Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Po beveik penkiolikos metų svetur – namo į Lietuvą

Beveik penkiolika metų Jungtinėje Karalystėje pragyvenęs ir ten šaknis įleidęs pilviškietis Rolandas Janavičius sako, kad iš esmės viskas svetimoje šalyje sekėsi gerai. Ir darbus turėjo, ir namus, ir dukrą į mokyklą pradėjo leisti. Tačiau kuo ilgiau gyveno, tuo labiau ilgėjosi Lietuvos. Ilgesys privertė pagalvoti apie sugrįžimą namo.

Teko rinktis – sportas ar mokslas

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Rolandas tiki, kad daug dirbant sėkmingai gyvenimas klostysis ir Lietuvoje.

Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) gimęs ir užaugęs 36 metų R. Janavičius pasakoja, kad nuo mažens domėjosi sportu. Ypač jam buvo įdomūs kovos menai. Nuo dvylikos metų pas trenerį Kęstutį Smirnovą Rolandas lankė dziudo. Vėliau perėjo prie džiudžitsu kovos meno. „Man labai patiko šis sportas, nors tikrai reikėjo daug kantrybės, atkaklumo, darbo, kad prisijaukinčiau džiudžitsu kovos meną. Kai pradėjome treniruotis, vos į salę tilpdavome visi norintys, ir berniukai, ir mergaitės. Daug kas svarstė – nueisiu, išmoksiu muštis, bet muštis ten nemokė, reikėjo dirbti, todėl vos ne pusė norinčių atkrito, nes džiudžitsu reikalauja atsidavimo. Nedirbsi, nieko nepasieksi“, – pasakojo Rolandas. Jam sekėsi, vykdavo į varžybas, nugalėdavo. Pasak Rolando, patikdavo pasiruošimo, varžybų laukimo adrenalinas. Taip aktyviai sportuodamas baigė vidurinę mokyklą. O tada – kryžkelė, kur eiti toliau. Rolandas norėjo sukti sporto keliu. Tuo metu ant bangos buvo mišrieji kovos menai (MMA), Lietuvoje vykdavo turnyrai. „Norėjau ruoštis tokioms kovoms ir siekti rezultatų. Tėvai spaudė, kad rinkčiausi mokslą. Teko rinktis – sportas ar mokslas. Sutarėme, kad jeigu įstosiu į institutą, rinksiuosi mokslą, jeigu ne – suksiu sporto keliu. Rolandas įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą kūno kultūros specia­lybę ir su intensyviu sportu teko atsisveikinti, nes Vilniuje nebuvo galimybių toliau aktyviai sportuoti, mokslo įstaiga nesuteikė trenerio. Nors neslepia – sporto ilgėjosi.

Dirbti – į užsienį

Baigęs studijas Rolandas sako pasidavęs avantiūrai. Tuo metu tarp jaunimo buvo populiaru vykti į užsienį padirbėti. Ir jis pasuko tuo keliu. Galvojo pabus dvejus metus, užsidirbs pinigų ir sugrįš į Lietuvą. 2007 metais išvyko į Škotiją, pradėjo dirbti statybose, vėliau žuvies fabrike. Džiugino ir viliojo laisvė, daug uždirbdamas gali daug laisviau gyventi, daugiau sau leisti. Po poros metų į Škotiją atvyko ir Rolando draugė Erika. Abu dirbdavo, užsidirbę keliaudavo, taupydavosi ateičiai. Dviese užsienyje buvo smagiau. Pora 2015 metais susituokė, įsigijo nuosavą namą, susilaukė dukros. Viskas kaip ir sekėsi gerai, bet, anot Rolando, kuo ilgiau užsienį gyveno, tau labiau norėjosi grįžti į Lietuvą. Į galvą lįsdavo įvairios mintys. „Savęs klausdavau, kodėl aš svetimoje valstybėje tiek daug ir nelengvai dirbu. Jeigu aš tiek daug dirbčiau Lietuvoje, man irgi pavyktų. Grįžus atostogų į Pilviškius, kai reikėdavo po dviejų trijų savaičių išvykti, atrodydavo, kad kažkas širdį išplėšia“, – pasakojo Rolandas. Vyras svarsto, kad nors ir ilgai gyveno užsienyje, šalis netapo sava, slėgė atskirtis nuo artimųjų, draugų. Škotijoje buvo darbo draugai, sporto bendraminčiai, bet tokių šiltų ryšių, kaip Lietuvoje nesusiklostė.

