Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas

Šiemet minime Sūduvos metus ir tai puiki proga pakalbėti apie kalbą bei suvalkiečių tarmę. 2006 m. buvo išleista akademiko Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių tarmių kilmė“, kurioje jis teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuotis dar IX-X amžiuose. Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Knygoje „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“ akademikas rašo ir apie dažnai minimą faktą, jog lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje, nors, pasak jo, jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius.

„Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir aprašyti visą mūsų kalbos norminimo istoriją nuo pačių seniausių rašytinių tekstų iki šių dienų. Paaiškėjo, kad tam tikrais laikotarpiais buvo kuriama ne viena bendrinė kalba, o net trys. Viena iš jų, sukurta Mažojoje Lietuvoje, labiausiai ir įsigalėjo. Ji buvo gerai sutvarkyta, todėl XIX a. pabaigoje mūsų tautinio atgimimo veikėjai, ypač Jonas Jablonskis, ją pritaikė visos Lietuvos reikalui. Prie jos kūrimo, be abejo, prisidėjo daug kalbininkų“, – teigia Z. Zinkevičius.

Apie nuolatinius mūsų kalbos pokyčius, apie tai, kaip suvalkiečių tarmė tapo bendrinės kalbos pagrindu, kodėl reikia tarmes išsaugoti ir ar kalbėti suvalkietiškai yra menko išsilavinimo požymis, papasakojo kalbininkas, Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas DAMBRAUSKAS.

A. Dambrauskas neslepia nuomonės, kad kalbėti savo tarme yra ne minusas, o privalumas.

A. Dambrauskas neslepia nuomonės, kad kalbėti savo tarme yra ne minusas, o privalumas. Autoriaus nuotrauka

– Gal galite apibūdinti kalbos raidą, pokyčius, dėl ko jie vyksta ir kokie yra?

– Visų kalbų, taip pat ir lietuvių kalbos, raida yra neišvengiamas ir natūralus dalykas. Ją lemia daug nesustabdomų veiksnių: besikeičiantys žmonių įpročiai įvairiose gyvenimo srityse, spartus gyvenimo tempas, interneto ir technologijų įsiveržimas į mūsų gyvenimą ir jų plėtra. Negalėtume atmesti ir politikos, ekonomikos veiksnių, nes dėl jų nyksta silp­nesnės kalbos, kuriomis kalba mažesnėse teritorijose gyvenančios tautos, o vyrauti ima didžiosios kalbos.

Kinta ir patys žmonės, jų aplinka (technologinė, informacinė ir kalbinė), mąstysena, gyvenimo būdas (kontaktų gausa, kelionės, migracijos procesai). Apsišvietusioji mūsų visuomenės dalis supranta, kad bendrinę lietuvių kalbą reikia saugoti ir išlaikyti ateities kartoms, nors globalėjančiame pasaulyje tai padaryti tampa sudėtinga. Viso pasaulio tautos, kurios bent kiek aktyviau susiduria su didžiosiomis kalbomis, prisitaiko prie jų ir savo kalbose vartoja populiariųjų pasaulio kalbų žodžius, sąmoningai ar net nejausdamos perima juos.

Šiame šimtmetyje didžiausią įtaką visoms kalboms daro anglų kalba, nes ji yra susijusi su viso pasaulio globalizacija. Be abejo, ji yra paveikusi ir lietuvių kalbą: labiausiai iš anglų kalbos perėmėme leksikos skolinius, barbarizmus, o lietuvių kalbos gramatikos, žodžių darybos, fonetikos pokyčiams esminės įtakos ji nėra padariusi.

Prieš kelis dešimtmečius dar buvo jaučiama slavų kalbų įtaka, nes jų gramatinė struktūra yra gana panaši į lietuvių. Daugiausia perėmėme skolinių iš lenkų, baltarusių, vokiečių kalbų, daug mažiau – iš rusų. Šią įtaką nulėmė ir istorinės, kultūrinės, geografinės priežastys. Pastaruoju metu į daugelį gyvenimo sričių, kaip jau minėta, vis labiau skverbiasi anglų kalba.

