Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.
1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.
Gyvename pagal Konstituciją
Konstitucijos reikšmė be galo svarbi kasdieniame mūsų gyvenime. Dažnai mes net nesigiliname, kokias mūsų teises ir kiek jų daug gina Konstitucija, o kartu kiekvienam iš mūsų suteikia ir pareigas. Remdamiesi Konstitucija, gyvename pagal ją: įgyvendiname savo teises ir laisves, veikiame vadovaudamiesi Konstitucija. Konstitucijos sampratai atskleisti svarbus Konstitucinis Teismas, jo priimami baigiamieji aktai svarbūs šalies teisės sistemai ir kiekvienam žmogui.
Daugiau kaip septynerius metus Konstituciniam Teismui vadovavęs prof. dr. Dainius Žalimas straipsnyje „Konstitucinis teismas 2014–2021 m.: faktai ir skaičiai“ apžvelgia Konstitucinio teismo raidą, pasiekimus, svarbiausius priimtus sprendimus, patirtus iššūkius.
„Galiu drąsiai sakyti, kad Konstitucinis Teismas 2014–2021 m. pasikeitė neatpažįstamai. Šie metai atnešė naujų patirčių ir netikėtų iššūkių, buvo kupini permainų, įtampos ir susitelkimo. Konstituciniam Teismui teko patirti ir bandymų daryti jam įtaką – didžiuojuosi, kad pavyko tam atsispirti. Toliau plėtojome tokią jurisprudenciją, kuri pelnytai gali būti laikoma oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtros pavyzdžiu daugeliui valstybių ir daugeliu klausimų“, – teigia Lietuvos teisininkas.
Konstitucinis teisingumas tapo prieinamas
Pasak tuo laikotarpiu Konstituciniam Teismui vadovavusio prof. dr. D. Žalimo, vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių – individualaus konstitucinio skundo instituto įgyvendinimas. „Viena vertus, jis privertė rasti racionalų būdą taip organizuoti įstaigos darbą, kad nereikėtų prašyti papildomų lėšų ir padidėjęs darbo krūvis nesutrikdytų jos veiklos. Kita vertus, konstitucinis teisingumas tapo realiai prieinamas žmogui, siekiančiam ginti savo teises, todėl buvo ypač svarbu pasiekti, kad žmonės, nesuteikiant jiems nepagrįstų lūkesčių, nenusiviltų teisingumu net ir supratę, kad ne į kiekvieną jų pateiktą klausimą bus atsakyta taip, kaip tikėtasi. Manau, mums tai pavyko, o sprendžiu iš to, kad individualių konstitucinių skundų skaičius yra didelis, nors vos keli procentai jų atitinka Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus reikalavimus ir tampa konstitucinės justicijos bylomis“.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pasidžiaugė išaugusiu Konstitucinio Teismo tarptautiniu autoritetu. „Neslėpsiu, kad ši sritis man ypač svarbi, todėl labai reikšmingais laikau Konstitucinio Teismo pasiekimus tarptautinėje erdvėje, ypač solidarizuojantis su ES Rytų partnerystės šalių euroatlantinės integracijos siekiais ir prisidedant prie teisės viršenybės sklaidos šiose šalyse“, – teigė profesorius.
Pasak pranešimo autoriaus, bene geriausiai tarptautinį Konstitucinio Teismo autoritetą liudija 2017 m. Lietuvoje įvykęs pirmasis Europoje Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos kongresas.
Per šiuos beveik septynerius metus principinga Konstitucinio Teismo veikla šalyje ir tarptautinėje erdvėje tapo drąsos, nepriklausomumo ir nešališkumo etalonu. Lietuvoje pasikeitusį požiūrį į Konstitucinį Teismą rodo nuo neigiamo –1,5 proc. 2013 m. iki +30,9 proc. 2021 m. gegužę išaugęs pasitikėjimas juo. Tarp kitų valstybės institucijų (įskaitant teismus) Konstitucinis Teismas turi išskirtinį autoritetą. Profesorius dr. D. Žalimas pažymėjo, kad kitaip nei kitų teismų, Konstitucinio Teismo nepalietė galimos korupcijos skandalai.
„Neabejotinai vienas iš svarbių veiksnių, leidusių pasiekti tokių reikšmingų Konstitucinio Teismo veiklos pokyčių, tapo ir pažangios permainos įstaigos administravimo srityje.
Apibendrinti faktai ir skaičiai rodo, kad Konstitucinis Teismas nuo 2014 m. iš nepaslankios, nuo visuomenės atsiribojusios, šiuolaikinių technologijų vengusios įstaigos tapo atvira, skaidria, didelį visuomenės pasitikėjimą turinčia ir kasdieniame jos gyvenime svarbia institucija. Tikiu, kad Konstitucinio Teismo raida 2014–2021 m. yra negrįžtama ir jis išliks europine, modernia, tvirtą autoritetą šalyje ir pasaulyje turinčia, visuomenės vertinama konstitucinės justicijos institucija“, – pažymėjo prof. dr. D. Žalimas.