Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys.

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys

„Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“, – dėkodamas Lietuvai už paramą ir jau suteiktą pagalbą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę Seimui priminė apie problemas, kurių ignoruoti karo sąlygomis tiesiog neįmanoma.

V. Zelenskis paaiškino, ką turi galvoje: kremlius tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš agresoriaus nusikaltimus, tebevykdomus Ukrainoje. „Jie (rusai) yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, arba Europos pretenzijų galima tiesiog atsikratyti. Jie vadovaujasi labai paprasta logika – visiems reikia prekiauti, visiems reikia naftos, dujų, visi norės rusijos teritorijos tranzitui, jos rinkos“, – Lietuvos Seimui kalbėjo V. Zelenskis.

„Jeigu visi Europoje būtų tokie principingi, taip pat gerbtų vertybes, kaip jūs Lietuvoje – mes didžiuojamės jumis – esu tikras, kad rusijos valdžia negalėtų tikėtis, jog jie liks nenubausti, todėl greičiausiai ir šito karo nebūtų. (…) Net pamačius masinių žudynių vietas Bučoje, kituose miestuose, net žinant apie žmonių deportacijas ir stebint, kaip naikinami, bombarduojami miestai, kai kurios valstybės niekaip negali apsispręsti nors kiek apriboti išteklių importą iš Rusijos“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Turbūt jau pastebėjote, kad rusijos pavadinimą rašau mažąja raide. Neatsitiktinai: ši šalis agresorė ir jos autokratai to nusipelnė. Tuo tarpu V. Zelenskis, mano įsitikinimu, tiksliai įvardijo, kad abejingumas ir ryžtingų veiksmų vengimas šiandien yra esminė bėda, neleidžianti sustabdyti karo.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose mūsų visų Europoje, Europos Sąjungoje, vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet, svarbiausia, rusiškų dujų bei naftos.

Dujų ir naftos importo apimtys Europoje

Klausimą apie tai, kiek realiai kainuotų embargas, o tiksliau – finansų srautų nutraukimas rusijos tęsiamam karui prieš Ukrainą, toliau lydi kai kurių ES valstybių valdžios atstovų migloti išvedžiojimai, o taip pat ir nesugriaunamas prieraišumas prie rusijos iškastinio kuro.

Trumpasis atsakymas – ES atsisakyti rusiškų dujų ir naftos būtų pakeliama našta finansiškai, ir ji būtų netgi prasčiausiu numanomu scenarijumi lengviau pakeliama nei koronaviruso sukelti padariniai tokių šalių kaip Vokietija ekonomikai. Taigi kodėl už rusiškas anglis (beje, jų importas ES bus sustabdytas tik rugpjūtį), naftą ir dujas vis dar mokama, pripažinkime, europiečių pinigais ir taikių Ukrainos žmonių krauju?

ES pradėta estafetė iš vieno sankcijų paketo į kitą nestabdo rusijos karo ir karių. 5-tasis ES sankcijų paketas ir vėl buvo nepakankamas, 6-tasis bus ir vėl pavėluotas, ir turiu abejonių, ar jame bus numatytas visiškas rusijos iškastinio kuro embargas.

Pasiaiškinkime detaliau. Žinia, Europa iš rusijos importuoja 49 proc. naftos produktų ir 74 proc. dujų. Kai kurių ES valstybių priklausomybė nuo dujų importo yra kone šimtaprocentė, kitos šalys pastaraisiais metais tik didino priklausomybę nuo rusiškos energijos dėl kremliaus „pasiūlytų“ mažų kainų.

Karo akivaizdoje lyderystę dėl dujų ir naftos embargo rodo Lietuva, Lenkija, bet kodėl to nedaro Europos Bendrijos krikštatėviai? Pasaulinė naftos rinka leistų pakeisti rusišką naftą Europoje pakankamai greitai. Šiuo metu ES lygmeniu ieškoma specialių susitarimų su Iranu, paraleliai derantis dėl Irano branduolinio ginklo programos. Kitaip tariant, ES atsisakyti rusiškos naftos greitai yra įmanoma, ir rusija tą puikiai suvokia.

Kiek kitokia situacija su dujomis, kurios į ES tiekiamos praktiškai išimtinai dujotiekiais. Verta pastebėti, kad čia pačios rusijos priklausomybė nuo gaunamų pajamų iš Europos yra milžiniška: šimtus ar tūkstančius kilometrų naujo dujotiekio linijos per dieną ar per savaitę kitur nenutiesi. Apskritai, rusijos biudžetas iš savo energijos eksporto į Europą gauna daugiau nei 40 proc. visų pajamų, ir ši dalis ateityje, greičiausiai, tiktai augtų.

