Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą pilietiškus mūsų šalies gyventojus paskatino susimąstyti, kuo ir kaip jie galėtų prisidėti prie šalies gynybos, jei Lietuvos kariuomenei, padedamai NATO, tektų atremti agresyvių kaimynų išpuolį. Ne paslaptis, kad būtent dėl to šalyje išaugo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – valstybės remiama sukarinta visuomenine organizacija, kuri veikia pagal Seimo priimtą LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą.
Šiandien apie LŠS aktualijas – žurnalistės Birutės Montvilienės pokalbis su Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi PAPEČKIU.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
– Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildė didelis ir gausus būrys naujų narių, tarp kurių ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei šalies Premjerė Ingrida Šimonytė. Ar kiekvienas Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu?
– LŠS nariu gali tapti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo reikalavimus, kurie pirmiausia keliami dėl reputacijos. Siekiui tapti šauliu kelią užkirstų teistumas, kitokios sąsajos su nusikalstama veikla, priesaikos sulaužymas. Pažymėsiu, kad LŠS yra nepolitinė visuomeninė organizacija, ir visi joje tarnaujantys šauliai, visi broliai ir sesės yra lygūs. Jokios pareigos nesuteikia privilegijų nei stojant į LŠS, nei būnant šauliu.
– Kaip vertinate pastarojo meto didelį visuomenės norą įsilieti į Šaulių sąjungos gretas? Ar visi prisiekę nauji nariai supranta šaulio misiją ir pareigas?
– Didėjantis noras tapti šauliais džiugina. Piliečiai turi ne tik pareigą, bet ir teisę ginti Lietuvos Respubliką, taip pat padėti policijai ir kitoms valstybės institucijoms, ir Lietuvos šaulių sąjunga tokią galimybę suteikia. Tai yra teisėtas, įstatymais aiškiai apibrėžtas ir piliečiams patogus būdas įgyvendinti savo lūkesčius.
Jau pirmojo susitikimo metu su kandidatais nuoširdžiai ir išsamiai pasikalbame, aptariame visus klausimus, žmonės sužino, kur jie stoja ir ką jie čia veiks. Iš patirties galiu pasakyti, kad įdomios ir svarbios veiklos LŠS randa kiekvienas.
– Ar Šaulių sąjunga turi planą, kaip integruos, aprūpins, treniruos taip gausiai į organizaciją įsiliejusius naujuosius narius?
– Be abejo, turime ne tik planą, bet ir ilgalaikę patirtį. Gausiai išaugus šaulių skaičiui, kyla daug iššūkių, bet esu tikras, kad juos įveiksime. Mums bus labai naudinga pažadėta valstybės parama, nes šaulius rengiame ne paradams, o valstybės keliamoms užduotims vykdyti.
– Ar šauliai rengiami, jei reikėtų, prisidėti prie ginkluoto pasipriešinimo? Kokia jiems būtų skirta misija ginkluoto šalies užpuolimo atveju?
– Agresijos atveju šauliai įsilietų į valstybės gynybą: koviniai šauliai taptų karinių vienetų dalimi, o kiti šauliai taptų karo komendantų padėjėjais. Šauliai jau yra įtraukti į Valstybės gynybos planus, jų parengimas ir užduotys koordinuojami Krašto apsaugos ministerijos. Užduotys aiškios, joms ruošiamės.
– Ar karą išgyvenančioje Ukrainoje veikia į Lietuvos šaulių sąjungą panaši organizacija? Jei taip, kokios funkcijos deleguojamos jos nariams, koks jų indėlis į šalies gynybą?
– Labai gaila, bet Ukrainoje nieko panašaus nėra. Mano nuomone, pagrindinė priežastis – kad ten neįmanoma sukurti tokią nepolitinę organizaciją, nes visuomenė labai diferencijuota ir politizuota. Tiesa, mėginimų buvo, bet jų realizuoti lig šiol ukrainiečiams nepavyko. Tikiuosi, galėsime padėti jiems tai padaryti po karo.
– Ar galėjo okupacinė Rusijos kariuomenė, pradėjusi karą Ukrainoje, sulaukti gerokai stipresnio pasipriešinimo, o Ukraina kur kas mažiau civilių gyventojų aukų, jei Ukraina būtų rimtai įvertinusi Vakarų ir NATO žvalgybos jai teikiamus duomenis?
– Ukraina labai rimtai įvertino Vakarų ir NATO žvalgybos duomenis. Ukrainiečiai žinojo viską apie priešo pajėgas, kada jos puls ir kur bus pagrindinės puolimo kryptys, ir tai leido jau pačioje pradžioje taip sėkmingai pasipriešinti. Kitas dalykas, kad prieš karą buvo nepadaryta daug namų darbų, neatsižvelgta į racionalius pasiūlymus. Tačiau dabar, vykstant karui, ne laikas apie tai kalbėti. Dabar laikas padėti Ukrainai ir ukrainiečiams, o po karo jo pamokas mokysimės visi.
