Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Po beveik penkiolikos metų svetur – namo į Lietuvą

Beveik penkiolika metų Jungtinėje Karalystėje pragyvenęs ir ten šaknis įleidęs pilviškietis Rolandas Janavičius sako, kad iš esmės viskas svetimoje šalyje sekėsi gerai. Ir darbus turėjo, ir namus, ir dukrą į mokyklą pradėjo leisti. Tačiau kuo ilgiau gyveno, tuo labiau ilgėjosi Lietuvos. Ilgesys privertė pagalvoti apie sugrįžimą namo.

Teko rinktis – sportas ar mokslas

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) gimęs ir užaugęs 36 metų R. Janavičius pasakoja, kad nuo mažens domėjosi sportu. Ypač jam buvo įdomūs kovos menai. Nuo dvylikos metų pas trenerį Kęstutį Smirnovą Rolandas lankė dziudo. Vėliau perėjo prie džiudžitsu kovos meno. „Man labai patiko šis sportas, nors tikrai reikėjo daug kantrybės, atkaklumo, darbo, kad prisijaukinčiau džiudžitsu kovos meną. Kai pradėjome treniruotis, vos į salę tilpdavome visi norintys, ir berniukai, ir mergaitės. Daug kas svarstė – nueisiu, išmoksiu muštis, bet muštis ten nemokė, reikėjo dirbti, todėl vos ne pusė norinčių atkrito, nes džiudžitsu reikalauja atsidavimo. Nedirbsi, nieko nepasieksi“, – pasakojo Rolandas. Jam sekėsi, vykdavo į varžybas, nugalėdavo. Pasak Rolando, patikdavo pasiruošimo, varžybų laukimo adrenalinas. Taip aktyviai sportuodamas baigė vidurinę mokyklą. O tada – kryžkelė, kur eiti toliau. Rolandas norėjo sukti sporto keliu. Tuo metu ant bangos buvo mišrieji kovos menai (MMA), Lietuvoje vykdavo turnyrai. „Norėjau ruoštis tokioms kovoms ir siekti rezultatų. Tėvai spaudė, kad rinkčiausi mokslą. Teko rinktis – sportas ar mokslas. Sutarėme, kad jeigu įstosiu į institutą, rinksiuosi mokslą, jeigu ne – suksiu sporto keliu. Rolandas įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą kūno kultūros specia­lybę ir su intensyviu sportu teko atsisveikinti, nes Vilniuje nebuvo galimybių toliau aktyviai sportuoti, mokslo įstaiga nesuteikė trenerio. Nors neslepia – sporto ilgėjosi.

Dirbti – į užsienį

Baigęs studijas Rolandas sako pasidavęs avantiūrai. Tuo metu tarp jaunimo buvo populiaru vykti į užsienį padirbėti. Ir jis pasuko tuo keliu. Galvojo pabus dvejus metus, užsidirbs pinigų ir sugrįš į Lietuvą. 2007 metais išvyko į Škotiją, pradėjo dirbti statybose, vėliau žuvies fabrike. Džiugino ir viliojo laisvė, daug uždirbdamas gali daug laisviau gyventi, daugiau sau leisti. Po poros metų į Škotiją atvyko ir Rolando draugė Erika. Abu dirbdavo, užsidirbę keliaudavo, taupydavosi ateičiai. Dviese užsienyje buvo smagiau. Pora 2015 metais susituokė, įsigijo nuosavą namą, susilaukė dukros. Viskas kaip ir sekėsi gerai, bet, anot Rolando, kuo ilgiau užsienį gyveno, tau labiau norėjosi grįžti į Lietuvą. Į galvą lįsdavo įvairios mintys. „Savęs klausdavau, kodėl aš svetimoje valstybėje tiek daug ir nelengvai dirbu. Jeigu aš tiek daug dirbčiau Lietuvoje, man irgi pavyktų. Grįžus atostogų į Pilviškius, kai reikėdavo po dviejų trijų savaičių išvykti, atrodydavo, kad kažkas širdį išplėšia“, – pasakojo Rolandas. Vyras svarsto, kad nors ir ilgai gyveno užsienyje, šalis netapo sava, slėgė atskirtis nuo artimųjų, draugų. Škotijoje buvo darbo draugai, sporto bendraminčiai, bet tokių šiltų ryšių, kaip Lietuvoje nesusiklostė.

Dar labiau namo norėjo jo žmona Erika. Moteris svajojo gimtinėje dirbti kirpėja. Geriausiai Škotijoje jautėsi čia gimusi jų dukra Gabrielė, jau pradėjusi lankyti mokykloje paruošiamąją klasę. Jai ten mokytis labai patiko. Pasak Rolando, mergaitė ir dabar dar vis klausia, kada jie grįš.

Rolandas pasakoja, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje tendencijos keičiasi, vis daugiau lietuvių, lenkų palieka šią šalį ir grįžta namo. Jų vietas užima rumunai, bulgarai, vengrai.

