Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Po beveik penkiolikos metų svetur – namo į Lietuvą

Beveik penkiolika metų Jungtinėje Karalystėje pragyvenęs ir ten šaknis įleidęs pilviškietis Rolandas Janavičius sako, kad iš esmės viskas svetimoje šalyje sekėsi gerai. Ir darbus turėjo, ir namus, ir dukrą į mokyklą pradėjo leisti. Tačiau kuo ilgiau gyveno, tuo labiau ilgėjosi Lietuvos. Ilgesys privertė pagalvoti apie sugrįžimą namo.

Teko rinktis – sportas ar mokslas

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) gimęs ir užaugęs 36 metų R. Janavičius pasakoja, kad nuo mažens domėjosi sportu. Ypač jam buvo įdomūs kovos menai. Nuo dvylikos metų pas trenerį Kęstutį Smirnovą Rolandas lankė dziudo. Vėliau perėjo prie džiudžitsu kovos meno. „Man labai patiko šis sportas, nors tikrai reikėjo daug kantrybės, atkaklumo, darbo, kad prisijaukinčiau džiudžitsu kovos meną. Kai pradėjome treniruotis, vos į salę tilpdavome visi norintys, ir berniukai, ir mergaitės. Daug kas svarstė – nueisiu, išmoksiu muštis, bet muštis ten nemokė, reikėjo dirbti, todėl vos ne pusė norinčių atkrito, nes džiudžitsu reikalauja atsidavimo. Nedirbsi, nieko nepasieksi“, – pasakojo Rolandas. Jam sekėsi, vykdavo į varžybas, nugalėdavo. Pasak Rolando, patikdavo pasiruošimo, varžybų laukimo adrenalinas. Taip aktyviai sportuodamas baigė vidurinę mokyklą. O tada – kryžkelė, kur eiti toliau. Rolandas norėjo sukti sporto keliu. Tuo metu ant bangos buvo mišrieji kovos menai (MMA), Lietuvoje vykdavo turnyrai. „Norėjau ruoštis tokioms kovoms ir siekti rezultatų. Tėvai spaudė, kad rinkčiausi mokslą. Teko rinktis – sportas ar mokslas. Sutarėme, kad jeigu įstosiu į institutą, rinksiuosi mokslą, jeigu ne – suksiu sporto keliu. Rolandas įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą kūno kultūros specia­lybę ir su intensyviu sportu teko atsisveikinti, nes Vilniuje nebuvo galimybių toliau aktyviai sportuoti, mokslo įstaiga nesuteikė trenerio. Nors neslepia – sporto ilgėjosi.

Dirbti – į užsienį

Baigęs studijas Rolandas sako pasidavęs avantiūrai. Tuo metu tarp jaunimo buvo populiaru vykti į užsienį padirbėti. Ir jis pasuko tuo keliu. Galvojo pabus dvejus metus, užsidirbs pinigų ir sugrįš į Lietuvą. 2007 metais išvyko į Škotiją, pradėjo dirbti statybose, vėliau žuvies fabrike. Džiugino ir viliojo laisvė, daug uždirbdamas gali daug laisviau gyventi, daugiau sau leisti. Po poros metų į Škotiją atvyko ir Rolando draugė Erika. Abu dirbdavo, užsidirbę keliaudavo, taupydavosi ateičiai. Dviese užsienyje buvo smagiau. Pora 2015 metais susituokė, įsigijo nuosavą namą, susilaukė dukros. Viskas kaip ir sekėsi gerai, bet, anot Rolando, kuo ilgiau užsienį gyveno, tau labiau norėjosi grįžti į Lietuvą. Į galvą lįsdavo įvairios mintys. „Savęs klausdavau, kodėl aš svetimoje valstybėje tiek daug ir nelengvai dirbu. Jeigu aš tiek daug dirbčiau Lietuvoje, man irgi pavyktų. Grįžus atostogų į Pilviškius, kai reikėdavo po dviejų trijų savaičių išvykti, atrodydavo, kad kažkas širdį išplėšia“, – pasakojo Rolandas. Vyras svarsto, kad nors ir ilgai gyveno užsienyje, šalis netapo sava, slėgė atskirtis nuo artimųjų, draugų. Škotijoje buvo darbo draugai, sporto bendraminčiai, bet tokių šiltų ryšių, kaip Lietuvoje nesusiklostė.

