Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kaip naujojo geležinkelio statyba palies Marijampolės savivaldybės gyventojus

Visuomenė nuo kovo 10 d. gali susipažinti su „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena – Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Projekto užsakovai ir rengėjai ragina vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenes, susijusias organizacijas, visuomenę aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus. Deja, į „Suvalkiečio“ redakciją kreipęsi gyventojai sako, kad pasigenda informacijos apie parengtą geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą. Todėl „Suvalkiečio“ redakcija Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Arvydą Bekerį paprašė papasakoti, kokios geležinkelio tiesimo alternatyvos yra numatytos Marijampolės savivaldybės teritorijoje, kuris variantas priimtiniausias.

Analizuotos dvi alternatyvos

„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa. Moderni greitojo „Rail Baltica“ geležinkelio jungtis ypač reikšminga dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

Projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – atrinko keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Svarstymui rekomenduoti du. Po viešųjų konsultacijų su visuomene šiemet bus pasirinkta viena optimali alternatyva. Įgyvendinus projektą šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu.
Architekto Arvydo Bekerio teigimu, realiausios yra dvi alternatyvos. Būtent variantai 3A ir 6A Marijampolės savivaldybės administracijoje ir analizuoti.

Pasak A. Bekerio, mažiau žalos žmonėms, aplinkai atneštų 6A geležinkelio tiesimo alternatyva.

Pasak A. Bekerio, mažiau žalos žmonėms, aplinkai atneštų 6A geležinkelio tiesimo alternatyva. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Už 3A alternatyvą pasisako projekto rengėjai ir užsakovai

Pasak A. Bekerio, pagal 3A alternatyvą būtų tiesiamas naujas geležinkelis, bet jis didžiąja dalimi bus priartėjęs prie esamos geležinkelio trasos, prasidedančios nuo Jiesios (Kauno rajonas) ir besitęsiančios iki sienos su Lenkija.

„Pasirinkus 3A alternatyvą geležinkelis būtų klojamas nuo Kauno, pro Mauručius, eitų per Kazlų Rūdos miesto pakraštį, iškertant apie 7 kilometrus pietinės girios masyvo vėžės lankui. Vėžė grįžtų į esamą geležinkelį ties Bebruliškės pervaža, eitų šalia senosios vėžės Vinčuose ir ties Sasnava atsilenktų. Geležinkelis apjuostų Marijampolę, tęstųsi į rytus nuo Marijampolės esančiomis vietovėmis, tokiomis kaip Triobiškiai, Patašinė“, – pasakojo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

Toliau geležinkelis, apjuosęs Marijampolę, priartėtų prie jau esamos vėžės ties Turgalaukiu ir būtų klojamas iki pat Jungėnų, Lenkijos sienos.

Pasak A. Bekerio, Baraginėje, prie laisvosios ekonominės zonos, yra numatoma pastatyti krovinių stotį.

Savivaldybės administracija – už 6A alternatyvą

Įgyvendinant 6A alternatyvą vėžė, pradedant nuo sienos su Lenkija ir baigiant Kauno rajonu, būtų klojama visai nauja, ten, kur geležinkelio nėra ir niekada nebuvo. Naujasis traukinių kelias nuo pat Jiesios gyvenvietės iki Baraginės būtų tiesiamas nauja trasa, kuri eitų į rytus nuo magistralės „Via Baltica“. Atkarpoje nuo Baraginės iki Triobiškių, Patašinės trečiasis ir šeštasis variantai sutampa. Toliau 6A alternatyvoje geležinkelio bėgiai būtų klojami aplenkiant Nartelio kaimą, tarp Liucinavo kaimo ir Liudvinavo miestelio vietovių kertant kelią, priartėjant prie Steponiškių tvenkinių. „Geležinkelio bėgiai būtų klojami praktiškai tuoj pat už senųjų Liudvinavo miestelio kapinaičių. Tolėliau bėgiai vingiuos arčiau Mockavos, pasieks Lenkijos valstybės sieną“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Variantų pliusai ir minusai

