Visuomenė nuo kovo 10 d. gali susipažinti su „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena – Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Projekto užsakovai ir rengėjai ragina vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenes, susijusias organizacijas, visuomenę aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus. Deja, į „Suvalkiečio“ redakciją kreipęsi gyventojai sako, kad pasigenda informacijos apie parengtą geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą. Todėl „Suvalkiečio“ redakcija Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Arvydą Bekerį paprašė papasakoti, kokios geležinkelio tiesimo alternatyvos yra numatytos Marijampolės savivaldybės teritorijoje, kuris variantas priimtiniausias.
Analizuotos dvi alternatyvos
„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Moderni greitojo „Rail Baltica“ geležinkelio jungtis ypač reikšminga dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.
Projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – atrinko keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Svarstymui rekomenduoti du. Po viešųjų konsultacijų su visuomene šiemet bus pasirinkta viena optimali alternatyva. Įgyvendinus projektą šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu.
Architekto Arvydo Bekerio teigimu, realiausios yra dvi alternatyvos. Būtent variantai 3A ir 6A Marijampolės savivaldybės administracijoje ir analizuoti.
Už 3A alternatyvą pasisako projekto rengėjai ir užsakovai
Pasak A. Bekerio, pagal 3A alternatyvą būtų tiesiamas naujas geležinkelis, bet jis didžiąja dalimi bus priartėjęs prie esamos geležinkelio trasos, prasidedančios nuo Jiesios (Kauno rajonas) ir besitęsiančios iki sienos su Lenkija.
„Pasirinkus 3A alternatyvą geležinkelis būtų klojamas nuo Kauno, pro Mauručius, eitų per Kazlų Rūdos miesto pakraštį, iškertant apie 7 kilometrus pietinės girios masyvo vėžės lankui. Vėžė grįžtų į esamą geležinkelį ties Bebruliškės pervaža, eitų šalia senosios vėžės Vinčuose ir ties Sasnava atsilenktų. Geležinkelis apjuostų Marijampolę, tęstųsi į rytus nuo Marijampolės esančiomis vietovėmis, tokiomis kaip Triobiškiai, Patašinė“, – pasakojo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.
Toliau geležinkelis, apjuosęs Marijampolę, priartėtų prie jau esamos vėžės ties Turgalaukiu ir būtų klojamas iki pat Jungėnų, Lenkijos sienos.
Pasak A. Bekerio, Baraginėje, prie laisvosios ekonominės zonos, yra numatoma pastatyti krovinių stotį.
Savivaldybės administracija – už 6A alternatyvą
Įgyvendinant 6A alternatyvą vėžė, pradedant nuo sienos su Lenkija ir baigiant Kauno rajonu, būtų klojama visai nauja, ten, kur geležinkelio nėra ir niekada nebuvo. Naujasis traukinių kelias nuo pat Jiesios gyvenvietės iki Baraginės būtų tiesiamas nauja trasa, kuri eitų į rytus nuo magistralės „Via Baltica“. Atkarpoje nuo Baraginės iki Triobiškių, Patašinės trečiasis ir šeštasis variantai sutampa. Toliau 6A alternatyvoje geležinkelio bėgiai būtų klojami aplenkiant Nartelio kaimą, tarp Liucinavo kaimo ir Liudvinavo miestelio vietovių kertant kelią, priartėjant prie Steponiškių tvenkinių. „Geležinkelio bėgiai būtų klojami praktiškai tuoj pat už senųjų Liudvinavo miestelio kapinaičių. Tolėliau bėgiai vingiuos arčiau Mockavos, pasieks Lenkijos valstybės sieną“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Variantų pliusai ir minusai
Pasak A. Bekerio, pasirinkus įgyvendinti 3A variantą gyventojams jis būtų skausmingesnis. Būtų paimtas 661 sklypas, tai sudaro 405 hektarus ploto. Tektų nugriauti 63 pastatus, tarp jų ir sodybas, kurių bendras plotas 5708 kvadratiniai metrai. „Jeigu detaliau, yra numatyta nugriauti apie 30 sodybų ir du gamybinius pastatus“, – sakė architektas.