Dar labiau namo norėjo jo žmona Erika. Moteris svajojo gimtinėje dirbti kirpėja. Geriausiai Škotijoje jautėsi čia gimusi jų dukra Gabrielė, jau pradėjusi lankyti mokykloje paruošiamąją klasę. Jai ten mokytis labai patiko. Pasak Rolando, mergaitė ir dabar dar vis klausia, kada jie grįš.

Rolandas pasakoja, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje tendencijos keičiasi, vis daugiau lietuvių, lenkų palieka šią šalį ir grįžta namo. Jų vietas užima rumunai, bulgarai, vengrai.

Atrado brazilišką džiudžitsu

Gryno oro gurkšnis Rolandui buvo Škotijoje atrastos braziliško džiudžitsu treniruotės. „Žinojau, kad yra tokia kovos menų šaka, kad daug žmonių eina sportuoti, tačiau vis nedrįsau pats prisijungti. Pagaliau save įveikiau, nuėjau į pirmą treniruotę. Iš pradžių galvojau, kad man intensyviai dešimt metų sportavusiam čia nebus nieko naujo, kas mane galėtų nustebinti. Tačiau labai klydau. Mane sužavėjo braziliškas džiudžitsu. Supratau, kad noriu pažinti šį kovos meną, kad turiu daug ką atrasti, ko išmokti. Šis sportas pulsuoja gera energija, jeigu įsitraukei – tai visam gyvenimui“, – kalbėjo vyras.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pasak Rolando, nustebino, kad mokytis braziliško džiudžitsu nėra amžiaus ribos. Žmonės sportuoti pradeda 35–40 metų, tačiau klubą lankė ir dar vyresni. Pavyzdžiui, daugiau nei šešiasdešimties sulaukęs vyras, kuris sportuoja ligi šiol. Rolando įsitikinimu, niekada nevėlu atrasti šį kovos meną ir pradėti sportuoti. Lietuvoje daug žmonių save be reikalo nuvertina, nedrįsta užsiimti tuo, apie ką svajoja. Tereikia žengti pirmą žingsnį, tai svarbiausias dalykas.

Rolandas galėtų nesustodamas pasakoti apie braziliško džiudžitsu naudą. Pasak jo, sportas išugdo žmogų kaip asmenybę. Išmoko atkaklumo, kantrybės, įpratina dirbti. Tie patys dėsniai kaip šiame sporte, veikia ir gyvenime. Jeigu būsi darbštus, atkaklus, kantrus, pasieksi daug. „Talentas nulemia penkis procentus sėkmės, visa kita – juodas darbas“, – įsitikinęs vyras. Rolando teigimu, braziliškas džiudžitsu labai naudingas ir vaikams. Jie išmoksta disciplinos, įpranta laikytis režimo, planuoti savo dieną, formuojasi atsakomybė.

Pasak Rolando, braziliškasis džiudžitsu palyginti jauna kovos meno šaka, bet ji turi daug puikių bruožų. „Šiame sporte nėra smūgių, agresyvumo, tai daugiau strateginis dvikovinis sportas.

Sugrįžo namo

Po ilgų svarstymų pardavę namą, Rolandas praėjusių metų pabaigoje su šeima grįžo į Lietuvą, į savo gimtąjį kraštą. Grįždamas turėjo viziją, kuo norėtų užsiimti. Planai sukosi apie braziliškąjį džiudžitso. „Susirašiau su treneriu, supratau, kad niša nėra užimta ir pradėjau planuoti, kad galėčiau vesti braziliško džiudžitso užsiėmimus Lietuvoje.

Nuo šių metų sausio Rolandas jau pradėjo Vilkaviškyje ir Marijampolėje vesti braziliško džiudžitsu ir graplingo treniruotes. Dirba su dviem amžiaus grupėmis. Šešerių–devynerių metų vaikais bei dešimties ir vyresnių. Rolandui trenerio darbas patinka, jis sako, kad braziliškasis džiudžitsu Marijampolėje dar tik skinasi kelią. Aišku, su mažaisiais nelengva. Reikia daug žinių, sugebėti išlaikyti vaikų dėmesį. Treniruotės vyksta Vilkaviškio profesinio rengimo skyriaus salėje.