Pasak A. Bekerio, pasirinkus įgyvendinti 3A variantą gyventojams jis būtų skausmingesnis. Būtų paimtas 661 sklypas, tai sudaro 405 hektarus ploto. Tektų nugriauti 63 pastatus, tarp jų ir sodybas, kurių bendras plotas 5708 kvadratiniai metrai. „Jeigu detaliau, yra numatyta nugriauti apie 30 sodybų ir du gamybinius pastatus“, – sakė architektas.
6 A geležinkelio tiesimo alternatyvai prireiktų paimti 684 sklypus ar jų dalis, bet jų plotas 23 hektarais būtų mažesnis negu 3A alternatyvoje. Taip pat pastatų, tarp jų ir gyvenamųjų namų, būtų griaunama gerokai mažiau – 28, kurių bendras plotas 2609 kvadratiniai metrai. „Tai paliestų aštuonias sodybas ir vieną gamybinį pastatą“, – aiškino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

Taip abiejų alternatyvų vėžės variantai pažymėti žemėlapyje.

Taip abiejų alternatyvų vėžės variantai pažymėti žemėlapyje.

Paskaičiuota, kad įgyvendinus 3A alternatyvą geležinkeliu nuo Jiesios iki pasienio teritorijos važiuoti reiktų 20,7 min., o pasirinkus 6A variantą – 18, 9 min. Tai reiškia, kad ši trasa trumpesnė.
Analizuojant naujai nutiestos geležinkelio trasos susikirtimus su automobilių keliais 6A variantas taip pat palankesnis. Nustatyti 33 tokie atvejai, o pasirinkus 3A variantą geležinkelis su automobilių keliu kirstųsi 38-iose vietose. Su vandens telkiniais bėgių susikirtimų, kurie reikalautų tiltų, viadukų 3A variante būtų 67, 6A – 70.

Pasak projekto rengėjų, variante 6A būtų išvengiama kelių techniškai sudėtingesnių, probleminių vietų: Jūrės stotis, Kazlų Rūda ir Mauručiai.

Abiejose alternatyvose numatyta, kad keleiviniai traukiniai, važiuojantys nuo Kauno užsuks į Marijampolės traukinių stotį ir paėmę keleivius grįš į trasą. Taip pat abiejuose vėžės tiesimo variantuose liečiamas Triobiškių kaimas.

Mažiau griauna žmonių gyvenimus

Pasak A. Bekerio, Savivaldybės administracija po diskusijų, susitikimų su gyventojais pasisako už 6A variantą. Todėl, kad geležinkelio trasos statybos darbai mažiau paliečia ir griauna žmonių gyvenimus, jų namus, žemes. Aplinkai, žmonėms daroma mažesnė žala. „Mano asmenine nuomone, 6A variantas geresnis ir dėl šiandienos geopolitinės situacijos. Turėti dvi viena nuo kitos nutolusias geležinkelio magistrales yra saugiau. Vieną sunaikinus, liktų susisiekimas kitu geležinkeliu“, – sakė A. Bekeris.

Pasak jo, 3A alternatyva stipriau liečia Sasnos sodus, kur žmonės statosi naujus namus, Kantališkių, Skriaudučio, Steponiškių kaimus.

Naujasis „Rail Baltica“ geležinkelio projektas gyventojams kelia ne tik smalsumą, bet ir rūpestį. railbaltica

Naujasis „Rail Baltica“ geležinkelio projektas gyventojams kelia ne tik smalsumą, bet ir rūpestį.

6A alternatyva skaudžiau paliečia Avikilų kaimą, kur žmonės ūkininkauja gražiai sutvarkytose sodybose.

Vis dėlto, pasak architekto, atmetus šiuos neigiamus poveikius naujojo geležinkelio reikšmė žmonėms, verslui – didžiulė. Įgyvendinus „Rail Baltica“ infrastruktūros projektą Baltijos šalyse, bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Planuojama, kad 2027 metais naująja geležinkelio trasa jau turėtų važiuoti traukiniai, skaičiuojama, kad realūs vėžės tiesimo darbai galėtų prasidėti 2024 metais.

Viešas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena – Jiesia susisiekimo komunikacijų pristatymas vyks balandžio 11 d. 17 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3K5hwgN.

Visuomenė ir suinteresuotos organizacijos galės teikti argumentuotus pasiūlymus. Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinės visuomenės pateiktus pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims. Jeigu turite klausimų dėl naujojo geležinkelio tiesimo, galite skambinti ir Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui A. Bekeriui telefonu (8 343) 90033.

Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Daug kas užfiksuota, bet…

    2016-12-06Daug kas užfiksuota, bet...
    Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių… Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal ...
  • „Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

    2016-12-06„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste...“
    Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių ...
  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...
  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.