Skaičiai rodo, kad Europa per 2020 metus suvartojo apie 167 milijardus kubinių metrų dujų. Iš jų netgi 56,3 mlrd. kub. m. rusiškų dujų suvartojo vien Vokietija, kitos ES lyderės šiame rusiškų dujų naudotojų sąraše: Italija (19,7 mlrd. kub. m), Nyderlandai (11,2 mlrd. kub. m).

Dar neišnaudoti rezervai

Du trečdalius Europai reikiamų dujų, t.y. apie 100 mlrd. kub. metrų per metus, yra galimybė atsigabenti per suskystintų dujų tiekimo terminalus (SGD). SGD terminalų pajėgumus galima didinti palyginti greitai ir to užtektų aprūpinti praktiškai visų europiečių namus.

Taigi realiai Europai dujų embargo iš rusijos atveju lieka poreikis papildomai apsirūpinti 50-60 mlrd. kub. metrų dujų kiekiu per metus. Tai iš esmės yra Europos pramonės šakų poreikis. Karo akivaizdoje ypač keistai skamba Vokietijos chemijos pramonės atstovų postringavimai, esą jų konkurencingumas remiasi pigiomis rusiškomis dujomis. Sunku patikėti, kad tai tikrai yra vienintelis stipriausios ES ekonomikos pramonės variklis. Ar piguma yra šiandienos Vokietijos konkurencinis pranašumas? Drįsčiau tuo abejoti.

Tikroji ekonominė kaina Vokietijai visiškai ir kuo greičiau atsisakius rusiškų dujų bei naftos būtų mažesnė, nei praūžusios koronaviruso pandemijos padariniai. Mūsų „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“) politinei grupei Europos Parlamente įvairių sričių ekspertai pateikė skaičiavimus, kad Vokietijai visiškas rusiško iškastinio kuro embargas kainuotų nuo 0,5 iki 3,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Blogiausio įmanomo scenarijaus atveju, kiekvienam vokiečių namų ūkiui tai atsieitų iki 1000 eurų per metus. Realistiškesniu scenarijumi, vidutiniškai vokiečiui nuostoliai galėtų siekti maždaug 80-120 eurų per metus.

Reikia tikros lyderystės

Pripažinus, kad nordstreaminio ir ilgalaikio susitarimo su rusija dėl pigesnių dujų garantu tapo Vokietijos socialdemokratų veidas Gerhardas Schroederis, kadaise permestas iš Vokietijos politikos olimpo į rusiją, pripažinkime ir tai, kad Vokietija, ypač kanclerės A. Merkel valdymo laikotarpiu, buvo galutinai pavergta energetinės priklausomybės nuo rusijos.

Supratus šio dujų žaidimo dydį ir statymus, šiandienos Vokietija tikrai gali parodyti tvirtesnę lyderystę stabdant karo nusikaltimus Ukrainoje. Ponai, ar dėl ukrainiečių gyvybių ir kelių procentų BVP nuosmukio tikrai verta tiek mindžikuoti ir derėtis? Ar pramonės atstovų lobistų interesai yra svarbesni nei siekis apsaugoti Ukrainoje kasdien žūstančius vaikus, moteris, vyrus, senyvo amžiaus žmones, ligonius?

Nedelsiamo rusiškų dujų ir naftos tiekimo nutraukimo oponentai turėtų būti vadinami tikraisiais vardais, t.y. rusijos karo prieš Ukrainą finansuotojais. Atsižvelgdami į faktus, turime ir toliau juos spausti atsikratyti šio vardo, nes sprendimus – jų ir mūsų rankose. Vokiečiai, italai, olandai turi parodyti tikrą žmogišką ir orų apsisprendimą, kaip tą daro Lietuva, Lenkija, JAV, ir kaip netrukus tai padarys kitos demokratinio pasaulio šalys.

Europos politikos lyderiai jau apsilankė Bučoje, turėjo progą patys įvertinti tragediją. Rusiškų dujų ir naftos embargo priešininkams reikėtų pamėginti įsivaizduoti panašiai sugriautą, pavyzdžiui, Mastrichtą, kuriame prieš tris dešimtmečius buvo pasirašyta Europos Sąjungos sutartis.