Kovos menų treniruotes Rolandas veda ir Marijampolėje. Jos vyksta taip pat Profesinio rengimo centre, mažojoje sporto salėje A korpuse, Kauno gatvėje 117. Sportuoja įvairaus amžiaus vyrai. „Man su jais labai smagu dirbti. Ir žiniomis pasidalinu, ir pats pasportuoju. Rengiamės ir varžyboms. Aš jau dalyvavau dviejose graplingo varžybose meistrų kategorijoje, prieš keletą savaičių – meistrų kategorijoje su kimono. Džiaugiuosi, kad sėkmė neaplenkė, bet man įdomiau ne pačiam siekti laimėjimų, bet sportuoti dėl savęs, populiarinti šį kovos menų sportą, padėti jį atrasti kietiems“, – sako Rolandas, turintis juodą diržą braziliško džiudžitso ir dziudo. Vyras įsitikinęs, kad pasaulis būtų daug geresnis, taikesnis, jeigu daugiau žmonių sportuotų. Nereikia žiūrėti į kovos menų sportą kaip į muštynes, bet kaip į gyvenimo būdą, filosofiją. Pasak Rolando, džiudžitsu mus išmoko nepalankiose gyvenimo situacijoje priimti teisingą sprendimą ir jaustis geriau.

Paklaustas, ar nesigaili savo sprendimo, juk teko viską keisti, Škotijoje gyvenimas jau tekėjo įprasta vaga, buvo įpratęs prie šios tautos kultūros, darbo organizavimo, Rolandas atviras – kad ir kokių sunkumų kyla čia, Lietuvoje, būna sunkesnių akimirkų, reikia prisitaikyti iš naujo prie gyvenimo, džiaugiasi sugrįžęs ir tiki, kad namuose viskas klostysi dar geriau. Šeima jau nusipirko Tarpučiuose sklypą, ruošiasi namo statyboms. Žmona Erika įgyvendina savo svajonę, dukra Gabrielė lanko darželį. Rolando širdžiai mielas treniruotes atranda vis daugiau žmonių.

Braziliško džiudžitsu užsiėmimai vyksta pirmadieniais bei trečiadieniais, Vilkaviškio ir Marijampolės profesinio rengimo centruose. Vilkaviškyje – nuo 14.45 val., Marijampolėje –nuo 18 val. Pasiskambinę telefonu 8 608 01642 sužinosite daugiau informacijos.

Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems

    2022-11-16Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems
    Cukriniu diabetu sergančiuosius marijampoliečius vienijantis klubas „Diabetikas ABC“, įsikūręs Marijampolėje, Bažnyčios g. 19, skaičiuoja 32-jus veiklos metus. 25-erius jam vadovaujanti Genovaitė Naidzinavičienė rūpinasi, kad sergantiesiems būtų prieinami pažangiausi gydymo būdai. Į klubą – išmokti valdyti ligą Genovaitė Naidzinavičienė naudojasi naujausiu cukraus matavimo prietaisu, tad telefone pamačiusi ypač mažą jo kiekį skuba gerti saldžią arbatą ir kreivė telefone tuoj pat pakilo. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Labai svarbu burti sergančiuosius, jų šeimos narius, atstovauti ir ginti jų teises, teikti socialines paslaugas, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, mažinti atskirtį nuo visuomenės, teikti informaciją ir konsultacijas aktualiais klausimais, – paklausta apie klubo tikslus sako G. Naidzinavičienė. ...
  • Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams

    2022-11-16Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams
    Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: „Marijampolė itin patogi vieta į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkams priimti“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Lietuvos kariuomenei Marijampolės miestas ir visa apskritis yra strategiškai svarbi vietovė dėl savo artumo Suvalkų koridoriui, sienos su Lenkija ir, atitinkamai, įeigos į Lietuvą taškų. Tradiciškai Marijampolėje buvo dislokuojami Lietuvos ir sąjungininkų logistiniai padaliniai, o nuo 2022 m. vasaros Marijampolės karinė įgula sustiprinta nauju koviniu vienetu – Vaidoto pėstininkų batalionu. Sprendimas Vaidoto batalioną laikinai perkelti į Marijampolę priimtas šią vasarą dėl operacinio reikalingumo, pasiruošimo dislokuoti papildomas sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, galimybės turėti lankstesnes kovinio rengimo sąlygas išnaudojant mažiau užimtus poligonus Kazlų ...
  • Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“