– Kaip atsitiko, kad būtent suvalkiečių tarmė tapo bendrinės kalbos pagrindu?

– Lietuvių bendrinei kalbai, kaip absoliučiai daugumai bendrinių kalbų, būdinga tai, kad jos pagrindą sudaro viena tarmė. Kilus bendrinės kalbos idėjai ir atsiradus poreikiui norminti kalbą, ilgai nesutarta, kuri tarmė turėtų būti bendrinės kalbos pamatas. Ne vienas XIX a. šviesuolis, rašytojas, kalbos tyrinėtojas bandė įrodyti, kad jo tarmė tinkamiausia. Diskusijos baigėsi 1901 metais, pasirodžius įžymiojo lietuvių kalbininko Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikai“, kurioje jis aiškiai nusakė, kad lietuvių bendrinė kalba (tada rašomoji kalba) turinti remtis viena tarme: „šitos gramatikos kalba bus „paprastoji suvalkiečių tarmė“, tik bus ji, kur reikiant, ir kitomis tarmėmis sustiprinama ir suremiama“.

Ypač įdomiai J. Jablonskis pasisako dėl rašomosios kalbos tarmės: „Rašomosios kalbos tiesas visuomet įgija kokia norint viena tarmė; kitos tarmės priduoda jai tiktai savo geriausius mažmožius, tuos grūdelius, kurie rašomoje tarmėje dėl kokios norint priežasties yra išnykę, nebevartojami“.

Lietuvių kalbininkas Petras Skardžius rašė: „Galime aiškiai matyti, kuriuo keliu J. Jablonskis yra pasiryžęs eiti, tvarkydamas ir tobulindamas lietuvių bendrinę rašomąją kalbą. Pasirinkęs šios kalbos pagrindu suvalkiečių, iš tikrųjų – Didžiosios Lietuvos vakarų aukštaičių, tarmę, beveik tokią pat, kaip ir Mažosios Lietuvos lietuvių aukštaičių, jis nepaneigia ir kitų tarmių, kurios, jo nuomone, turi papildyti rašomosios kalbos tarmę“.

Vakarų aukštaičių kauniškių tarmei tapti bendrinės lietuvių kalbos pagrindu padėjo ir tai, kad didžioji dalis tautinio atgimimo ir lietuvių periodinės spaudos veikėjų buvo kilę iš Suvalkų gubernijos ir kalbėjo vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis. Taigi bendrinės kalbos pagrindu buvo pasirinkta ta tarmė, kurią vartojo daugiau intelektualų, daugiau žmonių, investavusių savo gyvenimą į kalbą, gramatikas, knygų spausdinimą, mokyklas.

– Ar metams bėgant tarmės nyksta, kokią apskritai jos daro įtaką (jei daro) bendrinei kalbai?

– Urbanizacija, industrializacija ir stiprėjanti visų šalies gyventojų integracija, globalizacijos procesai negali nedaryti niveliuojamos įtakos tarmėms ir apskritai kalbai.
Tarmės, kad ir apniveliuotos, pasikeitusios, Lietuvoje dar gyvuoja ir gyvuos, kol bus gyva lietuvių kalba. Išnykusias tarmes gaivinti būtų beprasmiška, tačiau kelti gyvuojančių tarmių kaip mūsų dvasinės įvairovės liudininkių ir tapatybės žymenų prestižą ir iš jų toliau semtis raiškos priemonių bendrinei vartosenai ir ypač meninei kūrybai – būtina. Juk tarmė – tai ne tik fonetika, ne tik atskiri žodžiai. Tai – ir sakinio sandaros savitumas, intonacija, ritmika. Tokie dalykai gerokai lėčiau niveliuojami ir prarandami.

Intonaciniais, ekspresiniais ir emociniais ištekliais tarmės bendrinę kalbą labai praturtina.

– Jūsų nuomone, ar yra gėda kalbėti savo tarme, ar visur ir visada yra būtina bendrinė kalba, ar tai menko išsilavinimo ir nekultūringumo požymis?