Užs.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu

    2022-05-25Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu
    Džiaugtis gyvenimu, išgirsti artimą ir branginti visas gyvenimo patirtis bei pamokas. Su šiomis mintimis Aldona KATILIENĖ kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos lankytojams yra žinoma Ramintojos skaityklėlės šeimininkės vardu. Bažnyčios bibliotekoje – knygų ir „atmelstų sienų“ apsuptyje prie arbatos puodelio – įvyko mūsų pokalbis. Aldona arbatos pasiūlo kiekvienam ateinančiam pasisveikinti ir pasikalbėti apie gyvenimą. – Miela Aldona, girdėjau Jus ne kartą sakant: „Džiaugiuosi galėdama bendrauti ir pagelbėti kitiems.“ Iš kur Jūs semiatės energijos visoms veikloms? – Seniau nesusimąstydavau, bet dabar aš jau suprantu: be meilės sau, nebus meilės ir kitam. Teisinga ...
  • Tvarus judumas – ateities gairės

    2022-05-25Tvarus judumas – ateities gairės
    „Marijampolė – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems“ – tokia yra pagrindinė darnaus judumo Marijampolėje plano vizija. Plane numatytus miestui naudingus ir ekonomiškai pagrįstus sprendinius, pasinaudojant Europos Sąjungos ir kitais finansiniais šaltiniais, planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Aplinka draugiškesnė neįgaliesiems Marijampolės savivaldybės administracija nuo 2020 metų įgyvendina projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Marijampolės mieste“. Projekto tikslas – vadovaujantis parengtu darnaus judumo planu Marijampolėje įdiegti intelektinę transporto sistemą ir įgyvendinti darnaus judumo priemones. Siekiama modernizuoti viešosios susisiekimo infrastruktūros objektus, pritaikant juos patogesniam naudojimui, skatinti gyventojus keisti keliavimo mieste įpročius. Rengiant projektą buvo identifikuotos pagrindinės viešojo transporto infrastruktūros ...
  • Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas

    2022-05-25Darni transporto priemonių vizija – darnus judumas
    Transporto sistemos plėtra – dabarties ir ateities kartų gerovės užtikrinimas, turintis įtakos ne tik laisvam prekių judėjimui, energijos vartojimui, bet ir aplinkai, žmonių sveikatai, saugai ir komfortui. Todėl plėtojant transportą kartu turi būti sprendžiamos ir neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai mažinimo problemos. Europos Sąjungos transporto sektoriaus vizija iki 2050 metų pristatyta 2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos komunikate „Baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (toliau – Transporto baltoji knyga), kuriame nustatyti transporto sektoriaus plėtros prioritetai ir vystymo kryptys. Iki 2050 m. siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje 60 proc., palyginti ...
  • Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?

    2022-05-25Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?
    Šiais laikais, rinkoje egzistuoja įvairių būdų depiliacijai atlikti. Nors daugelis žmonių vis dar naudoja paprastą skustuką, populiariausio pasirinkimo titulą ima užimti naujas variantas. Depiliacinis vaškas – nebrangi, patogi ir odai daug palankesnė priemonė. Visgi, tam, jog pastaroji tinkamai atliktų savo darbą, itin svarbu išmanyti, kaip tiksliai reikėtų atlikti šią procedūrą. Depiliacijos vašku ypatumai Jeigu depiliaciją vašku nusprendėte atlikti paprasčiausiai savo namuose, reikėtų atsiminti keletą esminių taisyklių. Pirmiausiai – niekuomet netepkite itin karšto vaško. Svarbu, jog šis bent šiek tiek atvėstų, kitu atveju, galite neigiamai paveikti savo odą. Taipogi, naudojamos priemonės sluoksnis turėtų būti pakankamai plonas. Geriausia, jog savo kūną depiliacijai taip pat ...
  • Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet

    2022-05-25Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet
    Augančios šildymo kainos verčia vis dažnesnį gyventoją atsigręžti į renovaciją bei apsvarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą savo daugiabutyje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą ...
  • Žalia Lietuva, žalia Marijampolė

    2022-05-25Žalia Lietuva, žalia Marijampolė
    Marijampolės autobusų parkas dalyvauja darnaus judumo projekte. Apie tai kalbamės su Autobusų parko direktore Dalyte VENČKAUSKIENE. Elektroninis bilietas – didesnės galimybės Pasak direktorės, itin laukiama, kada viešojo susisiekimo transporte bus įdiegtas elektroninis bilietas. „Manau, kad ir mes, ir mūsų vairuotojai, ir keleiviai bus patenkinti. Naudotis elektroniniu bilietu daug patogiau. Vairuotojai bus atlaisvinti nuo bilietų pardavimo, galės daugiau dėmesio skirti keleiviams, pamatyti, jeigu kam nors reikia padėti. Vairuotojams parduodant bilietą nereikės tikrinti keleivių pažymėjimų, aiškintis, kokios jiems galioja nuolaidos. Tiesiog žmonės galės dirbti tiesioginį savo darbą, saugiai važiuoti. Be to, autobuse už bilietą dažniausiai atsiskaitoma monetomis. Monetų skaičiavimas – vairuotojams dar papildomas darbas ...
  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.