    2022-11-16Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“
    Lietuvos ir Lenkijos prezidentai spaudos konferencijoje Marijampolėje. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože, o vėliau abu vadovai lankėsi Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Abiejų šalių vadovai svarstė, kaip apsaugoti šalis jungiantį vadinamąjį Suvalkų koridorių, kuris įtakingo Briuselio leidinio „Politico“ buvo pavadintas pavojingiausia vieta Europoje ir silpniausiu NATO tašku. – Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas G. Nausėda.Karo atveju ...
  • Suvalkų koridorius: Lietuvos kariuomenė pasirengusi viena ir su sąjungininkais

    2022-11-16Suvalkų koridorius: Lietuvos kariuomenė pasirengusi viena  ir su sąjungininkais
    Gen. ltn. Valdemaras RUPŠYS, kariuomenės vadas: – Labai daug klausimų keliama apie Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir galimybes. Taip pat svarstoma, kaip prie mūsų gynybos prisidėtų kitų šalių kariuomenės. Tiesa viena – turime būti motyvuoti ir pasirengę patys, tik tuomet už mūsų šalį kraują lies kitų šalių kariai. Tai parodė ir karas Ukrainoje. Jiems, kariaujantiems už savo valstybę, paramą teikia kitos šalys. Gen. ltn. Valdemaras Rupšys: „Lietuvos kariuomenė privalo būti gyvas organizmas, pasirengęs reaguoti ir keistis“. Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Į Suvalkų koridorių ir jo saugumą, kaip į bet kurią mūsų šalies teritoriją – NATO teritoriją – žiūrime per kolektyvinės gynybos ...
  • „Vieningas atsakas“ vyko ir Suvalkijoje

    2022-11-16„Vieningas atsakas“ vyko ir Suvalkijoje
    Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Siekiant išlaikyti reikiamą Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, treniruoti karius atlikti operacijas apgyvendintose vietovėse ir būti pasirengus nedelsiant atsakyti į iškilusias grėsmes, surengtos pratybos, kurios vyko ir mūsų krašte. Pavasarį Pietų Lietuvoje tris savaites vykusios pratybos „Vieningas atsakas“ kuriam laikui persikėlė ir į Suvalkiją – Marijampolės savivaldybės miesteliuose ir kaimuose atlikti patruliavimo ir kitas karines operacijas treniravosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono kariai. Pagrindinė karių užduotis – demonstruoti Lietuvos kariuomenės pajėgų buvimą svarbiausiose šalies vietose, taip pat rengti pratybas išsikėlus iš nuolatinės dislokacijos vietos Rukloje. Pratybų metu kariai buvo įsikūrę miestelių ir kaimų apylinkėse, su karine technika patruliavo ...
  • Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone

    2022-11-16Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone
    Nuotraukos vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS Kovo mėnesį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ metu Lietuvos ir JAV kariuomenių Sausumos pajėgų kariai atliko bendrą mokomąją operaciją, kurios metu, pagal pratybų scenarijų, treniravosi sunaikinti svarbioje teritorijoje veikiančias nekonvencines priešo grupuotes. Iš susitelkimo rajono Pabradėje į atakos vietą poligone Kazlų Rūdoje kariai buvo permesti JAV ir Jungtinės Karalystės sraigtasparniais CH-47 „Chinook“, operaciją iš oro rėmė JAV kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“.Ši mokomoji operacija skirta treniruotis atlikti bendras operacijas su sąjungininkais, taip pat treniruotis kartu veikti sausumos ir oro pajėgų vienetams. Pratybas „Kardo kirtis“ organizuoja JAV Sausumos pajėgų vadavietė Europoje ir Afrikoje, jose iš ...
  • Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui

    2022-11-16Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui
    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas R. T. Andžeičakas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. V. Rupšiu.Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Lapkričio pradžioje Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Raimundas T. Andžeičakas (Rajmund T. Andrzejczak). Vizito metu generolas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Lietuvos kariuomenės atstovais. Pagrindinis gen. R. T. Andžeičako vizito tikslas – Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo stiprinimas, susitarimo „Orša“ pasirašymas, kuriame išdėstyti prioritetai ir pagrindinės tolimesnio bendradarbiavimo sritys. – Praėjusių metų karo patirtys rodo, kad žvalgyba yra nematomas, bet privalomas įrankis šiuolaikiniame kare, tad susitarime numatytos aiškios pasikeitimo ...
  • Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos

    2022-11-12Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos
    Pasienyje su grobuoniška Rusija apsauga sustiprinta. Mariaus MORKEVIČIAUS nuotraukos (ELTA) Skaičiuojame devintąjį viską naikinančio karo Ukrainoje mėnesį. Trečiadienį Rusija pareiškė atsitraukianti iš strategiškai svarbaus Chersono miesto Pietų Ukrainoje, tačiau mūšiai dėl Donecko intensyvūs. Ant Ukrainos gyvenviečių vis dar krenta okupantų bombos. Neaišku, kokių dar gali imtis veiksmų neprognozuojama Rusija – kam dar paskelbti karą, į kokią šalį barbariškai įsiveržti, kur pradėti hibridinę ataką. Todėl valstybės, turinčios su Rusija sienas, imasi visų įmanomų priemonių, kad apgintų savo šalis nuo provokacijų, joms kenksmingų veiksmų, invazijų. Stiprinama apsauga ne tik Suvalkų koridoriaus teritorijoje, bet ir prie sienų su Kaliningradu, Baltarusija. Kaliningrado pasienyje Lenkija stato koncertiną Lenkija, ...
  • Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?

    2022-11-12Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?
    Pradedant kaimyninės šalies spaudos apžvalgą, pirmiausia, reikia paaiškinti terminus, nes lenkai tai, ką mes vadiname Suvalkų koridoriumi, supranta šiek tiek kitaip. Šis terminas jiems reiškia praėjusio amžiaus 90-aisiais metais Rusijos sumanytą ir proteguotą idėją – sujungti Kaliningrado sritį per Lenkiją su Baltarusija naujai nutiesta ekstrateritorine autostrada. XX a. pradžioje mažiausiai apgyvendintoje, tačiau strategiškai svarbioje Lenkijos dalyje kariniais tikslais – kariuomenės transportavimui – buvo suprojektuota geležinkelio linija Goldapė (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Tam tikslui buvo numatyta pastatyti daugiau nei 10 įvairaus dydžio tiltų ir viadukų. Tarp jų ir Stančikų. Planai nutiesti autostradą 1992 metais pasirodė pirmieji Rusijos planai apie autostradą, ...
  • Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai

    2022-11-11Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai
    Kasmet antrąjį lapkričio penktadienį švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šia proga Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas organizavo ekonomikos (IQ) forumą „SŪDUVA 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė papasakojo apie Europos Sąjungos atsaką į krizes, apimančias karą Ukrainoje ir energetikos saugumą. LR finansų ministerijos atstovas Paulius Baniūnas supažindino su planuojamomis reformomis ir investicijomis, skirtomis naujos kartos Lietuvai, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis pasakojo apie Lietuvos ir Marijampolės regiono tvarią plėtrą, esamą situaciją ir planus, nekilnojamojo turto tendencijas, o „Faktoro“ direktorius Algirdas ...
  • Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Labai smagu bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“

    2022-11-09Nacionalinio kraujo centro vadovas  Daumantas Gutauskas: „Labai smagu  bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“
    Spalio pabaigoje Marijampolėje vyko renginys, kuriame buvo pagerbti 20 ir 30 ar daugiau kartų kraujo paaukoję donorai. Tokių ištikimų donorų Marijampolės savivaldybėje yra net 38, dar 2 – Kalvarijos savivaldybėje. Lietuvos donorystės žymūno (20 kartų aukojusiems kraujo) ir 10-čiai – Lietuvos nusipelniusio donoro (30 kartų aukojusiems kraujo) vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos to nepavyko padaryti. Užtat renginio metu Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) vadovas stengėsi kiekvienam donorui padėkoti asmeniškai. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Donorystė – ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimas“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka – Giriate Marijampolės apskrities gyventojus, ...
  • „Kaip nepadėsi ligoniams, kai pats esi sveikas?“