Dar labiau namo norėjo jo žmona Erika. Moteris svajojo gimtinėje dirbti kirpėja. Geriausiai Škotijoje jautėsi čia gimusi jų dukra Gabrielė, jau pradėjusi lankyti mokykloje paruošiamąją klasę. Jai ten mokytis labai patiko. Pasak Rolando, mergaitė ir dabar dar vis klausia, kada jie grįš.

Rolandas pasakoja, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje tendencijos keičiasi, vis daugiau lietuvių, lenkų palieka šią šalį ir grįžta namo. Jų vietas užima rumunai, bulgarai, vengrai.

Atrado brazilišką džiudžitsu

Gryno oro gurkšnis Rolandui buvo Škotijoje atrastos braziliško džiudžitsu treniruotės. „Žinojau, kad yra tokia kovos menų šaka, kad daug žmonių eina sportuoti, tačiau vis nedrįsau pats prisijungti. Pagaliau save įveikiau, nuėjau į pirmą treniruotę. Iš pradžių galvojau, kad man intensyviai dešimt metų sportavusiam čia nebus nieko naujo, kas mane galėtų nustebinti. Tačiau labai klydau. Mane sužavėjo braziliškas džiudžitsu. Supratau, kad noriu pažinti šį kovos meną, kad turiu daug ką atrasti, ko išmokti. Šis sportas pulsuoja gera energija, jeigu įsitraukei – tai visam gyvenimui“, – kalbėjo vyras.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais.

Marijampolės profesinio rengimo centre Rolandas treniruotes veda trečiadieniais. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pasak Rolando, nustebino, kad mokytis braziliško džiudžitsu nėra amžiaus ribos. Žmonės sportuoti pradeda 35–40 metų, tačiau klubą lankė ir dar vyresni. Pavyzdžiui, daugiau nei šešiasdešimties sulaukęs vyras, kuris sportuoja ligi šiol. Rolando įsitikinimu, niekada nevėlu atrasti šį kovos meną ir pradėti sportuoti. Lietuvoje daug žmonių save be reikalo nuvertina, nedrįsta užsiimti tuo, apie ką svajoja. Tereikia žengti pirmą žingsnį, tai svarbiausias dalykas.

Rolandas galėtų nesustodamas pasakoti apie braziliško džiudžitsu naudą. Pasak jo, sportas išugdo žmogų kaip asmenybę. Išmoko atkaklumo, kantrybės, įpratina dirbti. Tie patys dėsniai kaip šiame sporte, veikia ir gyvenime. Jeigu būsi darbštus, atkaklus, kantrus, pasieksi daug. „Talentas nulemia penkis procentus sėkmės, visa kita – juodas darbas“, – įsitikinęs vyras. Rolando teigimu, braziliškas džiudžitsu labai naudingas ir vaikams. Jie išmoksta disciplinos, įpranta laikytis režimo, planuoti savo dieną, formuojasi atsakomybė.

Pasak Rolando, braziliškasis džiudžitsu palyginti jauna kovos meno šaka, bet ji turi daug puikių bruožų. „Šiame sporte nėra smūgių, agresyvumo, tai daugiau strateginis dvikovinis sportas.

Sugrįžo namo

Po ilgų svarstymų pardavę namą, Rolandas praėjusių metų pabaigoje su šeima grįžo į Lietuvą, į savo gimtąjį kraštą. Grįždamas turėjo viziją, kuo norėtų užsiimti. Planai sukosi apie braziliškąjį džiudžitso. „Susirašiau su treneriu, supratau, kad niša nėra užimta ir pradėjau planuoti, kad galėčiau vesti braziliško džiudžitso užsiėmimus Lietuvoje.

Nuo šių metų sausio Rolandas jau pradėjo Vilkaviškyje ir Marijampolėje vesti braziliško džiudžitsu ir graplingo treniruotes. Dirba su dviem amžiaus grupėmis. Šešerių–devynerių metų vaikais bei dešimties ir vyresnių. Rolandui trenerio darbas patinka, jis sako, kad braziliškasis džiudžitsu Marijampolėje dar tik skinasi kelią. Aišku, su mažaisiais nelengva. Reikia daug žinių, sugebėti išlaikyti vaikų dėmesį. Treniruotės vyksta Vilkaviškio profesinio rengimo skyriaus salėje.

