Šiemet Lietuvos Respublikos Konstitucijai sukanka 100 metų. Tai puiki proga paanalizuoti Konstitucijoje apibrėžtas nuostatas, kurios lemia mūsų kasdienį gyvenimą. Daugybė Konstitucijos straipsnių reglamentuoja įvairias gyvenimo sritis, bet šį kartą pasigilinkime į vieną iš jų, apibrėžiantį viską, kas susiję su Seimu. Apie tai kalbama penktame Konstitucijos skirsnyje.
Konstitucijos V skirsnyje „Seimas“ (apima 55–76 straipsnius) nustatytas Seimo narių skaičius, reikalavimai kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimo narius, eilinių Seimo rinkimų laikas, pirmalaikių rinkimų skelbimo pagrindai ir tvarka, narių įgaliojimų laikas, apkalta, statusas, sesijų laikas ir posėdžių vedimo tvarka, įgaliojimai, nurodoma, kad Seimo statutas turi įstatymo galią ir nustato Seimo struktūrą bei darbo tvarką.
Nesunku pastebėti, kad ne vienas pilietis mėgsta Seimo narius kaltinti visomis nuodėmėmis, liaudiškai tariant, karti visus šunis ant Seimo. Aršiausiems atrodo, kad Seimą iš viso reikėtų išvaikyti…
Štai nelabai seniai buvo kilusi nepasitenkinimo banga dėl vieno iš Seimo narių – savo homoseksualumo neslepiančio žmogaus teisių aktyvisto Tomo Vytauto Raskevičiaus. Net kai kuriems Seimo nariams buvo išmėginimas matyti netradicinės orientacijos žmogų Seime, o ką jau kalbėti apie mūsų konservatyviųjų pažiūrų piliečius. Laisvės partijos steigėjas ir valdybos narys, taip pat Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LGBT aktyvistas T. V. Raskevičius ne vienam piliečiui atrodė netinkamas būti Seime. Aršiausi „teisuoliai“ garsiai šūkavo apie tai, kad tokius Seimo narius reikia šalinti iš Seimo.
Visgi ar galima išmesti, pašalinti iš Seimo jo narį? Ką apie tai kalba svarbiausias mūsų šalies įstatymas?
Kada Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, reglamentuoja LR Konstitucijos 63 straipsnis. Jame išdėstytos labai konkrečios aplinkybės: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2) Seimo narys miršta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Taigi išrinktu Seimo nariu ne taip paprasta atsikratyti.
56 straipsnis sako, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. (Tiesa, neseniai priimtos Konstitucijos pataisos, kuriomis leidžiama į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų, bet jos įsigalios tik pasirašytos Prezidento – aut. pastaba). Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.“
Konstitucijos 59 straipsnyje kalbama, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“ Taigi jei Seimo nario sąžinė leidžia elgtis vienaip ar kitaip, nors tai ir nepatinka piliečiams, nieko nepadarysi – aišku, jeigu tik tai neprieštarauja galiojantiems įstatymams.
Konstitucijos 68 straipsnis apibrėžia, kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.“
Loreta AKELIENĖ