– Svarbu, kur ir kada kalbėti savo tarme. Juk nekalbėsime tarmiškai su žmogum iš kito Lietuvos krašto (jis net ir nesupras, ką jam norime pasakyti). Keistai atrodytų ir šnekėjimas bendrine kalba su savo seneliais, visą gyvenimą gyvenusiais kaime ir vartojusiais tik savo tarmę arba su klasės draugu, susitikus jį kur nors parduotuvėje savo gimtajame miestelyje. Gėda būtų ne kalbėti savo tarme, o galvoti, kad tavo tarmė yra menko išsilavinimo ir nekultūringumo požymis.

Bendrinė kalba būtina oficialiose vietose, bendruose visos šalies renginiuose, mokslo įstaigose ir pan., o tarmės tegul turi savo vietą, pašnekovus ir klausytojus, tegul jos būna atgaiva grįžus į savo regioną, tėviškę, į gimtuosius namus. Žinoma, jokia ne gėda ir visur kitur tam tikromis progomis ar specialiai kam nors paprašius parodyti, kad moki tarmę, kad ji tau svarbi ir brangi, kad savo pavyzdžiu skatini ir kitus žmones nepamiršti savo tarmės, perduoti ją ateinančioms kartoms.

– Ar turėtume vertinti ir puoselėti tarmes, perduoti jas savo vaikams?

– Tarmė yra aukščiausios kultūros forma, nes ji susiformavo per šimtmečius. Ji yra gludinta per ilgą laiką ir yra didelė kultūros vertybė – prilygsta aukščiausiems literatūros paminklams ir kitoms meno vertybėms.

Didžiausia tarmėms kylanti grėsmė – gyventojų migracija. Persikėlę į naują vietą, jie prisitaiko ir pamiršta savo tradicijas, todėl būtina kalbėti savo gimtosiomis tarmėmis, kad jos išliktų gyvos ateities kartoms.

Vertinti ir puoselėti tarmes yra būtina, jei apskritai norime išsaugoti savo kultūrą, savitumą, kalbą. Juk niekam pasaulyje (turime galvoje išsimokslinusius žmones) nekyla abejonių dėl to, kad tarmės turi būti vartojamos kuo plačiau. Tai kalbinis ir kultūrinis paveldas, tai papildoma tarmiškai kalbančio žmogaus vertė, jo turtas, gebėjimas pasaulį suvokti ir jį nusakyti savitai, susikalbėti su kitais tą tarmę vartojančiais. Didelis dalykas – sugebėti tarmę perduoti savo vaikams, kuriuos veikia įvairiausi kalbiniai, technologiniai ir psichologiniai procesai. Jei tarmė bus vartojama šeimoje, tarp artimiausių žmonių, su draugais, jei ji bus gyva kasdienybėje – ji išliks ir žmogaus sąmonėje, ir gyvenime.

Mažėjant kaimo gyventojų ir tarmėms vis labiau migruojant į miestus, juose kuriasi įvairūs regioniniai sambūriai. Jų veikloje ne paskutinis vaidmuo tenka tarmėms, šnektoms, tarminiam kalbėjimui, dainavimui, grožinei kūrybai. 2013-ieji Lietuvoje net buvo paskelbti Tarmių metais – tiek įvairiausių renginių buvo, tiek žmonių juose dar kartą įsitikino, koks turtas žmogui turėti tarmę, ją mokėti ir ją vartoti.

Deja, tarmių ateitis komplikuota, nes jaunoji mūsų karta ir didmiesčiuose, ir visoje Lietuvoje tarmes perima mažai ir nenoriai, net ir tose vietovėse, kur tarmės dar stiprios.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?