Kovos menų treniruotes Rolandas veda ir Marijampolėje. Jos vyksta taip pat Profesinio rengimo centre, mažojoje sporto salėje A korpuse, Kauno gatvėje 117. Sportuoja įvairaus amžiaus vyrai. „Man su jais labai smagu dirbti. Ir žiniomis pasidalinu, ir pats pasportuoju. Rengiamės ir varžyboms. Aš jau dalyvavau dviejose graplingo varžybose meistrų kategorijoje, prieš keletą savaičių – meistrų kategorijoje su kimono. Džiaugiuosi, kad sėkmė neaplenkė, bet man įdomiau ne pačiam siekti laimėjimų, bet sportuoti dėl savęs, populiarinti šį kovos menų sportą, padėti jį atrasti kietiems“, – sako Rolandas, turintis juodą diržą braziliško džiudžitso ir dziudo. Vyras įsitikinęs, kad pasaulis būtų daug geresnis, taikesnis, jeigu daugiau žmonių sportuotų. Nereikia žiūrėti į kovos menų sportą kaip į muštynes, bet kaip į gyvenimo būdą, filosofiją. Pasak Rolando, džiudžitsu mus išmoko nepalankiose gyvenimo situacijoje priimti teisingą sprendimą ir jaustis geriau.

Paklaustas, ar nesigaili savo sprendimo, juk teko viską keisti, Škotijoje gyvenimas jau tekėjo įprasta vaga, buvo įpratęs prie šios tautos kultūros, darbo organizavimo, Rolandas atviras – kad ir kokių sunkumų kyla čia, Lietuvoje, būna sunkesnių akimirkų, reikia prisitaikyti iš naujo prie gyvenimo, džiaugiasi sugrįžęs ir tiki, kad namuose viskas klostysi dar geriau. Šeima jau nusipirko Tarpučiuose sklypą, ruošiasi namo statyboms. Žmona Erika įgyvendina savo svajonę, dukra Gabrielė lanko darželį. Rolando širdžiai mielas treniruotes atranda vis daugiau žmonių.

Braziliško džiudžitsu užsiėmimai vyksta pirmadieniais bei trečiadieniais, Vilkaviškio ir Marijampolės profesinio rengimo centruose. Vilkaviškyje – nuo 14.45 val., Marijampolėje –nuo 18 val. Pasiskambinę telefonu 8 608 01642 sužinosite daugiau informacijos.

Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...
  • Mena laukai ir žmonės…

    2022-11-05Mena laukai ir žmonės...
    Nuotrauka šiai dienai prisiminti. Autorės nuotrauka 2022-ieji – žymaus Lietuvos tapytojo, pedagogo Vytauto Cip­lijausko jubiliejiniai metai: sausio 2-ąją jam būtų sukakę 95-eri… Tai akcentuota Marijampolės kultūros centro dailės galerijoje visus metus veikiančioje žymių menininkų kraštiečių darbų ekspozicijoje. Vytautui Ciplijauskui skirtas renginys vasarą buvo surengtas jo gimtinėje Šunskuose – čia veikė jo darbų bei Romo Linionio fotografijų, įamžinusių dailininką viešnagių metu, parodos. Tąsyk ir buvo prisiminta, kad visai netoli – ne tik dailininką, bet ir visą gausią bei talentingą jo giminę, daug kentėjusią istorijos vėtrose, menantys laukai. Tiesa, gimtoji sodyba neišlikusi, bet yra žmonių, dar ją menančių… Tada kalbėta, kad reikėtų šią ...
  • Ir visada – gyvenimo šviesa…

    2022-11-05Ir visada – gyvenimo šviesa...
    Taip galėtume apibūdinti paskutinį spalio sekmadienį Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje vykusį renginį, kuriame pynėsi spalvos (šviesios ir dramatiškos), nostalgiškos eilės ir muzika, smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos… Renginys prasidėjo eilėmis ir lyriška daina… Autorės nuotraukos. „Nuo potėpio link spektaklio“ – originaliai pavadinta popietė sukvietė keleto menų mūzas. Svarbus akcentas – ukrainiečių dailininko, jau pažįstamo ir marijampoliečiams, Sergejaus Ra tapybos darbų paroda. Jau aštuonetą mėnesių Lietuvoje gyvenantis kūrėjas čia ir intensyviai dirba, ir rengia parodas, ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ši paroda – nebe pirmoji Igliškėliuose, bet kaip sakė kultūrinių renginių organizatorius Dovydas Stralkus, ypatinga ir išskirtinė. Lyriškomis eilėmis ir daina, gitarai pritariant, ...
  • Negalime numoti ranka į šią ligą

    2022-11-05Negalime numoti ranka į šią ligą
    Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo Užsikrėtė visa ...
  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.