Pakomentuoti kelis klausimus, susijusius su Seimo nario pareigomis, sutiko Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytojas Saulius Pituška.
Pavadinime keliamas klausimas gali atrodyti absurdiškas, bet, pasirodo, rinkėjai renka ir pagal tokį kriterijų kaip graži išvaizda…

– Dažnai žmonėms nepatinka, kaip elgiasi, kalba kai kurie Seimo nariai, pavyzdžiui, Petras Gražulis. Pasiklausius jo tikrai imi abejoti, ar jis tinkamas atstovauti tautai. Neretai žmonėms atrodo, kad tokius Seimo narius tiesiog galima išvaryti iš Seimo. Ką sako apie tai Konstitucija?

– Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip ir daugelio kitų liberalios demokratijos šalių konstitucijos, nenumato išimtinio parlamento nario atšaukimo, išskyrus rinkimų ar teisminiu keliu. Dažniausiai įstatymai numato parlamento in corpore (viso kartu – red. pastaba) paleidimo aplinkybes ir galimybes, tačiau tai veikia retai, nes sprendžiant politinės atsakomybės rinkėjams klausimus, vis dėlto įgaliojimų atšaukimo ar nutraukimo prieš terminą pagrindai turi būti teisiniai.

Kad ir Seimo nario Petro Gražulio pavyzdys – Vilniaus apygardos teismas Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininką P. Gražulį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, kai jis veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, todėl dabar laukiama aukštesnės instancijos teismo sprendimo ir tik tada bus arba nebus inicijuojama šio Seimo nario apkalta ir atleidimas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad demokratinėje politinėje sistemoje didžiausia galia paliekama rinkėjams – jie renka savo atstovus ir pasibaigus kadencijai įvertina jų darbą išrinkdami arba neišrinkdami jų daugiau į Seimą.

– Tiesa, yra ir tokių žmonių, kuriems atrodo, kad visi Seimo nariai vagys, melagiai ir sukčiai. Ką galėtumėte atsakyti tokiems piliečiams?

– Valdžia yra visuomenės atspindys – ji yra tokia, kokią mes išsirenkame, kokius lūkesčius keliame ir kiek sugebame suprasti jos veikimo galimybes.

Prieš keletą metų buvo atliktas įdomus tyrimas, kuris atskleidė, kad Lietuvoje Seimo reitingai pradeda kristi praėjus dviem savaitėms po rinkimų – t. y., Seimas dar realiai nepradėjęs veikti, o jo jau imama nemėgti. Tai iškalbingi faktai, kurie rodo, kad gyvename stereotipų pasaulyje ir informavimo priemonių suformuotoje erdvėje, kai skandalai – tiek tikri, tiek dirbtinai sukurti – užgožia didžiąją dalį gerų, prasmingų ir visiems naudingų valdžios darbų. Ir stereotipais mąstome ne tik apie Seimo narius – juos klijuojame ir teisėjams, ir gydytojams, ir mokytojams.

– Kas gali tapti Seimo nariu? Koks turi būti jo išsilavinimas? Ar būtina išmanyti įstatymus, politiką ir pan.?

– Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) nustatyta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų, nuolat gyvena Lietuvoje, o po neseniai priimtų pataisų į Seimą galės būti renkami ketveriais metais jaunesni žmonės nei leidžiama dabar. Kitų apribojimų būti išrinktam Seimo nariu nėra. Visgi rinkdami Seimo narius žmonės sudėlioja savo kriterijus – nuo kompetencijų, profesionalumo iki labai paviršutiniškų, pavyzdžiui, išvaizdos savybių.

Mano asmenine nuomone, Seimo nariais turėtų tapti gerą išsilavinimą ir lyderio savybių turintys žmonės, žingeidūs, kūrybiški ir turintys įvairių sričių profesinį kapitalą.

– Kodėl reikėjo įvesti pajauninimą Seimo nariui – galimybę tapti juo nuo 21 metų?

– Seime turi būti girdima ir atliepiama įvairių amžiaus grupių nuomonė, todėl jaunesnių žmonių galimybė tapti Seimo nariais tikrai nėra blogai. Vienas svarbiausių argumentų priimant šį sprendimą buvo tai, kad nuo 21 metų jau galima kandidatuoti į Europarlamentą, todėl buvo sulygintos galimybės. Vis dėlto esminis sprendimas priklauso rinkėjams – rinks jie tokius jaunus politikus ar nerinks.

– Ar įstatymus gali kurti tik Seimas?

– Nors visi esame įpratę, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teise naudojasi Seimo nariai, Vyriausybė ar Prezidentas, vis dėlto ši teisė yra suteikta ir Lietuvos piliečiams. Galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai.

Konstitucijoje piliečiams įtvirtinta peticijos teisė, o gyventojų grupei – galimybė parlamentui teikti įstatymų ar Konstitucijos keitimo projektus, teikti pasiūlymus dėl Seimo komitetuose svarstomų įstatymų projektų, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl visų užregistruotų dokumentų ir t. t.

Visgi įstatymų leidyba – labai sudėtingas darbas, todėl būčiau linkęs jį palikti Seimui. Piliečių aktyvumas ir nuomonės yra labai svarbu, tačiau priimant įstatymus itin svarbu matyti platų vaizdą, nepasiduoti tam tikrų interesų grupių spaudimui, o kartais priimti ir nepopuliarius, bet labai reikalingus valstybės raidai ir pažangai įstatymus.

Taigi esame demokratinė valstybė, turinti atstovaujamąją demokratiją, ir savo poziciją visada galime išsakyti rinkimuose suteikdami pasitikėjimą leisti įstatymus, valdyti valstybę ar ne, tad tai didelė atsakomybė ir įpareigojimas mums visiems.

– Ačiū, kad pasidalijote žiniomis ir mintimis.

Loreta AKELIENĖ