    2022-11-09„Kaip nepadėsi ligoniams,  kai pats esi sveikas?“
    Renginio Prezidentūroje metu. Vaidas ir Zita Kubiliai su NKC direktoriumi Daumantu Gutausku (dešinėje). Nuotrauka iš Prezidentūros archyvo Zita ir Vaidas Kubiliai gyvena Kalvarijos sav. Pagraužių kaime (dar priduria, kad Jurgiškių vienkiemyje). Jų gyvenime neatlygintina donorystė atsirado natūraliai. P. Zita pasakoja, kad šeima pati susidūrusi su sveikatos problemomis, turi patirties ir žino, kad kiekvienam bet kada gali prireikti kraujo. „Mūsų šeimai teko daug visko matyti“, – sako moteris, kuri jau 42 kartus yra neatlygintinai davusi kraujo. Jos vyras Vaidas – 46 kartus. O 20-metis sūnus Lukas (studentas) taip pat yra donoras, jau penkis kartus dovanojęs kraujo. Spalio 21-ąją šeima buvo pakviesta į ...
  • Kraujo nuleidimo paslaugas galėjo suteikti bet kuris barzdaskutys

    2022-11-09Kraujo nuleidimo  paslaugas galėjo suteikti  bet kuris barzdaskutys
    Viduramžiais daugybė ligų buvo gydoma nuleidžiant kraują. Manyta, kad kraujo nuleidimas stiprindavo sveikatą. Tai buvo daroma dviem būdais: naudojant medicinines dėles ir atveriant venas. Medicininiuose traktatuose dažnai galima rasti piešinėlių, kuriuose ant žmogaus atvaizdo sužymėti kraujo nuleidimo taškai. Įrankis kraujui nuleisti. Geležinis įrankis rastas 1992 metais tyrinėjant Valdovų rūmų pietinio korpuso išorę. Vienas jo galas užsibaigia kilpele, kitas – turi aštrią trikampio formos ataugą. Valdovurumai.lt nuotrauka Taip pat vadovautasi ir garsiojo senovės gydytojo Klaudijaus Elijaus Galeno (II a.) priesaku. Gydytojas tvirtino, jog visiems vyrams labai sveika bent kartą per mėnesį nuleisti šiek tiek kraujo. Anot jo, visos moterys, kas mėnesį prarandančios šiek ...
  • Donorystė tampa madinga

    2022-11-09Donorystė tampa madinga
    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda – kraujo donoras nuo 2014-ųjų. Per 8-erius metus 34 kartus yra neatlygintinai davęs kraujo. „Nesąmonė, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Kalbėkime apie donorystę garsiai! Smagu, kad ji tampa mada – esame vieni aktyviausių kraujo donorų Lietuvoje. Mūsų kraujas kitam žmogui gali tapti iš naujo padovanotu gyvenimu“, – sakė P. Isoda. Povilas Isoda: „Reikia garsiai kalbėti apie donorystę“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Paklaustas, kas jį paskatino tapti kraujo donoru, Povilas prisimena pokalbį su kitu donoru: – Sakydavau, kai reikės kraujo artimajam ar draugui, tada duosiu. O jis man sako: „Kai tau reikės, naudos kitų žmonių kraują. Kai esi ...
  • Donoru tapti verta

    2022-11-09Donoru tapti verta
    Donorams rekomenduojama atsisiųsti programėlę „Mano kraujas“. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija: nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Atvirkščiai – duodant kraujo stimuliuojama kaulų čiulpų funkcija. Kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė skatina audinių atsinaujinimo procesus. Taip pat pažymėtina, kad tai mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami išsamūs kraujo tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą. Šiuo metu Lietuvoje visas ...
  • Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis

    2022-11-09Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis
    Ingridai Pucėtienei neseniai sukako 50 metų. Bet moteris užsimanė antro 50-tuko, ir jai pavyko: rugsėjo 21-ąją ji 50-ąjį kartą neatlygintinai davė kraujo! Marijampolės sav. Smilgių kaime su šeima gyvenanti Ingrida, trijų vaikų mama ir vieno anūko – Jokūbėlio – močiutė, yra profesionali teisininkė, dirbanti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patarėja. Taip pat jau daug metų yra Trečiojo amžiaus universiteto teisės dėstytoja. Ingrida Pucėtienė: „Donorystė – ne tik savanorystė. Tai draugystė, tai vienijanti veikla“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ingrida pasakoja, kad jai studijuojant teisę atsirado nauja – bioteisės studijų programa. Kadangi jai visada tai buvo labai įdomi tema, ...
  • Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?

    2022-11-09Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
    Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė. Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais. Nuotr. iš asmeninio archyvo Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.