Ar teko girdėti – „…jau kaip atsibodo darbas, bet daugiau nieko nemoku“ arba „…į darbą – kaip į pragarą. Kasdien.“. Ir man teko girdėti tokių istorijų. Ne kartą. Atrodytų, ko kankintis – darbas ne mama, kuri vienintelė visam gyvenimui. Reikia tik pasidairyti, pagalvoti, su šeima pasikalbėti – kartais geros mintys ir idėjos pačios į glėbį įkrenta. Taip nutiko ir Živilei Kvederevičienei (43).
Nuo „balto lapo“
Želsvoje su šeima gyvenanti moteris sako, kad dabar jai yra kardinalių pokyčių metas: atsisakė administracinio darbo, kur nuolat jautėsi ne savo vietoje, bet buvo patogu. Įgyvendino seną svajonę ir baigė Kaune esančią ,,Agnum centro“ Masažo akademiją, kur įgijo tarptautinę masažuotojo kvalifikaciją. Susikūrusi savo verslą ir tapusi pati sau viršininke, Živilė neatsidžiaugia: žinojo, kad bus geriau, bet kad taip patiks naujasis jos darbas – tik svajonėse svajojo.
– Darbe jaučiausi taip blogai, kad, atrodė, jog esu ligonis. Supratau – turiu kažką daryti. Dabar, baigusi Masažo akademiją, įgijusi nemažai medicinos ir sveikatinimo žinių, žinau, kad nepasitenkinimas darbu, nuolatinis stresas gali sukelti ligas net jauniems žmonėms. Nauja veikla man suteikė tiek laimės! Atrodo, kad gyvenimas atsivėrė naujomis spalvomis, – džiaugiasi pašnekovė. – Ir nors mano darbo pokyčiai įvyko nepalankiu metu (pandemija, o dabar – ir karas), vis tiek žinau, kad jau nė už ką nebegrįžčiau į ankstesnįjį gyvenimo etapą.
„Buvau skeptikė“
Živilė džiaugiasi, kad jai pavyko susidraugauti su nauja veikla, šiandien ji yra fizinės gerovės specialistė. Išsinuomojo kabinetą, kuriame kvepia ne tik natūralios aromaterapinės medžiagos, bet ir žolelių arbata, kuri po masažo klientus „grąžina į realybę“. Paklausta apie netikėtumus, ištikusius imantis naujos veiklos, Živilė pamini kažkur išgaravusį skepticizmą.
– Buvau nedaug girdėjusi apie energetinį masažą REIKI. Be to, esu žmogus, kuriam reikia mokslinių įrodymų, tyrimų rezultatų ir pan. Šis sudėtingas masažas atrodė ne man, tiesą pasakius, buvau skeptikė. Bet turbūt atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje – baigusi Masažo akademiją, papildomai mokiausi iš REIKI meistro ir įgijau antrąją REIKI pakopą (trečioji pakopa – kai tampi meistru gydytoju ir vėliau meistru mokytoju). Mano mokytojai pastebėjo, kad man pavyksta. Ir labai puikiai pavyksta, sakė jie, – kukliai prisipažįsta Živilė.
Pašnekovė sako, jog ir pačiai teko pajusti REIKI masažo poveikį, tada visi skepticizmai dingo. Su jais – ir įtampa, nerimas, naktinė nemiga. Atsiskleidė naujos ir daug šviesesnės gyvenimo spalvos.
Baigusi akademiją, savo gebėjimus Živilė išbandė „ant šeimos ir draugų“ – kaip ir daugelis pradedančiųjų. Kadangi visi buvo savi ir atviri (ką Živilė labai vertina), tai buvo kelias į tobulėjimą. Dabar vis dažniau išgirsta klientų įspūdžius – „pojūtis kaip kosmose“, „po šio masažo jaučiuosi tokia atsipalaidavusi, kad nežinau, ar galėsiu vairuoti“ ir pan. Todėl ir naujiems savo klientams vis drąsiau siūlo šį masažą.
O kaip kultinis imperatoriškasis japoniškas veido masažas „Kobido“ – bene madingiausias ir moterų itin mėgiamas? Kaipgi be jo! Živilė teigia, kad baigė maksimalią mokymų programą, kurioje buvo net devynios disciplinos.
Pašnekovė pasakoja, kad šiame darbe labai reikalingas pozityvus paties masažuotojo požiūris į gyvenimą. Reikalingas profesionalumas, nuolatinis tobulėjimas, intuicija, stiprios ir lanksčios rankos – kad pavargęs ar gyvenimo sugniuždytas žmogus po masažo pasijustų kaip ant sparnų.
Paklausta, ar nesigaili prabėgusių darbo metų „ne savo vietoje“, Živilė sako, kad viskam yra savas laikas. Žmones dažnai nuo gyvenimo pokyčių sulaiko nepasitikėjimas savimi („daugiau nieko nemoku“ ir pan.). Tačiau literatūrinis herojus baronas Miunhauzenas gyrėsi, kad jis pats save už plaukų išsitraukė iš pelkės su visu žirgu. Kuo mes blogesni už Miunchauzeną? Tereikia užversti tą gyvenimo puslapį, kuriame yra klaidų, braukymų ar noro kažką visai ištrinti. Ir atversi naują baltą lapą. Živilė sako, kad tai padaryti niekada nevėlu.
