Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Marijampoliečio paminklas – laiką pralenkusiam mokslininkui

Paskutinį kovo šeštadienį Žeimelyje (Pakruojo r.) buvo atidengtas paminklas Teodorui Grotusui (Theodor von Grottuss), tą dieną minint 200-ąsias jo mirties metines. Mažas miestelis kažin ar kada matė tiek garbingų svečių: atvyko daug žymių Lietuvos mokslininkų, Grotuso fondo atstovai ir baronų Grotusų palikuonys, svečių iš Vokietijos ir Japonijos, Seimo narių… Paminklo autorius – marijampolietis Kęstutis Balčiūnas. Gal tik labai retas pas mus žinotų, kuo nusipelnė žmogus, kuris taip pagerbiamas, ne kiekvienas pasakytų, kodėl Lietuvos pakraštyje atsidūrė marijampoliečio kūrinys…

Vertas dviejų Nobelio premijų…

…Taip dažnai įvertinami Teodoro Grotuso elektrolizės, fotochemijos dėsnių bei kiti atradimai, jis buvo pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas, jo vienintelio pavardė įrašyta pasaulio fizikos ir chemijos enciklopedijose. Laikoma, kad jo darbai įkvėpė ir Maiklą Faradėjų, ir Albertą Einšteiną bei kitus mokslininkus. Nors Nobelio premija atsirado tik praėjus kone šimtmečiui po T. Grotuso mirties, jo darbai gyvena iki šiol…

Jis gimė 1785 metais sausio 20 dieną Leipcige Gedučių (jie šalia Žeimelio) dvarininkų bajorų šeimoje, kuri tuo metu keliavo po Vokietiją. Tėvas buvo pianistas, kompozitorius. Sūnų mokė Gedučių dvare – kviesti ne tik kalbų, bet ir filosofijos bei kitų sričių mokytojai, tad gavo puikų išsilavinimą. Turėjo meninių gabumų, traukė gamta, tačiau itin domėjosi chemija bei fizika. Studijos Paryžiuje, Neapolyje, Peterburge (vienu metu gilinantis į kelias sritis), pažintys su to meto garsiais profesoriais ir konkretūs tyrinėjimai bei jų rezultatai lėmė pripažinimą. 1807 m. išrinktas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu, 1808 m. tapo Turino mokslo ir menų akademijos nariu korespondentu, 1814-aisiais – Dorpato (Tartu) universiteto profesoriumi, tais pačiais metais jam suteiktas Miuncheno mokslų akademijos nario korespondento vardas, buvo Kuršo literatūros ir meno draugijos narys… Už vardų ir titulų – didieji jo tyrinėjimai ir atradimai.

Iškilmingas paminklo atidengimas. Juostelę kartu su Kęstučiu Balčiūnu perkirpo Pakruojo rajono meras Saulius Margis, LMA prezidentas Jūras Banys, T. Grotuso fondo valdybos pirmininkas Aivaras Kareiva ir mokslininko giminaitis Michaelis fon Grotusas.

Iškilmingas paminklo atidengimas. Juostelę kartu su Kęstučiu Balčiūnu perkirpo Pakruojo rajono meras Saulius Margis, LMA prezidentas Jūras Banys, T. Grotuso fondo valdybos pirmininkas Aivaras Kareiva ir mokslininko giminaitis Michaelis fon Grotusas.
Algirdo Balčiūno nuotrauka

Dėl įvairių (labiausiai – sveikatos) problemų T. Grotusas didžiąją gyvenimo dalį praleido Gedučiuose, dvare ir dirbo – kartais gana primityviomis priemonėmis, čia pasiekė pasaulinės svarbos rezultatų. Deja, 1822 metų kovo 26 dieną gyvenimas tragiškai nutrūko… Jo gyvenimo linija mįslinga ir paslaptinga – net nežinoma, kur garsaus mokslininko kapas: buvo palaidotas dvaro rūsyje, vėliau palaikai perkelti kitur – kiek ieškota, taip ir liko nežinomybėje…

„Asmenybė nepaprasta, darbus sunku pervertinti…“

Marijampoliečiui Kęstučiui Balčiūnui, kitaip nei daugumai mūsų, Teodoro Grotuso vardas žinomas visą gyvenimą. Nes skulptoriaus gimtinė – Lauksodžio kaimas netoli Žeimelio, čia gyvendamas ir besimokydamas ne tik žinojo, kad netoli yra Gedučių dvaras, bet ir tuos pačius kelelius, kuriais labai seniai vaikščiojo baronai Grotusai, visas apylinkes ištyrinėjo. Ir apie mokslininko ypatingus darbus girdėjo. Ne jis vienas – Žeimelio moksleiviai, kuriuos mokytojas Juozas Šliavas „užkrėtė“ kraštotyros virusu – domėjosi savo krašto praeitimi, rengė ekspedicijas ir Latvijoje. „Daug dirbome su lat­viais – iki Bauskės buvo žinomas Grotusų vardas, o Žeimelio krašte – jo motinos giminės dvarelis. Jei ne mokytojas Šliavas, tikrai nebūtume taip gerai pažinę savo krašto – visomis prasmėmis, – sakė daug metų Marijampolėje gyvenantis Kęstutis Balčiūnas. – Tai buvo nepaprastas mokytojas, labai daug davęs ir mums, mokiniams, ir daug nusipelnęs Žeimeliui. Juk jis buvo ir Žiemgalos muziejaus įkūrėjas“.