6 A geležinkelio tiesimo alternatyvai prireiktų paimti 684 sklypus ar jų dalis, bet jų plotas 23 hektarais būtų mažesnis negu 3A alternatyvoje. Taip pat pastatų, tarp jų ir gyvenamųjų namų, būtų griaunama gerokai mažiau – 28, kurių bendras plotas 2609 kvadratiniai metrai. „Tai paliestų aštuonias sodybas ir vieną gamybinį pastatą“, – aiškino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.
Paskaičiuota, kad įgyvendinus 3A alternatyvą geležinkeliu nuo Jiesios iki pasienio teritorijos važiuoti reiktų 20,7 min., o pasirinkus 6A variantą – 18, 9 min. Tai reiškia, kad ši trasa trumpesnė.
Analizuojant naujai nutiestos geležinkelio trasos susikirtimus su automobilių keliais 6A variantas taip pat palankesnis. Nustatyti 33 tokie atvejai, o pasirinkus 3A variantą geležinkelis su automobilių keliu kirstųsi 38-iose vietose. Su vandens telkiniais bėgių susikirtimų, kurie reikalautų tiltų, viadukų 3A variante būtų 67, 6A – 70.
Pasak projekto rengėjų, variante 6A būtų išvengiama kelių techniškai sudėtingesnių, probleminių vietų: Jūrės stotis, Kazlų Rūda ir Mauručiai.
Abiejose alternatyvose numatyta, kad keleiviniai traukiniai, važiuojantys nuo Kauno užsuks į Marijampolės traukinių stotį ir paėmę keleivius grįš į trasą. Taip pat abiejuose vėžės tiesimo variantuose liečiamas Triobiškių kaimas.
Mažiau griauna žmonių gyvenimus
Pasak A. Bekerio, Savivaldybės administracija po diskusijų, susitikimų su gyventojais pasisako už 6A variantą. Todėl, kad geležinkelio trasos statybos darbai mažiau paliečia ir griauna žmonių gyvenimus, jų namus, žemes. Aplinkai, žmonėms daroma mažesnė žala. „Mano asmenine nuomone, 6A variantas geresnis ir dėl šiandienos geopolitinės situacijos. Turėti dvi viena nuo kitos nutolusias geležinkelio magistrales yra saugiau. Vieną sunaikinus, liktų susisiekimas kitu geležinkeliu“, – sakė A. Bekeris.
Pasak jo, 3A alternatyva stipriau liečia Sasnos sodus, kur žmonės statosi naujus namus, Kantališkių, Skriaudučio, Steponiškių kaimus.
6A alternatyva skaudžiau paliečia Avikilų kaimą, kur žmonės ūkininkauja gražiai sutvarkytose sodybose.
Vis dėlto, pasak architekto, atmetus šiuos neigiamus poveikius naujojo geležinkelio reikšmė žmonėms, verslui – didžiulė. Įgyvendinus „Rail Baltica“ infrastruktūros projektą Baltijos šalyse, bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Planuojama, kad 2027 metais naująja geležinkelio trasa jau turėtų važiuoti traukiniai, skaičiuojama, kad realūs vėžės tiesimo darbai galėtų prasidėti 2024 metais.
Viešas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena – Jiesia susisiekimo komunikacijų pristatymas vyks balandžio 11 d. 17 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3K5hwgN.
Visuomenė ir suinteresuotos organizacijos galės teikti argumentuotus pasiūlymus. Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinės visuomenės pateiktus pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims. Jeigu turite klausimų dėl naujojo geležinkelio tiesimo, galite skambinti ir Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui A. Bekeriui telefonu (8 343) 90033.
Loreta TUMELIENĖ