Nuo senų senovės. Ar todėl, kad pavydėjo laisvo skrydžio? Nes galvojo, kad gyvena paukštis be jokio rūpesčio, lėkdamas, kur nori, ir sustodamas, kada jam pačiam norisi: nutūpdamas ant žydinčios ar rudenio uogų pilnos šakos, ant prašmatnaus namo kraigo ar net pačios pilies bokštelio – o gal ant pasvirusio koplytstulpio atbrailos šalia jau užžėlusio kelio… Žmogus vis dairėsi į paukštį, lydėjo jį akimis, nors vėliau suprato: ne toks jau paprastas ir be rūpesčių jo gyvenimas, nes lizdą reikia sukti, maisto ieškoti, nuo pikta linkinčių saugotis. Kaip ir visiems po šia saule… Tad pakvietė jį pas save.
Tikrai ne vien paukščiai gyvena tik ką Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje atidarytos parodos paveiksluose. Tad kodėl vos žvilgsniui apibėgus ekspoziciją išgirsti: matei tuos paukščius? Kuriuos? Ach, ne šituos… Kaip bebūtų keista, bet nei ryškūs, nei dideli jie, atsiradę paveikslo kompozicijoje vienur kitur, lyg tarp kitko, primena kažką labai jaukaus. Ir jautraus.
Naujoji paroda – dar vienas Marijampolės kultūros centro projekto „Pasaulio sūduviečiai“ renginių, skirtų jauniesiems menininkams ir Sūduvos metams. Jos autorė šakietė dailininkė (ir pedagogė) Indrė Siaurusevičiūtė marijampoliečiams nelabai žinoma, nors baigusi Vilniaus dailės akademijoje tapybą beveik iš karto pradėjo intensyviai dalyvauti pleneruose, bendrose parodose. Pirmąją autorinę parodą „Gijos“ surengė Zyplių dvare, eksponavo paveikslus „Grįžulo ratų“ rezidencijoje, o pernai sėkmės sulaukė jos paroda „Paukščių užkalbėjimai“, surengta Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerijoje“.
Pakalbinta prieš parodos atidarymą autorė sakė kurianti lėtai, nenorinti, kad pats procesas bei darbai būtų skausmingi. Jai artimos abstrakcijos, tačiau jos paveiksluose susilieja su konkrečiais objektais – taip pat ir portretais. O į menus pasuko natūraliai: tuo šiek tiek užsiiminėjo tėtis, teta – žinoma tautodailininkė, mokslai Šakių meno mokykloje irgi buvo tai, ko reikėjo sielai…
„Pakilo paukštis virš suskaldytos žemės. Žmogus ją lietė savo pėdomis, po oda ir kaulais nešė savo būtį. Į dangų tiesėsi, į paukščius dairėsi, kad tie padėtų kasdien pakilti virš savo egzistavimo, virš minčių raizgalynės. Ši paroda – tai gamtos ir žmogaus paslaptingo santykio narpliojimas per mano vidinį pasaulį. Drobėse iškyla žmogiškos formos, pavidalai ar gyvūnai, kartais chaotiškos dėmės, linijos. Naudoju sluoksnius. Dažai slepia tai, kas yra viduje. Vienas dengia kitą – tai panašu į žmogaus gyvenimą“.
Tai pačios Indrės mintys, skirtos šios parodos lankytojams. O plačiau apie tai, kas neleidžia gyventi netapant, apie tai, kaip gimsta galutinis paveikslo variantas ji plačiai pasakojo dideliam būriui Marijonų gimnazijos gimnazistų, kartu su mokytoja Birute Talalajeva nebe pirmą kartą besilankančių susitikimuose su parodų autoriais.
Parodų organizatorė Onutė Surdokienė sveikino autorę su viltimi, kad ši paroda atvers kelią būsimoms. Debiutu Marijampolėje pasidžiaugė ir autorę pasveikino Šakių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, buvęs šio rajono Meno mokyklos direktorius Vytautas Daniliauskas. Jis daug daro, kad su šakiečių autorių kūryba susipažintų kuo daugiau žmonių.
Paroda veiks iki gegužės 25 dienos.
Nijolė LINIONIENĖ