    2023-01-11Kodėl klasikiniai baldai dažnai brangesni nei modernūs?
    Norisi, kad Jūsų namuose būtų tokie baldai, kurie ne tik labai gražiai atrodo, tačiau taip pat ir nėra labai brangūs? Tokiu atveju reikia rinktis tokius, kurie jau yra pagaminti. Tai dažniausiai padeda sutaupyti. Tiesa, kartais kaina kinta ne tik dėl gaminimo eigos, tačiau ir dėl to – koks stilius yra kuriamas. Paprasčiausiai klasikiniai baldai dažnai pristatomi kaip brangesni nei modernūs. Tačiau ar tai yra tiesa. Klasikiniai – geros kokybės Galima drąsiai sakyti, kad klasikiniai baldai nuo kitų stilių baldų pirmiausia skiriasi tuo, kad jie yra labai geros kokybės. Lygiai tokie patys yra ir Provanso baldai. Jie dažniausiai gaminami iš kur kas geresnės medžiagos ...
  • Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį

    2023-01-11Priemonės, kurios padeda kontroliuoti svorį
    Pasiekus tam tikrą amžiaus ribą svorio kontrolė tampa labai sunku ir daug pastangų reikalaujančiu darbu. Tačiau tikrai įmanoma ne tik gabiame amžiuje išlaikyti grakščias kūno linijas. Tikrai ne tik dėl grožio, tačiau pirmiausia dėl sveikatos. Ne veltui yra pateiktos KMI ribos. Nors jos yra orientacinės, tačiau gali padėti žmogui paprasčiau įsivertinti, ar jo KMI yra normalus, taip pat, ra nereikia bandyti kiek priaugti arba numesti svorio. Dažniausiai daugeliui žmonių rūpi svorio metimas. Yra daug priemonių ir metodų, kurie gali padėti padailinti kūno linijas. Aptarsime pagrindines, kurių poveikis dažniausiai patars didžiausias. Papildai Svorio kontrolei skirti divari papildai yra labai įvairūs, tad natūralu, kad poveikis, ...
  • All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?

    2023-01-11All on 4 implantavimas: kodėl geriau nei kiti būdai?
    Visi tikrai sutiktų, kad implantacija yra geriausias dantų susigrąžinimo būdas. Tai yra galimybė ne tik šypsotis plačiai, tačiau ir sveikai. Žinoma, AIK dantų implantacija šiuo metu gali būti atliekama labai įvairiai, kadangi yra daug metodų, kurie turėtų padėti Jums ne tik atkurti dantis, tačiau būtent taip, kaip Jums labiausiai tinka. Vis dažniau minimas yra all on 4 metodas, kuris įvardijamas kaip geriausias pasirinkimas tiems, kurie renkasi inovacijas. Šis straipsnis, tikimės, padės Jums geriau suprasti, kodėl šis metodas yra geriausias ir kodėl apskritai yra būtina atkurti prarastus dantis. All on 4 implantacijos privalumai Visada geriausia dėl implantavimo galimybių yra tartis su specialistais, kurie teikia ...
  • Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“

    2023-01-09Indija: norai ar mintys čia labai greitai „įsigyvendina“
    Marijampolėje gimusi ir augusi Ieva Voroneckytė, Vilniaus dailės akademijos absolventė, marijampoliečiams pažįstama: viešąsias miesto erdves (mokyklas, vaikų darželius, išorinius namų fasadus ir kt.) puošia 18 jos piešinių. Ievai Voroneckytei – 32-eji. „Šiuo gyvenimo periodu žmonėse vyksta labai stiprus virsmas. Ne veltui sakoma – „Kristaus amžius“. Jaučiu, kad ir man atėjo laikas per gyvenimą keliauti su dvasinėmis vertybėmis ir nedidele kuprine ant pečių, palikus viską, ką turėjau“, – atviravo Ieva, šiuo metu esanti Indijoje ir planuojanti čia praleisti pusmetį. Po pasinėrimo į Gangą per Kūčias. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Voroneckytės archyvo – Kaip „atsitiko“ Jūsų gyvenime Indija? – Pirmą kartą į čia išvykau spontaniškai ...
  • Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus

