Knygnešystė – Lietuvos kultūros fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais. Žodį „knygnešys“ sunku išversti į kitas kalbas – jo prasmę, reikšmę galima tik nusakyti, paaiškinti. Sužinoti apie Sasnavos krašto knygnešius, jų įamžinimo vietą miestelyje į biblioteką susirinko Sasnavos pagrindinės mokyklos trečios klasės moksleiviai su mokytoja Taika Žilinskiene, dailės technologijų mokytoja Daiva Trunciene ir MKC Sasnavos skyriaus kultūrinių renginių organizatore Loreta Dambrauskiene. Atvyko vedini prieš keletą dienų nuo „knygnešio“gauto laiško, kuriame buvo akcentuojama lietuviškos knygos vertė ir staigmena. „Kovo 16 d. 12 val. Sasnavos miestelio bibliotekoje suraskite dėžę, ant kurios yra užrašas „VAIKAMS“. Radę dėžę, atidarykite. Ten bus knygos Jums. Kiekvienam skirta vis kitokia knyga. Gautą knygą perskaityk iki Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos – gegužės 7-osios ir pristatyk ją klasės draugams. Tavęs lauks dovanėlė. Perskaitytą knygą grąžink į miestelio biblioteką.“
Prie paminklo knygnešiams atminti. Bibliotekos metraščio nuotrauka
Pažiūrėję filmą „Knygnešio dukra“ vaikai diskutavo ir svarstė, kad tuomet buvo labai baisu – ir vis klausė: kaip ir kas gali uždrausti lietuvišką žodį? Aptarę ir išsiaiškinę iškilusius klausimus pasidžiaugėme, kad galime niekieno nevaržomi, kada tik norime ir kur tik norime ir kalbėti, ir skaityti savo gimtąja kalba. Susipažinome ir su Sasnavos krašto knygnešio Jono Luobikio (1864–1941) istorija. Sužinojome, kad būdamas vienuolikos metų jau padėdavo tėvui mokyti vaikus slaptojoje mokykloje.
Vykdydami laiško nurodymą vaikai labai noriai rinkosi sename lagamine sudėliotas knygas. Jie tarsi pasijuto aname laikmetyje ir išsirinko ne po vieną, o po keletą knygelių, pažadėdami jas perskaityti iki nurodytos datos, o gegužės 7 dieną vėl susitikti bibliotekoje, kur kiekvieno jų lauks prizas-staigmena. Technologijų ir dailės mokytoja Daiva pristatė kartu su mokiniais kurtus knygų skirtukus, pakvietė vaikus juos naudoti skaitant knygeles.
Renginio pabaigoje apsilankėme prie senųjų kapinių, kur buvusios medinės bažnyčios vietoje pastatytas ąžuolinis paminklas Jonui Luobikiui ir kitiems knygnešiams atminti. Uždegėme atminimo žvakelę.
Besidžiaugdami saulėta pavasario diena, skanaudami Zuikienės skanumynus, kupini žinių, įspūdžių ir geros nuotaikos paminėjome Knygnešio dieną, pasidžiaugdami, kad galime garsiai sušukti: „Esame Laisvi!“.
Tariu nuoširdų ačiū visiems už darnią, gražią bendrystę, už puikiai praleistą laiką, geras emocijas. Juk visa tai suartina.
Aušra VALAITIENĖ, Sasnavos bibliotekininkė