Atrado brazilišką džiudžitsu

Gryno oro gurkšnis Rolandui buvo Škotijoje atrastos braziliško džiudžitsu treniruotės. „Žinojau, kad yra tokia kovos menų šaka, kad daug žmonių eina sportuoti, tačiau vis nedrįsau pats prisijungti. Pagaliau save įveikiau, nuėjau į pirmą treniruotę. Iš pradžių galvojau, kad man intensyviai dešimt metų sportavusiam čia nebus nieko naujo, kas mane galėtų nustebinti. Tačiau labai klydau. Mane sužavėjo braziliškas džiudžitsu. Supratau, kad noriu pažinti šį kovos meną, kad turiu daug ką atrasti, ko išmokti. Šis sportas pulsuoja gera energija, jeigu įsitraukei – tai visam gyvenimui“, – kalbėjo vyras.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pasak Rolando, nustebino, kad mokytis braziliško džiudžitsu nėra amžiaus ribos. Žmonės sportuoti pradeda 35–40 metų, tačiau klubą lankė ir dar vyresni. Pavyzdžiui, daugiau nei šešiasdešimties sulaukęs vyras, kuris sportuoja ligi šiol. Rolando įsitikinimu, niekada nevėlu atrasti šį kovos meną ir pradėti sportuoti. Lietuvoje daug žmonių save be reikalo nuvertina, nedrįsta užsiimti tuo, apie ką svajoja. Tereikia žengti pirmą žingsnį, tai svarbiausias dalykas.

Rolandas galėtų nesustodamas pasakoti apie braziliško džiudžitsu naudą. Pasak jo, sportas išugdo žmogų kaip asmenybę. Išmoko atkaklumo, kantrybės, įpratina dirbti. Tie patys dėsniai kaip šiame sporte, veikia ir gyvenime. Jeigu būsi darbštus, atkaklus, kantrus, pasieksi daug. „Talentas nulemia penkis procentus sėkmės, visa kita – juodas darbas“, – įsitikinęs vyras. Rolando teigimu, braziliškas džiudžitsu labai naudingas ir vaikams. Jie išmoksta disciplinos, įpranta laikytis režimo, planuoti savo dieną, formuojasi atsakomybė.

Pasak Rolando, braziliškasis džiudžitsu palyginti jauna kovos meno šaka, bet ji turi daug puikių bruožų. „Šiame sporte nėra smūgių, agresyvumo, tai daugiau strateginis dvikovinis sportas.

Sugrįžo namo

Po ilgų svarstymų pardavę namą, Rolandas praėjusių metų pabaigoje su šeima grįžo į Lietuvą, į savo gimtąjį kraštą. Grįždamas turėjo viziją, kuo norėtų užsiimti. Planai sukosi apie braziliškąjį džiudžitso. „Susirašiau su treneriu, supratau, kad niša nėra užimta ir pradėjau planuoti, kad galėčiau vesti braziliško džiudžitso užsiėmimus Lietuvoje.

Nuo šių metų sausio Rolandas jau pradėjo Vilkaviškyje ir Marijampolėje vesti braziliško džiudžitsu ir graplingo treniruotes. Dirba su dviem amžiaus grupėmis. Šešerių–devynerių metų vaikais bei dešimties ir vyresnių. Rolandui trenerio darbas patinka, jis sako, kad braziliškasis džiudžitsu Marijampolėje dar tik skinasi kelią. Aišku, su mažaisiais nelengva. Reikia daug žinių, sugebėti išlaikyti vaikų dėmesį. Treniruotės vyksta Vilkaviškio profesinio rengimo skyriaus salėje.

Kovos menų treniruotes Rolandas veda ir Marijampolėje. Jos vyksta taip pat Profesinio rengimo centre, mažojoje sporto salėje A korpuse, Kauno gatvėje 117. Sportuoja įvairaus amžiaus vyrai. „Man su jais labai smagu dirbti. Ir žiniomis pasidalinu, ir pats pasportuoju. Rengiamės ir varžyboms. Aš jau dalyvavau dviejose graplingo varžybose meistrų kategorijoje, prieš keletą savaičių – meistrų kategorijoje su kimono. Džiaugiuosi, kad sėkmė neaplenkė, bet man įdomiau ne pačiam siekti laimėjimų, bet sportuoti dėl savęs, populiarinti šį kovos menų sportą, padėti jį atrasti kietiems“, – sako Rolandas, turintis juodą diržą braziliško džiudžitso ir dziudo. Vyras įsitikinęs, kad pasaulis būtų daug geresnis, taikesnis, jeigu daugiau žmonių sportuotų. Nereikia žiūrėti į kovos menų sportą kaip į muštynes, bet kaip į gyvenimo būdą, filosofiją. Pasak Rolando, džiudžitsu mus išmoko nepalankiose gyvenimo situacijoje priimti teisingą sprendimą ir jaustis geriau.

Paklaustas, ar nesigaili savo sprendimo, juk teko viską keisti, Škotijoje gyvenimas jau tekėjo įprasta vaga, buvo įpratęs prie šios tautos kultūros, darbo organizavimo, Rolandas atviras – kad ir kokių sunkumų kyla čia, Lietuvoje, būna sunkesnių akimirkų, reikia prisitaikyti iš naujo prie gyvenimo, džiaugiasi sugrįžęs ir tiki, kad namuose viskas klostysi dar geriau. Šeima jau nusipirko Tarpučiuose sklypą, ruošiasi namo statyboms. Žmona Erika įgyvendina savo svajonę, dukra Gabrielė lanko darželį. Rolando širdžiai mielas treniruotes atranda vis daugiau žmonių.

Braziliško džiudžitsu užsiėmimai vyksta pirmadieniais bei trečiadieniais, Vilkaviškio ir Marijampolės profesinio rengimo centruose. Vilkaviškyje – nuo 14.45 val., Marijampolėje –nuo 18 val. Pasiskambinę telefonu 8 608 01642 sužinosite daugiau informacijos.

Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.