    2023-01-09Sveikiname prenumeratos akcijos laimėtojus
    Lapkričio pradžioje paskelbta „Suvalkiečio“ 2023 metų prenumeratos akcija sulaukė daugybės mūsų ištikimų gerbėjų pritarimo. Jie nešė, siuntė prenumeratos kvitus į redakciją ir puoselėjo viltį laimėti vertingus prizus. O jų šiemet net 73. Loterijos dėžėje rasti 1159 Marijampolės apskrityje gyvenančių „Suvalkiečio“ skaitytojų, laikraštį užsiprenumeravusių pusmečiui arba metams, prenumeratos kvitai. Daugiausia akcijoje dalyvavo Marijampolės savivaldybės gyventojų, jų – 861, taip pat 173 skaitytojai iš Kalvarijos sav., 111 – iš Kazlų Rūdos sav., 14 – iš Vilkaviškio r. sav. Sveikiname laimėtojus ir džiaugiamės kartu. Jums tekusias dovanas kviečiame atsiimti redakcijoje (Ūkininkų g. 6, Marijampolė) iki kovo 1 d. Primename, kad dovanų čekiai į pinigus nekeičiami. Laimėjimai ...
  • LVŽS kandidatas į Marijampolės merus Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“

    2023-01-07LVŽS kandidatas į Marijampolės merus  Kęstutis TUMELIS: „Į savivaldybės paslaugas žiūrėsiu pro padidinamąjį stiklą“
    „Jeigu versle paslaugos būtų nekokybiškos arba iš viso nebūtų teikiamos, toks verslas sužlugtų kitą dieną, tačiau toleruojama, kai savivaldybės įstatymu nustatytos paslaugos vėluoja arba teikiamos prastai ir žmonės netenka kantrybės. Taip neturi būti“, – sako Kęstutis Tumelis, kurio kandidatūrą į Marijampolės merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kitąmet keturiasdešimtmetį švęsiantis verslininkas šiuo metu dirba su Lietuvos ir užsienio kompanijomis duomenų saugumo ir programavimo srityse. Jis pabrėžia, kad tikslumas, atsakingumas ir operatyvumas lemia sėkmę bei teigiamą partnerių požiūrį jo versle. „Ne išimtis ir Savivaldybės reikalai, kuriems taikyčiau tuos pačius principus, nes Savivaldybės „klientai“ – visi miesto žmonės, kurie tikisi žmogiško ...
  • Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“

    2023-01-07Dainius Gaižauskas: „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“
    – Partijų rinkiminės kampanijos į Marijampolės savivaldybės tarybą pamažu įgauna pagreitį. Mieste jau paskelbti kandidatai mero pareigoms užimti. Ne paslaptis, kad miestiečiai labai tikėjosi šiuose rinkimuose matyti ir Jus. Kas nutiko, kad kandidatuoti atsisakėte ir kaip atrinkote Kęstučio Tumelio kandidatūrą? – Rinkimams į savivaldą Marijampolės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skyrius pradėjo ruoštis beveik prieš metus, partija buvo nusprendusi, kad dėl Marijampolės mero posto teks kovoti man, skyriaus pirmininkui. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, rinkiminiai planai pasikeitė. Nuo 2016 metų esu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvau šio komiteto pirmininkas. Šioje kadencijoje esu šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Būtent šis ...
  • Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų

    2023-01-07Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų
    Nuotrauka iš https://zum.lrv.lt/ Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur. Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Remiami projektai, pagal veiklos sritis: – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis); – mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, ...
  • Apie nacionalinį parką – be aistrų

    2023-01-04Apie nacionalinį parką – be aistrų
    Žiemos pradžioje daugelį pasiekė nauja žinia: pagaliau ir Suvalkija (Sūduva) turės savo nacionalinį parką! Iš tikro ši žinia nėra visai nauja, bandymų jį projektuoti būta ir anksčiau, tačiau visada kažko pritrūkdavo – ryžto, nusiteikimo. Toks trypčiojimas vietoje baigėsi tuo, kad būtent Suvalkija savo nacionalinio parko neturi. Aukštaitijos nacionaliniam parkui greitai bus 50 metų, kitiems – jau po 30. Ar bus įsteigtas dar vienas, jau šeštas, šalies nacionalinis parkas? Kas tuo turėtų būti labiausiai suinteresuotas? Klausimas atrodo lyg ir nereikalingas: nacionalinio parko labiausiai reikia pačiai Suvalkijai (Sūduvai), nes jis gali geriausiai reprezentuoti ir apsaugoti visus vertingiausius kraštovaizdžius, kultūros, etninį paveldą. Taigi, turėtume ...
  • Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti

    2023-01-04Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti
    Asmenis, kurie dėl negalios, senatvės negali pasirūpinti savimi, dažniausiai slaugo artimieji. Tačiau daugeliu atvejų tokiems pacientams gali būti skiriamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Paslaugų poreikis – pagal klausimyną Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė sako, kad tiek ji, tiek kiti jos kolegos savo pacientus dažniausiai pažįsta ir mato, kada tokių paslaugų poreikis atsiranda. Tokiais atvejais pacientui ar jo artimiesiems pasiūloma užpildyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną. „Jis sudarytas, siekiant įvertinti paciento psichinę ir fizinę būseną, nustatyti, kokių dalykų jis negali atlikti namuose savarankiškai. Kiekvienas atsakymas vertinamas balais ir pagal jų sumą nustatoma, kiek ir kokių paslaugų pacientui reikia“, – sako gydytoja. Paslaugos ...
  • „LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

    2022-12-30„LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
    Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to ...
  • Šeimos konferencijos metodas – kas tai ir ko galiu tikėtis

    2022-12-30
    Šeimos konferencija – tai šeimai svarbių asmenų susirinkimas su tikslu padėti šeimai, atsidūrusiai probleminėje ar krizinėje situacijoje. Šeimos konferencijos metodas turi istorinius pamatus, tačiau kaip metodas buvo pradėtas vystyti nuo 1980 m. Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčo sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 m. Netrukus jis išplito ir 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metodu naudojosi mažiausiai 30 šalių, iš jų Kanada, JAV, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Šiuo metu šį metodą taiko apie 50 pasaulio valstybių. Šeimos konferencijos metodo tikslas- ieškoti šeimos paramos išteklių tarp artimųjų, į problemos sprendimo priėmimo procesą įtraukti (įgalinti) ...
  • Jankuose patogiau patekti į biblioteką

    2022-12-30Jankuose patogiau patekti į biblioteką
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Jankuose atnaujintas pastatas, kuriame įsikūrę Jankų bendruomenės namai ir biblioteka.Pasak Jankų seniūno Jevgenijaus Kušnarenko, sužinojus apie galimybę pasinaudoti šio projekto lėšomis vietos gyventojai pateikė porą pasiūlymų ir vienas jų gavo finansavimą. – Kazlų Rūdos viešosios biblio­tekos Jankų filialo vadovė Eglė Kančienė atkreipė dėmesį, kad įėjimui į Jankų biblioteką būtinai reikia įsigyti ir pritvirtinti turėklus lauko laiptams. Iki šiol turėklų nebuvo, tad užlipimas buvo nesaugus, o ypač pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus gyventojams, neįgaliesiems. Jiems be kito asmens ...
  • Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau

    2022-12-28Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau
    Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino NATO stiprinti rytinio flango gynybą, greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš rytų į vakarus. Karybos ir saugumo ekspertai ramina, kad Suvalkų koridoriaus teritorija visiškai saugi, tačiau stengiamasi plėsti ir stiprinti susisiekimą su Vakarais. Pradėti sparčiau įgyvendinti projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kurie svarbūs geopolitiniam saugumui, NATO plėtrai. Pasirinkta 6A alternatyva Projektas „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 ...
  • Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė

    2022-12-28Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė
    Nuo 2004 metų Europos Parlamente (EP) dirbantis latvių europarlamentaras Robertas Zylė (Roberts Zīle), kuris yra ir vienas iš Europos Parlamento pirmininkės Robertos Mecolos (Roberta Metsola) pavaduotojų, yra ir EP narių įsteigtos grupės „Friends of Rail Baltica“ („Rail Baltica“ draugai“) pirmininkas, taip pat EP Transporto ir turizmo komiteto narys. Lapkričio mėnesį Briuselyje su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais susitikęs R. Zylė pabrėžė, kad prasidėjus karui Ukrainoje strateginė „Rail Baltica“ reikšmė labai išaugo ir šio geležinkelio nutiesimas tapo vienu iš svarbių prioritetų. „Iki šiol vis dar buvo nemažai neišspręstų klausimų, kurių reikia imtis nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo pagreitinimo. Nuolat ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.