klausimai, kurie kyla ne vienam pedagogui, ir kiekvienas savaip ieško atsakymų.Viena iš galimybių išmokti yra nuotoliniai kursai, o Marijampolės savivaldybėje informatikos mokymosi programoje „Vedliai“, skirtoje pradinių klasių mokytojams, jau mokosi 32 pradinių klasių mokytojai iš 7 mokyklų. Jie savo naujas žinias panaudoja pasiekdami per 500 mergaičių ir berniukų.Mūsų savivaldybės mokytojos pasiekė puikių rezultatų ir nuolat stebina savo kūrybiškumu, novatoriškumu ir energingumu. Pradinių klasių mokytoja Diana Vaišutienė iš Marijampolės savivaldybės ...
  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    2022-09-10Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19
    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą ir svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19. Pasak specialistės, visuomenėje ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.