– Kada ir kokią prognozuojate karo Ukrainoje baigtį?
– Labai sunku prognozuoti, bet tikiuosi, kad netrukus bus pasiektas susitarimas Rusijos ir Ukrainos derybose, ir pagaliau sulauksime taikos. Ukrainai tai svarbu, nes žūsta ukrainiečių civiliai gyventojai, tarp jų ir vaikai, griaunami ukrainiečių namai, o Rusija to nepatiria. Bet neabejoju, kad darbštūs ukrainiečiai labai greitai atstatys savo šalį, o agresoriaus nelaukia jokia graži ateitis.
– Ką šiuo neramiu laikotarpiu, atsižvelgdami į Rusijos agresijos Ukrainoje patirtį, šauliai galėtų patarti mūsų šalies visuomenei?
– Pirmiausia patarčiau būti ramiems, klausytis patikimų informacijos šaltinių, valstybės institucijų pranešimų ir rekomendacijų. Esame ekonomiškai tvirta valstybė, ginama kolektyvinio saugumo organizacijos, bijoti mums nėra ko. Tačiau visada jausitės tvirčiau, jeigu turėsite tam tikrų įgūdžių. Lietuvos šaulių sąjungoje tokių įgūdžių mokomi ir vaikai. Jaunųjų šaulių nemokiname kariauti, tačiau ugdome pasitikėjimą, mokome orientuotis nepažįstamoje vietovėje, įkurti laužą ir suteikti būtiną medicininę pagalbą sau ir kitiems. Neseniai šaulė išgelbėjo gyvybę tėčiui, kuris sunkiai susižeidė ir laiku nesustabdžius stipraus kraujavimo būtų nesulaukęs medikų. Mergina sugebėjo pritaikyti savo žinias ištikus nelaimei.
– Šiomis dienomis daugelį visuomenės iniciatyvų įkvepia emocijos. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad susidomėjimas savo šalies saugumu ir gynyba neatslūgtų, o noras vienaip ar kitaip padėti savo valstybei nepraeitų?
– Reikia būti žmonėmis ir atsakingais piliečiais. Jeigu nesirūpinsime nacionaliniu saugumu, jeigu vėl neskirsime lėšų kariuomenei ir teisėsaugai, turėsime problemų. Gerai yra tai, kad šiandien finansavimas krašto apsaugai yra itin skaidrus, mūsų mokesčiai panaudojami tinkamai.
– Dėkoju linkėdama ir Lietuvos šaulių sąjungai, ir Lietuvai taikos.
| Lietuvos šaulių sąjunga yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija, vykdanti ir kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis. Taikos metu organizacija šalies piliečius rengia ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę ir jos vientisumą. Priešo agresijos atveju LŠS koviniai būriai remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdytų ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti šalies nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą. LŠS buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune, siekiant įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai buvo visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, Vladas Putvinskis ir žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1935 m. LŠS tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui. Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų. Istoriko V. Jokubausko teigimu 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų (rikiuotės šaulių, nerikiuotės šaulių ir kandidatų, moterų šaulių). Sovietinės okupacijos metais LŠS 1954-aisiais buvo atkurta JAV, Čikagoje, o prasidėjus Lietuvos atgimimui – 1989 m. rugsėjo 20 d. ir Lietuvoje. 1990 m. vasario 15 d. buvo surengta atkuriamoji LŠS konferencija. Dabartinėje LŠS yra dešimt rinktinių, vienijančių daugiau nei 11 tūkst. narių. |
Kuo skiriasi LŠS ir KASP?
Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus PAPEČKYS:
– Ir krašto apsaugos kariai savanoriai, ir šauliai turi darbus, iš kurių pragyvena, o tarnybą atlieka savaitgaliais ir laisvu laiku. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai savanoriai sudaro terminuotą sutartį. Tai yra tikroji karo tarnyba, už kurią jiems mokamas atlygis, jie gali būti bet kada pakviesti į tarnybą, ir darbdavys privalo juos išleisti. Kariai savanoriai prisiima didesnius įsipareigojimus, apribotos jų galimybės dalyvauti politikoje.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai turi didesnes galimybes dalyvauti visuomeninėje veikloje, prisidėti prie savo bendruomenės saugumo. Tai tarsi ir panašios, tačiau labai skirtingos tarnybos formos. Todėl aktyvūs piliečiai dažnai tampa ir kariais savanoriais, ir šauliais, pasinaudodami abiejų organizacijų teikiamais privalumais ir atsinešdami savų gerųjų patirčių. KASP instruktoriai padeda rengti jaunuosius šaulius, o šie užaugę dažnai tampa ir kariais savanoriais. Mes stiprūs kartu.