Prieš iškeliaujant į Žeimelį – autorius ir kūrinys dirbtuvėje...

Prieš iškeliaujant į Žeimelį – autorius ir kūrinys dirbtuvėje… Autorės nuotrauka

Tad kai baigiantis studijoms reikėjo pasirinkti diplominį darbą, būsimasis skulptorius surizikavo ir nutarė sukurti paminklo Teodorui Grotusui maketą. Iššūkių buvo visokių – pradedant tuo, kad tai buvo laikas, kai daug ką buvo stengiamasi nustumti kuo toliau į užmarštį… Sudėtinga buvo ir todėl, kad mokslininko atvaizdų neišlikę – žinomas portretas profiliu. „Todėl stengiausi įsijausti į tą epochą, kurioje gyveno Grotusas: aštuonioliktas ir devynioliktas amžius, jų sandūra. Ne tik Gedučiai, bet ir Paryžius, kitos Europos šalys – taigi, ir ten vyravęs aprangos kodas, mados… Aplinka, kur susitikinėdavo su anaiptol ne eiliniais žmonėmis. Todėl nutariau, kad jis sėdės krėsle (pagal autentišką 1820 metų krėslą kūriau), o dėmesį sutelksiu ne tik į veido bruožus, bet ir į aprangą, detales. Daug gilinausi, studijavau dailės kūrinius, drabužius Ermitaže, muziejuose – per įvaizdį norėjau atspindėti epochą. Rankoje jis laiko popierių – testamentą, kuriuo išdalijo savo turtą, tačiau jo valios nebuvo paisyta…“

Skulptūrą K. Balčiūnas sukūrė 1986-aisiais, darbas buvo gerai įvertintas – ir prireikė 36 metų, kol paminklas, jau iš bronzos nulietas, papuošė Žeimelio pagrindinę aikštę. Skulptorius pripažįsta, kad buvo daug jaudulio ne vien jaunystės svajonei išsipildžius. „Renginys, kuriame dalyvavo Lietuvos mokslo šviesuliai, užsienio šalių diplomatai dar kartą paliudijo, kokio masto mokslininkas buvo Teodoras Grotusas“. Renginio metu skulptoriui negailėta gerų žodžių, jam įteiktas Pakruojo rajono savivaldybės Padėkos ženklas.

Bendrai susitelkus

Kol šis paminklas Žeimelyje atsirado, prireikė netrumpo laiko, būta daug svarstymų, diskusijų. Tik sutelkus Pakruojo rajono valdžios, Lietuvos mokslų akademijos, Grotuso fondo, mokslininko giminaičių ir nemažo būrio rėmėjų pastangas tai, apie ką seniai kalbėta, įvyko. Kiek anksčiau kovą įvyko konferencija T. Grotuso mirties 200-osioms metinėms paminėti, joje nagrinėta ne tik mokslinė veik­la, bet ir kalbėta apie šios giminės praeitį, bandyta apžvelgti geneologinius tyrinėjimus.

„Būsite Pakruojyje – būtinai užsukite į Žeimelį. Daug įdomaus apie šį prie Latvijos esantį kraštą galima sužinoti Žiemgalos muziejuje, paminklas stovi prie Vienybės ąžuolo, pasodinto 1923 metais, o pamiškėje augantis senas ąžuolas vadinamas Grotuso vardu (sakoma, kad jis mėgdavęs po juo sėdėti)“, – savo kraštu ir kraštiečiais didžiuojasi Kęstutis Balčiūnas.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    ei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...
  • Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema

    2023-01-14Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Kardokų kaimo centrinė sankryža ir kaimo ženklas apšviestas moderniu lauko šviestuvu su saulės ir vėjo baterijomis. Šviestuvas įrengtas Kazlų Rūdos savivaldybės kelio Kardokai–Braziūkai sankryžoje su rajoniniu keliu Višakio Rūda–Agurkiškės. Moderni įranga apšviečia svarbią Kardokų sankryžą. Kardokai – nedidelis kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriame iš viso gyvena vos apie 50 žmonių. Ši vietovė garsi čia veikiančia Kardokų gamtos mokykla, kuri skiriasi nuo įprastų mokymo įstaigų, nes mokymo procese daug dėmesio skiriama gamtai, gyvenamosios aplinkos gerinimui, ekologinių problemų sprendimui, kai stebint gamtą ...
  • Rado pusantro kilogramo užkasto kokaino

    2023-01-13Rado pusantro  kilogramo  užkasto kokaino
    Čia buvo slepiamas kokainas. Marijampolės apskrities VPK nuotraukos Trečiadienį Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės regione sulaikė Kauno miesto gyventoją, kuris dideliais ir labai dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Atliekant kratas ir kitus procesinius veiksmus pas įtariamąjį rasta daug pinigų – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Įtariama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Prienų rajone aptikta įtariamojo naudota slėptuvė, kurioje buvo užkasta daugiau kaip pusantro kilogramo kokaino. Narkotinės medžiagos rinkos vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tiek pas narkotikų platintoją rasta pinigų. Įtariamasis kaunietis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem mėnesiams. Už šią nusikalstamą veiką narkotikų platintojui gresia nuo ...
  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.